„Turimų duomenų nepakako tiksliai nustatyti objekto tipą, tačiau stebėta jo judėjimo kryptis ir kiti tuo metu turėti duomenys nerodė tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams ar objektams. Žymai palikus Lietuvos oro erdvę, pagrindo skelbti oro atakos įspėjimo signalą nebuvo“, – paaiškinta vėliau išplatintame kariuomenės pranešime.
Vėliau tą pačią dieną, po vidurdienio, Vilniaus ir aplinkiniuose rajonuose gyventojai gavo pranešimus apie oro pavojų, kurio statusas yra „Geltonas“. Tai reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta. Lietuvos kariuomenė ragino žmones nusimatyti priedangas ar uždaras saugias patalpas. Uždarytas Vilniaus oro uostas. Pakelti NATO oro gynybos misijos naikintuvai. Netrukus jie nustatė, kad tai tebuvo paukščių būrys.
Dar įdomiau, kad pirmąjį objektą radarai fiksavo 04:05 val., o Lietuvos teritoriją jis paliko 04:25 val. Nors patys Varėnos rajono gyventojai pro jų namus praskrendančio galimai bepiločio orlaivio garsais ir vaizdais pradėjo dalintis gerokai anksčiau.
V. Vitkauskas pateikė naujausią informaciją apie oro pavojų: aiškėja, ką užfiksavo
„03:17 val. virš Eišiškių skrido link Varėnos“, „03:29 val. Salovartėj girdėjosi“, „Girdėjau – būtent 03:29“, – Varėnos rajono grupėse skelbė patys žmonės, o kai kurie prie šių žinučių kaip įrodymą prisegė ir vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai girdisi praskrendančio objekto garsas.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį tvirtino, kad vis dar nėra aišku, ar tai buvo dronas. Jis nurodė, kad šalies institucijos vertina, ar incidentas nebuvo provokacija arba Lietuvos reagavimo sistemų išbandymas.
Susiję straipsniai
Pasak NKVC vadovo, institucijos šiuo metu taip pat vertina, kaip į incidentą reagavo kaimynystėje esančios Baltarusija ir Rusija.
„Faktiškai jokios reakcijos nebuvo. Tad irgi galima daryti tam tikrą prielaidą, kad tai greičiausiai nebuvo ukrainietiškas nukrypęs dronas, nes apie tai būtų pranešta ir apie tai būtų diskutuojama, kad toks įskrido ir praskrido per Baltarusijos teritoriją“, – teigė V. Vitkauskas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienį pareiškė, kad nėra patenkintas institucijų pateikta informacija apie sekmadienį galimai Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną – tikslesnėms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti paprašė sudaryti ekspertų darbo grupę. Jis nurodė, kad apie tokius incidentus visi Lietuvos gyventojai turi būti informuojami vienodai.
„Gebėti identifikuoti paukščius, atskirti juos nuo dronų ar kitų skraidančių objektų, manau, tikrai reikėtų. Čia ir kariuomenės pastangos reikalingos ir, be abejo, papildomi sprendimai, kurie yra diegiami“, – sekmadienį sakė R. Kaunas.
A. Kumpis: būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu
Ką abu šie įvykiai sako apie mūsų oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemą? Saugumo ekspertas Arūnas Kumpis griežtas – jo teigimu, akivaizdu, kad ji neveikia.
Anot jo, pagal oficialius pranešimus dronas Lietuvos teritoriją turėjo praskrieti beveik 300 km/val. greičiu, įveikdamas vieną iš jautriausių NATO gynybos vietų – Suvalkų koridorių. Tačiau jau vien iš gyventojų pranešimų, kuriuos matė ir pats ekspertas, akivaizdu, kad jie objektą ir vėl užfiksavo gerokai anksčiau, nei mūsų turimi radarai.
„Dar nereiškia, kad tie laikai, kuriuos pasakė kariuomenė, yra realūs. Tai reiškia, kad tai yra laikai, kada jie užfiksavo tą objektą. Užfiksavimas ir įskridimas yra du skirtingi dalykai“, – Lrytas kalbėjo A. Kumpis.
