Ketvirtadienį RRT pranešus, kad per pastarąjį dešimtmetį leidinių pristatymo išlaidos išaugo daugiau kaip 2 kartus, pasiūlyta apsvarstyti galimybę keisti šiuo metu galiojantį ir nuostolius nešantį laikraščių ir žurnalų pristatymo finansavimo modelį.
J. Taminską tokie RRT svarstymai papiktino – jo teigimu, tarnybos vadovė propaguoja privačių verslų interesus, o į užduodamus klausimus neatsako. Ministras netgi suabejojo ir pačios RRT nepriklausomumu.
Savo ruožtu J. Šovienė atmeta žeriamą kritiką ir tikina – ji vykto RRT įstatymuose nustatytas funkcijas bei atstovauja viešąjį interesą.
Inicijuos KET paketimus, susijusius su dviratininkais: atsirastų daugiau galimybių saugiai aplenkti
„Apie tai, kokiais būdais jį geriausia užtikrinti, visada esu pasirengusi diskutuoti. Prasminga tai būtų daryti prie apskrito stalo, dėl to maloniai kviečiu apsilankyti RRT“, – ministrui atsakė ji.
RRT: leidinių pristatymo kaštai išaugo rekordiškai
Ketvirtadienį RRT išplatino pranešimą spaudai, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad popierinių laikraščių ir žurnalų pristatymo kaštai rekordiškai išaugo.
Susiję straipsniai
Tarnybos duomenimis, Lietuvos paštas prašo 10,61 mln. eurų kompensacijos dėl nuostolingo periodinių leidinių pristatymo už praėjusius metus.
„Skaičiai liudija apie gilėjančią sisteminę problemą. Pristatomų periodinių leidinių apimtys kasmet mažėja, tačiau mokesčių mokėtojų padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai tik didėja“, – pranešime cituojama RRT pirmininkė J. Šovienė.
Ji akcentavo – atsižvelgiant į tokias tendencijas, verta peržiūrėti tvarką, kaip yra finansuojamas valstybės siekis užtikrinti popierinės spaudos pristatymą gyventojams.
J. Taminskas: kieno darbotvarkę įgyvendina J. Šovienė?
Šie RRT pirmininkės svarstymai įsiutino susisiekimo ministrą J. Taminską. Ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ jis kėlė klausimą, kodėl J. Šovienė kalba privataus verslo interesų vardu.
„RRT pranešimu žiniasklaidai aiškina, kad periodinių leidinių pristatymą reikėtų perleisti privačiam sektoriui. Tai iš esmės reikštų, kad regioninę spaudą išvežiotų nebe Lietuvos paštas, o bet kuri kita siuntų bendrovė, jeigu jai tai apsimokėtų. O jeigu neapsimokėtų? Kas tada?“ – rašė socialdemokratas.
„Labai gerbiu privatų verslą, jų darbą, plėtrą ir kuriamas darbo vietas. Kita vertus, laikausi socialdemokratiškos pozicijos: svarbiausios funkcijos turi likti valstybės rankose!
Kalbame ir apie regioninę spaudą, ir kitą spausdintą periodiką, kuri turi kovoti su socialinių tinklų algoritmais; taip pat apie kovą su dezinformacija iš esmės. Tikiuosi RTT nepamiršo, kokiais laikais gyvename?“ – svarstė jis, pažymėdamas, kad popieriniai laikraščiai bei žurnalai yra aktualūs ir senjorams, susiduriantiems su skaitmenine atskirtimi.
J. Taminskui užkliuvo ne tik J. Šovienės siūlymai peržiūrėti periodinės spaudos pristatymo finansavimo tvarką, bet ir RRT pranešime įvardyti leidiniai, kurie, kaip nurodoma, valstybei kainuoja brangiausiai.
Tarp tokių – „Savaitė“, „Vakaro žinios“, „Draugas“, „Panevėžio kraštas“ ir kiti.
„Tame pačiame pranešime lyg kokiais gūdžiais sovietiniais laikais yra įvardijami konkretūs leidiniai, jų pavadinimai, lyg kokioje gėdos lentoje. Institucinė gėdos lenta! O RRT juk nepriklausoma... Man kyla klausimų, ar tikrai?“ – klausimų virtinę tęsė Susisiekimo ministerijos vadovas.
Galiausiai, politiko manymu, RRT turėtų rūpintis visai kitokiomis problemomis – jis nepraleido progos priminti ir anksčiau žertus priekaištus dėl to, kaip tarnyba dorojosi su prieš kelias savaites praūžusios audros padariniais.
