Prieš greitai legendomis jau tapsiančių D.Trumpo pasiuntinių S.Witkoffo ir J.Kushnerio vizitus į Maskvą ir Kijevą (kodėl neatvirkščiai?) apžvalgininkų dėmesį atkreipė aparato su sprogmenimis smūgis į Kijevo saugumo tarnybos vadovo kabinetą.

Į patalpą smogta jau seniai ten nesėdint vadovui (kaip ir kituose panašaus lygio kabinetuose), bet buvo sužeista net keliolika darbuotojų.

Jei aparatas į apdulkėjusią darbo vietą paleistas ne iš gretimos gatvės, vadinasi, jis nestabdomai skrido iki Kijevo centro ir labai tiksliai pataikė į numatytą taikinį. Analogiškai tiksliai dabartinėmis priemonėmis galima atakuoti ir kitas karinės ar politinės vadovybės vietas.

Kadaise (2005 m.) vadinamuoju taškiniu būdu buvo sunaikintas Čečėnijos sukilimo vadas A.Maschadovas. Dabar priemonės dar labiau patobulėjusios. Vienoje spaudos konferencijoje paklaustas, kodėl neatakuojami Kijeve vadovavimo centrai, V.Putinas atsakė ciniškai – esą reikalingi kokie nors derybininkai.

[[ge:lrytas:lrytas:43926054]]

Smūgis į Kijevo saugumo tarnybos vadovo kabinetą platesnio atgarsio nesulaukė, gal iš tikrųjų buvo dvejojama tarp „išorės“ ir „vidaus“ versijų.

Rusijos propagandinėje sklaidoje net kelis kartus per savaitę pasiūlomas „taškinis“ karo pabaigos variantas, užsispyrimą išsekinti Rusiją siejant su V.Zelenskiu ir dar keliais veikėjais.

[[ge:lrytas:lrytas:43913343]][[ge:lrytas:lrytas:43861641]][[ge:lrytas:lrytas:43862755]][[ge:lrytas:lrytas:43927269]]

Kijeve ir už jo ribų tvirtinama, kad karas ir jo tąsa priskiriami asmeniškai V.Putinui.

Esą jei neliktų jo, viskas pasisuktų kita linkme. V.Putinas savisaugai skiria milžinišką dėmesį. Žinoma, neatsiliekama ir V.Zelenskio saugumo komandoje. Ir vieno, ir kito atžvilgiu budintieji laukia menkiausios klaidos.

Beje, kariškis iš profesijos A.Maschadovas tokią neleistiną klaidą padarė – neapdairiai atskleidė savo buvimo vietą.

Pastaruoju metu reikšmingų asmenų medžioklė intensyvėja. Ne tik asmenų, bet ir objektų.

Rusijos ir Ukrainos (su rėmėjais) karas dabar susideda iš trijų dalių. Kol kas dar pagrindinė dalis – per tūkstantį kilometrų ilgio įstrigęs frontas. Dominuojant dronams naikinami vieni kitų techniniai ir žmonių ištekliai. Tol, kol jų yra ir jie pasiekia fronto liniją, Rusija nežymiai pajuda į priekį.

Antroji dalis, konkuruojanti reikšmingumu su pirmąja (dėl to net kelis kartus pasikeitė Ukrainos karinė vadovybė), – dronų, raketų ir prie raketų artėjančių dronų abipusis teritorinis karas.

Iš Ukrainos – į kelis kartus didesnę Rusijos teritoriją ir atvirkščiai. Su savo balistinėmis raketomis pranašesnė yra Rusija.

Ji planuoja ir tai skelbia atvirai, kad sutelktinėmis oro pajėgomis žiemą įvarys Ukrainą į kampą. Ukraina turi savo planą, kurio grėsmę pripažįsta ir Kremlius.

Iki žiemos laukia rimti mūšiai. Tiek rimti, kad su jais tikimasi ir karo pabaigos.

Trečioji dalis – diversinis, hibridinis (terminas jau ginčijamas) karas, liečiantis ir Ukrainos rėmėjų teritorijas. Diversijų formos pačios įvairiausios – nuo primityvių iki modernių, kurių autorystę sunku nustatyti.

Dominuojantis diversijų objektas – ginkluota parama Ukrainai.

Yra ir kiti karai: ekonominis (net sankcijų Rusijai rengėjai pasimeta jų skaičiuje), informacinis, ideologinis, istorinių naratyvų. Pastarasis naujas: Ukrainoje – tarpukario kovos už nepriklausomybę herojų perlaidojimai, Rusijoje – Donskojaus palaikų adoracija (ir Lietuvoje – eitynės prisimenant Oršos mūšį prieš rusus).

Ukrainai Rusija yra mirtinas priešas. Rusijai režimo sukeltas karas virsta karu už tėvynę. Vakaruose rašomos istorinės studijos apie tūkstančio metų karus su Rusija. Karo baigtis Ukrainoje – reikšminga visai Europai.

Bet Ukrainos rėmimas neturįs virsti pasauliniu karu. Kad taip neatsitiktų, o JAV, kaip NATO narei, nereikėtų tokiame kare dalyvauti, du nepamainomi Vašingtono derybininkai ir atvyko pirmiau į Maskvą, paskui – į Kijevą.

Kremliuje pirmiausia pasirodė JAV žvalgyba. Rusijoje, netgi aukščiausiu lygiu, užuominos apie galimą netradicinę reakciją į Vakarų paramą (toliašaudė amunicija) Ukrainai negalėjo būti įvertintos tik kaip gąsdinimo folkloras. Todėl atsirado skubus D.Trumpo komentaras, kad Rusija nesirengia pulti NATO.

Buvo pasiūlymas ir dėl „trijų“ susitikimo, neatmetu, kad taip pat kalbėta apie branduolinio ginklo dalybas Europoje, kurioms JAV nepritartų.

S.Witkoffas ir J.Kuschneris atvyko į jau iš dalies apžvalgytą lauką. Skelbtos naujos idėjos – visada pamirštos senos.

Aišku, kad D.Trumpas nepalaiko paliaubų idėjos ties dabartine mūšių linija ir netiesiogiai sutinka su V.Putino planu kontroliuoti visą Donbasą. Tikriausiai apie tai buvo sutarta ir Ankoridže.

Net kelis kartus iš Rusijos pusės susitikime buvo pakartota, kad jau labai greitai bus kontroliuojamas visas Donbasas.

Taigi bendras situacijos vaizdas toks: karas tęsiasi iki žiemos, tuo metu Rusija nebandys peržengti konflikto su NATO ribos.

Kalbėdamas su V.Putinu telefonu D.Trumpas esą tuo ir pasidžiaugė. JAV vadovas Ukrainai žada paramą išgyvenant žiemą, bet ne Rusijos balistinių raketų naikinimo priemones.

Vos tik JAV delegacijai palikus Kijevą Rusija nelaukdama paleido į miestą jau tradicinę seriją raketų. Savo ruožtu Ukraina tradiciškai atsakė dronais ir kai kuo daugiau Rusijos miestams.

Tačiau kaip bus žiemą, V.Zelenskiui – rimta problema. Paramos iš šalininkų jis sulauks. Iš kitų – taip pat.

Jaučiu, kad su paramos iniciatyva viena pirmųjų pasireikš rinkimus savo žemėje laimėjusi partija „Alternatyva Vokietijai“, o po to palaipsniui užsiims Rusijos dujomis ir nafta.

Mečys Laurinkus. V. Zelenskiui – rimta problema