Jam nesuprantamas pasiteisinimas, kad oro pavojus pirmuoju atveju nebuvo skelbtas dėl neva pastovaus objekto judėjimo kurso išlaikymo. A. Kumpis įsitikinęs, kad būtent pirmasis atvejis ir buvo tas, kai gyventojai turėjo sulaukti pranešimų savo telefonuose.
Kitaip, nei antruoju atveju, kuris, pasak eksperto, išvis kurioziškas, kai vizualiai objektą atpažinti kyla milijonus kainuojantys naikintuvai.
„Akivaizdu, kad rizika gyventojams buvo pirmuoju, o ne antruoju atveju. Bet, kadangi sistema neveikia, vyksta elementariausias būrimas iš kavos tirščių. Valdininkai galvoja apie savo užpakalius. Gaunasi loterija – ką daryti? Spėjimo būdu ne visada pataikysi – gali išlošti, gali pralošti. Belieka tik teisintis, kaip antruoju atveju, kad geriau persidrausti, nei nedasidrausti.
Pirmuoju atveju nedasidraudė ir tada tenka aiškintis, kad pagal visus požymius galvojome, jog grėsmės nėra. Įsivaizduokite, dronai raižo jautriausioje NATO gynybos vietoje, Suvalkų koridoriuje, o mes nusprendžiame, kad mums tai pavojaus nekelia“, – stebėjosi A. Kumpis.
Saugumo ekspertas pabrėžia, kad kitaip ir negali būti, kai mūsų oro erdvės stebėjimo sistema negali pagal objekto skleidžiamą garsą, skrydžio aukštį, greitį ir kitus parametrus patikimai identifikuoti ore skrendančio objekto.
„Lietuvos teritorijoje yra išdėstytas tam tikras skaičius ilgojo ir vidutinio nuotolio radarų. Jie stebi ore esančius objektus dideliu atstumu. Tačiau kas yra su vidutinio ir ilgojo nuotolio radarais: jie gali stebėti objektus tolimais atstumais, iki 400 km, tačiau problema yra su žemai skrendančiais objektais. Dėl elementarios fizikos, žemės linkio ir tų objektų, kurie skrenda žemai ir juos užstoja kalnai, medžiai, ilgojo ir vidutinio nuotolio radarai nemato. Arba tai mato, tai nemato.
Tam yra naudojami trumpojo nuotolio radarai. Bet jie turi būti išdėstyti iki 50–70 km atstumu vienas nuo kito. Mes keletą tų radarų turime, esame užsisakę papildomai, bet nepakankamai, kad uždengtume pasienį. Be to, reikalingi įvairūs sensoriai, kurie turi būti išdėstyti netoli pasienio, taip pat ir teritorijos gylyje. Pavyzdžiui, garso sensoriai fiksuoja garsą, ir pagal tą garsą netgi gali nustatyti, atskirti, kur yra orlaivis, raketa ar bepilotis, ar net nustatyti bepiločio modelį.
Kai yra išdėstytas sensorių ir artimojo nuotolio radarų tinklas, duomenys realiu laiku suplūsta į bendrą sistemą, o toje sistemoje parenkama atitinkama priemonė, kuria taikinį galimą neutralizuoti. Mes viso šito neturime, todėl mes spėliojame, kas ten skrenda“, – paaiškino A. Kumpis.
Jis atkreipė dėmesį, kad latviai savo pasienyje su Rusija jau turi išdėstę akustinių sensorių ir artimojo nuotolio radarų tinklą, jau nekalbant apie ukrainiečius, kurie pagal sieną kirtusio objekto garsą, dydį, skrydžio aukštį, skrydžio kryptį ir greitį gali tiksliai atskirti, ar tai orlaivis, raketa ar dronas.