„RRT vadovė vietoj privačios darbotvarkės stūmimo galėtų verčiau pasirūpinti, kad po audros savaitei nedingtų internetas, ten kur tas planšetes žmonės naudoja.
Ir tai nėra „našta valstybei“, kaip rašo p. Šovienė; tai laisvos, išsilavinusios valstybės kaina. Valstybės, kurioje nė vienas nėra paliktas nuošaly, nepriklausomai nuo gyvenimo vietos ar skaitmeninių įgūdžių“, – apibendrino jis.
RRT vadovė: įgyvendinu įstatymuose nustatytas funkcijas ir viešąjį interesą
Aštrios kritikos sulaukusi J. Šovienė netruko atsakyti ministrui. Ji pakomentavo J. Taminsko įrašą „Facebook“, akcentuodama, kad RRT nesiūlo palikti žmonių be periodinės spaudos pristatymo. Tiesiog, pasak tarnybos vadovės, keliamas klausimas, kaip šią valstybės remiamą paslaugą organizuoti kaip įmanoma efektyviau.
„Kalbant apie paskelbtus duomenis – nemanau, kad nepriklausomas reguliuotojas turėtų slėpti nuo visuomenės informaciją, kiek valstybės biudžetui kainuoja reguliuojama ir kompensuojama paslauga. Leidinių pavadinimų ir jų pristatymo sąnaudų paskelbimas nėra jų vertinimas ar „gėdos lenta“. Tai duomenys.
Dėl vieno su Jumis visiškai sutinku – ir ryšio prieinamumas, ir skaitmeninės atskirties mažinimas yra valstybės atsakomybės dalis. Būtent todėl ne tik po audros, bet dar gerokai prieš audrą, RRT priėmė konkrečius sprendimus savo kompetencijos ribose bei pasiūlė konkrečias priemones Vyriausybei dėl ryšių tinklų atsparumo bei skaitmeninės atskirties mažinimo“, – ministrui atsakė J. Šovienė, sureaguodama ir į remarkas, neva atstovauja ne viešajam, o privatiems interesams.
„O dėl to, kieno darbotvarkę įgyvendinu, atsakymas paprastas – RRT įstatymuose nustatytas funkcijas ir viešąjį interesą. Apie tai, kokiais būdais jį geriausia užtikrinti, visada esu pasirengusi diskutuoti. Prasminga tai būtų daryti prie apskrito stalo, dėl to maloniai kviečiu apsilankyti RRT“, – pridūrė ji.
Tačiau ministro, panašu, J. Šovienės atsakymas netenkino. Jam ir toliau kliuvo RRT pasirinkta pranešimo spaudai antraštė.
„P. Šoviene, vis dėlto sunku tai vadinti vien neutraliu duomenų pateikimu ir rūpesčiu, kai pasirenkama antraštė „Nykstančios spaudos kaina“, kalbama apie „naštą biudžetui“ ir rūpestingai išvardijamos „naštos“ pavardės, atsiprašau, leidinių pavadinimai“, – atkirto J. Taminskas.
„Spauda nėra vien eilutė sąnaudų lentelėje. Daugeliui žmonių, ypač atokesnėse vietovėse, tai tebėra svarbus ir kartais vienintelis patikimos informacijos šaltinis. Todėl prieš spaudai klijuojant „naštos“ etiketę vertėtų dar kartą prisiminti, kad laisvos ir išsilavinusios valstybės vertė netelpa į vieną „Excel“ lentelės išlaidų eilutę“, – pabrėžė jis, apgailestaudamas, kad RRT požiūris šiuo klausimu yra toks siauras.
„Kartoja tą pačią savo mantrą“
J. Taminsko įrašą pakomentavo ir buvęs kultūros viceministras, Vilniaus miesto tarybos narys Vygintas Gasparavičius.
Konservatorių nustebino, kodėl ministras užsipuolė RRT vadovę dėl to, kad tarnyba tiesiog viešai pateikė realius duomenis.
„Man regis, visuomenei visai įdomu žinoti, kad vien kompensacijoms už spausdintų leidinių pristatymą išleidžiama daugiau mokesčių mokėtojų lėšų nei skiriama visos likusios žiniasklaidos turinio finansavimui per Medijų rėmimo fondą“, – rašė jis.
Susisiekimo ministras akcentavo, kad tiesiog kelia klausimus, į kuriuos J. Šovienė atsakymų neturi.
„Neužsipuola, o kelia labai pagrįstus klausimus. Ir tie klausimai labai rimti. Atsakymų p. Šovienė neturi, tik kartoja tą pačią savo mantrą“, – atrėžė J. Taminskas.