Apie tai daugiau M. Lingė papasakojo savo feisbuke: „Užuot finansų ministras viešai normaliai paaiškinęs, kodėl nusprendė mažinti mokesčius loterijoms ir sukurti sąlygas 11 mln. eurų biudžeto netektims, rašo vakarinius laiškus su reikalavimais ištrinti mano įrašą ir dar grasina teismais“.
„Tokia reakcija rodo, kad jis (finansų ministras T. Valys – red. past.) ne tik nesiorientuoja, kokiose pareigose atsidūręs, bet dar labiau sustiprina įtarimus, kad šis biudžetinių pajamų iš loterijų mokesčių mažinimo ir neskaidrios paramų schemučių atkūrinėjimo iniciatyva turi abejotiną kilmę, ypač kai koalicijos partneriai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ vakar aiškiai atsiribojo ir kritiškai įvertino šią inciatyvą. Jau laukiu ketvirtadienio vyriausybės valandos Seime“, – rašė politikas.
Priminsime, kad penktadienį, rugsėjo 11 d., Finansų ministerija registravo projektą, kuriuo siūlo keisti mokesčio loterijas organizuojančiam verslui tvarką. Dabar taikomą 18 proc. tarifą numatoma išskaidyti – 10 proc. mokesčio skirti į biudžetą, dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams.
Ragina M. Sinkevičiaus Vyriausybėje rudenį nesitikėti revoliucijų: mato, kad T. Valys neapšilo kojų
Čia pateikiame M. Lingės feisbuko įrašą, sukėlusį tokią T. Valio reakciją:
„Ciniška ir gal net korumpuota.
Finansų ministerija siūlo mažinti loterijų verslui mokestį nuo 18 iki 10 proc. Mainais įpareigoja bent 8 proc. bilietų vertės „paramos“ pavidalu skirti pačių loterijų organizatorių pasirinktoms NVO. Skamba nekaltai, bet šį spektaklį jau matėme, o režisierius prisimename.
Iki 2023-ųjų loterijų organizatoriai mokėjo mažą mokestį valstybei, o didelę dalį pinigų privalėjo skirti „paramai“. Realybėje didžiausią Lietuvos loterijų verslą valdė pats Lietuvos tautinis olimpinis komitetas per „Olifėją“. Taigi LTOK per savo bendrovę rinko pinigus iš žmonių ir pats sau juos skirstė kaip „paramą“ ir dar gaudavo dividendus kaip akcininkas.
Susiję straipsniai
2021 m. Seimas šią schemą panaikino – visas mokestis 18 proc. nukeliavo į valstybės biudžetą, o sportas ir olimpinis judėjimas pradėti finansuoti skaidriai, per biudžeto asignavimus. Už tai balsavo ir tuo metu opozicijoje buvę Lietuvos socialdemokratų partija – LSDP atstovai!
Naujas projektas iš esmės atkuria anksčiau vešėjusią logiką. Tik lėšos keliautų jau ne tiesiogiai LTOK, o plačiam, neapibrėžtam NVO ratui. Sprendimą, kam skirti paramą, vėl priimtų ne valstybė, o pati loterijų bendrovė. Valstybės biudžetas kasmet netektų 11,9 mln. eurų.
Pati Vyriausybė savo programoje žada „gerinti mokesčių sistemos efektyvumą, skaidrumą ir socialinį teisingumą“ ir „kovoti su korupcija, skaidrinti“ valstybės sistemas.
Aha. Deklaracijos lengvatikiams – realūs darbai saviems biznieriams: mažina mokestį, lyg kokiam socialiai remtinam verslui, o dalį pinigų srauto vėl išveda iš skaidrios biudžeto sistemos į privačias rankas.
Ir visa tuo pačiu metu, kai skambiai skelbiamas 770 mln. eurų papildomų lėšų reikalaujantis paketas šeimoms, o valstybės skolos aptarnavimas jau viršija milijardą.
Įdomu, ką koalicijos partneriai į tokias inictyvas? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlė kaip tik – didinti iki 25 proc. mokesčius loterijoms. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ateidami į koaliciją žadėjo didinti biudžeto pajamas iš loterijų ir lošimų.
Drąsus avantiūrizmas. Čia turbūt taip pildomas prezidento lūkestis ministrui T. Valiui plačiai žiūrėti į viešuosius finansus ir ieškoti inovatyvių sprendimų.“