Apie tokius sensorius, pasak eksperto, kalbėta dar tuomet, kai Krašto apsaugos ministerijai vadovavo Laurynas Kasčiūnas, tačiau jų neturime iki šiol. Anot A. Kumpio, problema, kad atsakingos institucijos yra sustabarėjusios, vadovaujasi įsigijimų planais, nebeatitinkančiais šių dienų realijų, o ministras, žongliruodamas žodžiais, išsisukinėja nuo tiesių atsakymų.
„Vaizdas yra kuriozinis. Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu“, – konstatavo A. Kumpis.
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas dar pavasarį, po pirmųjų dronų incidentų, akcentavo, kad norint ateityje tiksliai atpažinti žemai skraidančius objektus, Lietuvai būtina vystyti oro apsaugos ekosistemą, kurios svarbi dalis yra akustiniai sensoriai ir atitinkama duomenų bazė.
Anot jo, tokią duomenų bazę turi Ukraina, su kuria diskutuojama dėl prieigos prie jos ir nuolatinio jos atnaujinimo.
V. Čmilytė-Nielsen: kviesime ministrą į NSGK
Liberalų sąjūdžio lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen kyla klausimų, kokie yra mūsų algoritmai dėl gyventojų įspėjimo, nes panašu, kad kiekvienu atveju situacija vertinama skirtingai.
Į šį klausimą atsakymą ji norėtų išgirsti iš paties krašto apsaugos ministro R. Kauno, kurį kviesis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK).
„NSGK su ministru aiškinsimės, kokia yra situacija, kaip veikia tie algoritmai, kodėl vienais atvejais priimamas sprendimas siųsti žinutes, kitais – ne. Mūsų visų interesas, kad, kai žmonės gauna žinutes, jie jas priimtų labai rimtai ir elgtųsi atitinkamai – kad nebūtų netikrų aliarmų ir atvirkščiai, kai pavojus darosi realus, o reakcijos nėra. Nesakau, kad šįkart taip buvo, gal buvo rimtos ir svarios priežastys, tik mes jų iki galo nežinome“, – Lrytas komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalai ministrą pasikalbėti į frakciją kviestėsi praėjusią savaitę, ketvirtadienį. Jie klausė, kas pasikeitė per beveik pusmetį nuo pirmo karto, kai į mūsų teritoriją įskrido dronas ir pirmąsyk buvo skelbiamas oro pavojus.
„Ministras daugiausia kalbėjo apie sutartis, planuojamus įsigijimus ir kitus dalykus. Apie labai žemiškus, konkrečius pajėgumus, kuriuos mes jau turime, jis galėjo pasakyti mažiau. Kad pasirengimas vyksta – faktas, bet realiais pajėgumais mes ne ką sustiprėjome. Tai kelia nerimą. Viskas vyksta pernelyg lėtai“, – pastebėjo politikė.
Liberalai ministro teiravosi ir dėl radarų sistemos plėtimo, akustinių sensorių.
„Ministras ne kartą kartojo, kad vienus dalykus mėginama gauti, dėl kitų dalykų yra pasirašytos sutartys. Vėlgi, nėra taip, kad visus dalykus būtų lengva įsigyti, bet viskas vyksta ganėtinai lėtai.
Mes atsiremiame į dar vieną problemą, kuri Lietuvoje yra labai rimta, nežinau, kaip yra Latvijoje ir Estijoje, bet mūsų viena didžiausių problemų – Gynybos resursų agentūra yra labai nukraujavusi, trūksta žmonių, lėšų mastai yra didžiuliai ir su jais tiesiog yra nesusitvarkoma.
Metams einant į pabaigą girdime atgarsius, net Valstybės auditas konstatuoja, kad lėšos leidžiamos chaotiškai, o biudžetiniams metams einant į pabaigą prasideda lenktynės su laiku, kaip panaudoti pinigus. Normaliai planuojant, taip neturėtų būti“, – kritikavo V. Čmilytė-Nielsen.
Be kita ko, krašto apsaugos ministras vis dar neturi viceministro, atsakingo už įsigijimus.
