„Buvo viena didelė audra ir mūsų Vyriausybės kadencijos pabaigoje. Irgi buvo šiokių tokių sunkumų atkuriant tiekimą, buvo pamokų, kurias reikėjo išmokti ir geriau pasiruošti. Nepaisant to, kad ši audra, kaip suprantu, buvo rekordinė per dešimtmečius, man atrodo, kad dabar nebuvo didelio bandymo aiškintis“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
Anot jos, ESO vadovo atsakomybė už bendrovės veiklą nekelia abejonių, tačiau sprendimus dėl jo darbo turėjo priimti įmonės valdyba.
„Nuo pat pradžių buvo užimta tokia politinė pozicija, kad kalta yra įmonė ir įmonės vadovas. Įmonės vadovo atsakomybė už vadovavimą įmonei yra neabejotina, jis turėjo valdybos tikslus, valdyba turėjo tuos klausimus svarstyti“, – teigė politikė.
M. Sinkevičius pažėrė kritikos ESO: man įdomu būtų sužinoti
„Man atrodo, kad čia atsitiko, kaip jau ne vieną kartą šioje kadencijoje, – už valdybą pasvarstė politikai, o paskui valdybai jau būtų „laužomos rankos“, kad ji turėtų atleisti vadovą. Tai vadovas, matyt, nenorėdamas valdybos į tokią padėtį velti, tiesiog pateikė savo prašymą ir tą problemą išsprendė“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vis dėlto, jos vertinimu, svarbiausia bus tai, ar po R. Radvilos pasitraukimo bus priimti sprendimai, kurie leistų geriau pasirengti kitoms stichijoms.
Susiję straipsniai
„Ar iš to bus išmoktos kažkokios kitos pamokos, kai kita audra ateis kitą ar dar kitą vasarą, ar tada turėsime geresnę situaciją – reikės pamatyti. Galvų kapojimas kaip priemonė yra vizuali ir labai išraiškinga – veikia, bet labai trumpai. Nes nukirstos galvos jokios problemos išspręsti negali. Klausimas, ar tie žmonės, kurie ateis po to, šias problemas išspręs“, – pabrėžė buvusi premjerė.
Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį ESO valdyba patenkino R. Radvilos prašymą atleisti jį iš pareigų. Paskutinė jo darbo diena bus rugsėjo 30-oji, o nuo spalio 1 d. laikinuoju bendrovės vadovu paskirtas finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas. ESO taip pat inicijuoja naujo vadovo atranką.
Pats R. Radvila teigė prisiimantis atsakomybę už bendrovės pasirengimą audrai. Anot jo, po 2024 m. stichijos ESO inicijavo nemažai pokyčių, tačiau nepadarė visko, ką galėjo.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.