„Ministras sako, kad jis pats kuruoja šį klausimą. Jis dirba ne tik ministru, bet ir viceministru pirkimams. Tai yra per daug“, – įsitikinusi liberalė.
Nors ir supranta, kad kai kurių procesų R. Kaunas paspartinti negali, politikė mato ir jo paties atsakomybę.
„Visada politikas, kuris užima kertinę poziciją, neša politinę atsakomybę. Šioje vietoje matau vieną problemą, kad kaitaliojantis socialdemokratų vyriausybėms yra daug politinio nestabilumo. Šis ministras dirba mažiau nei metus, akivaizdu, kad ir politinė komanda nebuvo susiformavusi, net ir dabar ji yra nepilna, ypač kalbant apie karinius įsigijimus.
Taip, aš matau, kad tai yra ministro atsakomybės laukas. Suprantu ir priimu, kad dalį dalykų net geriausiai sukomplektavus komandas ir turint efektyviausius vadybininkus yra sudėtinga išspręsti, bet vadybos prasme, lėšų panaudojimo efektyviai prasme Lietuva ir Krašto apsaugos ministerija buksuoja. Tai pripažįsta ir pats ministras. Ar tai yra jo atsakomybė? Be abejo“, – apibendrino ji.
L. Kasčiūnas: čia jau sunku teisintis laiko trūkumu
Buvusio krašto apsaugos ministro, konservatorių lyderio L. Kasčiūno teigimu, sekmadienio įvykiai dar kartą parodė situacijos sudėtingumą ir mūsų galimybių ribotumą.
„Akivaizdu, kad reikalingi nauji radarų ir jutiklių pajėgumai, kovos su dronais bei elektroninės kovos priemonės ir stipresnė daugiasluoksnė oro gynyba. Oro gynybos stiprinimas yra ilgalaikis procesas, tačiau dabartinė saugumo aplinka reikalauja gerokai spartesnio jo įgyvendinimo. Ir čia jau sunku teisintis laiko trūkumu“, – tvirtino jis.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios praėjo pakankamai laiko, jog bent svarbiausi oro erdvės stebėjimo ir kovos su dronais pajėgumai būtų sustiprinti.
„Tačiau užuot šiems neatidėliotiniems poreikiams skyrus visą būtiną dėmesį, nemažai laiko ir politinės energijos buvo eikvojama diskusijoms apie brangius karinio transporto lėktuvus ir kitus ilgalaikius įsigijimus. Galima diskutuoti, ar tokių pajėgumų Lietuvai reikės ateityje, tačiau prioritetų seka turi būti aiški: pirmiausia turime gebėti matyti ir apginti savo oro erdvę.
Visų pirma turime gebėti laiku aptikti ir tiksliai atpažinti skraidančius objektus, kad prireikus galėtume juos neutralizuoti. Tam būtina patikimai matyti, kas vyksta mūsų oro erdvėje, ir gebėti kuo greičiau atskirti realią grėsmę nuo klaidingo pavojaus (bent jau paukščių būrį nuo bepiločio orlaivio)“, – teigė konservatorių lyderis.
Anot buvusio krašto apsaugos ministro, dabartinė ministerijos vadovybė turėtų labai aiškiai atsakyti ne tik į klausimą, kiek dar laiko reikia šiems pajėgumams įdiegti, bet ir kodėl per jau turėtą laiką nebuvo padaryta daugiau, nes incidentų mūsų oro erdvėje gali daugėti.
„Negalima atmesti ir tolesnės eskalacijos visame regione – paprastai tariant, situacijos, kai dronų incidentai Baltijos šalių ir kitų kaimyninių valstybių oro erdvėje taptų ne išimtimi, o nuolatiniu reiškiniu. Todėl šiandien reikia konkretaus atsakymo: kiek dar reikės laiko, kad Lietuva pagaliau galėtų bent jau patikimai stebėti savo oro erdvę ir tiksliai nustatyti, kas joje skrenda?“ – klausė jis.