Be to, įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, jis netenka pareigų. Kartu su juo nuteistas Druskininkų tarybos narys Aivaras Kadziauskas, taip pat įvairių grandžių teisėjai.
Užsienio aktualijose – Lenkijos pajūryje rastas Rusijos dronas, komentarai apie savaitgalį Rusijos atakuotą traukinį netoli Ukrainos sienos su Lenkija ir Škotijos, Šiaurės Airijos bei Velso pagrindinių partijų lyderių bendras pareiškimas apie siekį atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės ir tautų ateitį Europos Sąjungoje.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Teismas nusprendė, ar Druskininkų meras liks nuteistas dėl korupcijos: pamatykite advokato reakciją
Praėjus beveik parai po Varėnos rajone pastebėto skrendančio objekto, vis dar nėra aišku, ar tai buvo dronas. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad institucijos vertina, ar incidentas nebuvo provokacija arba Lietuvos reagavimo sistemų išbandymas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad nėra patenkintas institucijų apie šį atvejį pateikta informacija.
Tikslesnėms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti jis paprašė sudaryti ekspertų darbo grupę. Lietuvos kariuomenė sekmadienį fiksavo du skrendančių objektų incidentus. Vienas objektas pastebėtas paryčiais Varėnos rajone, o antrasis – per pietus Vilniaus regione. Kaip vėliau patvirtino kariuomenė, antrasis objektas nebuvo dronas – tai buvo paukščių būrys.
L. Matjošaitytė siekė nuslėpti savo metaduomenis iš „aušriečių“ VRK teikto dokumento. Prieš 2024 metų Seimo rinkimus „Nemuno aušrą“ galimai konsultavusi teisininkė siekė, kad komisijai siunčiame partijos dokumente nebūtų jos metaduomenų, pranešė portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, 2024 m. rugsėjį ji „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui atsiuntė parengtą partijos atsakymo VRK projektą.
Kartu L. Matjošaitytė paprašė prieš siunčiant dokumentą komisijai tekstą perkelti į kitą „Word“ dokumentą, kad neliktų jos metaduomenų. Laiškas R. Puchovičiui buvo išsiųstas 2024 m. rugsėjo 3 d. Visgi pastarasis, paklaustas apie šį L. Matjošaitytės laišką, tvirtino jo nepamenąs. Savo ruožtu VRK ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje spręs, ar pradėti tyrimą dėl L. Matjošaitytės „Nemuno aušrai“ teiktų paslaugų. Anot komisijos pirmininkės Linos Petronienės, VRK negali tirti savo narės pažeidimų, bet gali tirti partiją ir jos finansavimo teisėtumą. VRK, anot L. Petronienės, kelis kartus kreipėsi į partiją dėl L. Matjošaitytės teiktų konsultacijų.
Susiję straipsniai
Muftijus Aleksandras Beganskas sako, kad penktadienį prie Kauno mečetės baikerių surengta akcija buvo tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus. Anot jo, prie mečetės susirinkę baikeriai rėkė, grasino ten susirinkusiems, tačiau ten budėję policijos pareigūnai tai esą ignoravo. Kauno policija nurodė, kad kol kas ypatingų saugumo priemonių priemonių mečetės aplinkai neskiria. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nesutarimai dėl migracijos, religijos ar kitų visuomenei jautrių klausimų negali būti reiškiami žeminant žmones ar trukdant jiems atlikti religines apeigas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino visas puses susilaikyti nuo tolesnio konflikto eskalavimo „gerbiant musulmonų bendruomenės teisę netrukdomai atlikti religines apeigas ir atliepiant miesto gyventojų reiškiamus nuogąstavimus ir interesus vardan taikaus sambūvio“. Tuo metu vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas tikina, kad penktadienį įvykęs incidentas rodo augančią visuomenės įtampą, tad situaciją turėtų tirti Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Kultūros ministerijos darbuotojai kreipėsi į ministrą Luką Alsį dėl kanclerio Evaldo Raistenskio darbo ir komunikacijos. Kultūros ministerijos padalinių vadovai nurodė esą chaotiškai atliekamą darbą ir netinkamą komunikaciją darbuotojų atžvilgiu, pranešė „Delfi“. Portalo žiniomis, pirmadienį ministerijos darbuotojai įteikė L. Alsiui raštą, kuriame išdėstė su kanclerio veikla susijusias problemas ir paprašė kuo greičiau spręsti susidariusią situaciją. Ministerijos darbuotojai teigė, kad E. Raistenskis nepakankamai susipažįsta su institucijos dokumentais, priima nepagrįstus sprendimus, neatsižvelgia į darbuotojų argumentus, o bendraudamas esą vartoja žeminančią leksiką.
Vilniuje lankėsi JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as. Jis susitiko su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Susitikime aptartos JAV administracijos pastangos išlaisvinti Baltarusijoje kalinčius politinius kalinius, saugumo situacija regione bei Minsko režimo veiksmai prieš Lietuvą ir kaimynines valstybes. Anot Užsienio reikalų ministerijos, K. Budrys padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir jo administracijai už pastangas siekiant Baltarusijos politinių kalinių paleidimo.
Buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus atsiėmė savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą Nalšios šiaurinėje apygardoje. Tai Eltai pirmadienį patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisija (VRK). E. Vaitkus išsikėlė pats, todėl tam, kad tęstų kandidatavimą, jam reikėjo surinkti ne mažiau kaip 1 tūkst. rinkėjų parašų. VRK duomenimis, E. Vaitkus elektroniniu būdu surinko 25 parašus. Kol kas komisija neturi duomenų, kiek parašų jis surinko popieriniuose lapuose. Šią informaciją E. Vaitkus turi pateikti iki rugsėjo 18 d.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad infliacijos rizikos išlieka padidėjusios, o nerimą kelia užsitęsęs kainų augimo laikotarpis. Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinę palūkanų normą padidino nuo 2,25 iki 2,5 proc. Pasak G. Šimkaus, sprendimą lėmė energijos kainų šokas ir jo kuriamas infliacijos spaudimas – rugpjūtį energijos kainų infliacija euro zonoje siekė 14 proc. LB vadovas pažymi, kad grynoji infliacija prognozių laikotarpio pabaigoje, 2028 m., vis dar turėtų viršyti ECB 2 proc. tikslą ir siekti 2,3 proc. Tuo metu Lietuvos ekonomika, anot jo, išlieka atspari – nedarbas siekia 6,4 proc., auga gamyba, investicijos į gynybą ir infrastruktūrą bei vartotojų pasitikėjimas.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai organizacijos prezidentu penkerių metų kadencijai išrinko Vitą Vasiliauską. Jis pareigas pradės eiti spalio 1 d. Pastaruosius trejus su puse metų jis vadovavo Tarptautinio valiutos fondo Šiaurės Baltijos šalių biurui, o 2011–2021 m. buvo Lietuvos banko vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys. V. Vasiliauskas pakeis kadenciją baigiančią Eivilę Čipkutę. LBA šiuo metu vienija 13 Lietuvoje veikiančių bankų ir finansų sektoriaus įmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė neatmeta galimybės diskutuoti apie visišką vaiko priežiūros išmokų lubų panaikinimą, nors Vyriausybės rengiamame Šeimos priemonių pakete šiuo metu siūloma jas didinti nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Taip pat siūloma 18 mėn. vaiko priežiūros laikotarpiu mokėti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką „į rankas“, o pasirinkus 24 mėn. laikotarpį – pirmais metais 77 proc., antrais – 58 proc. Išmokas būtų galima panaudoti lanksčiau iki kol vaikui sueis treji metai. Visas devynių priemonių šeimos politikos paketas vertinamas beveik 770 mln. eurų, o nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka galėtų įsigalioti nuo 2028 metų.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė sako, kad artimiausiu metu energijos išteklių pigimo prognozės nerodo, todėl gyventojai ir verslas šią žiemą turėtų ruoštis didesnėms išlaidoms. Jos teigimu, dujos šiuo metu yra beveik dvigubai brangesnės nei prieš metus, ateities sandoriai rodo daugiau nei 70 eurų už megavatvalandę (MWh) kainą, o elektra šaltuoju sezonu gali kainuoti apie 100–120 eurų už MWh. Šilumos kainas taip pat didins nuo metų pradžios brangstantis biokuras. Vis dėlto A. Bagočiutė tikina, kad dėl dujų trūkumo nerimauti nereikėtų – Inčukalnio saugykla užpildyta daugiau nei 45 proc., Lietuva turi SGD terminalą ir jungtį su Lenkija. LEA taip pat planuoja savo degalų kainų žemėlapyje ateityje skelbti ir elektromobilių įkrovimo kainas, tačiau tam reikėtų įpareigoti paslaugų teikėjus agentūrai teikti atitinkamus duomenis.
Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas teigia, kad visateisė Lietuvos narystė Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) atvertų daugiau galimybių šalies mokslui ir verslui. Pirmadienį VU prasidėjo pirmą kartą Lietuvoje rengiama CERN LHCb eksperimento konferencija „LHCb Week Vilnius“, subūrusi šimtus mokslininkų ir tyrėjų. Prezidentas Gitanas Nausėda renginyje taip pat akcentavo Lietuvos siekį tapti visateise CERN nare. Lietuva organizacijos asocijuotąja nare yra nuo 2018 metų.
Sveikatos apsaugos ministras ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis sako, kad partija nepalaikys Finansų ministerijos siūlymo dalį loterijų mokesčio pajamų nukreipti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Ministerija siūlo dabar taikomą 18 proc. tarifą išskaidyti – 10 proc. skirti valstybės biudžetui, o 8 proc. – NVO ir kitiems paramos gavėjams, bendros mokestinės naštos loterijų organizatoriams nedidinant. Skaičiuojama, kad dėl to biudžetas kasmet netektų apie 11,9 mln. eurų. L. Kukuraičio teigimu, demokratai vietoje to siūlys didinti loterijų verslo apmokestinimą, o NVO finansuoti iš kitų šaltinių.
Dėl prekybos tinklo „Mere“ veiklą vykdžiusių bendrovių darbo ginčų komisijoms pateikti 77 darbuotojų prašymai, o dviejuose ginčuose jau patvirtintos pirmosios taikos sutartys, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Rugsėjo 11 d. duomenimis, 55 prašymai susiję su bendrove „Valientė“, 19 – su „Litproduktai“, dar 3 – su „Next Logistic“, taip pat gauti 26 skundai dėl šių bendrovių veiklos. VDI primena, kad įmonių lėšų įšaldymas dėl tarptautinių sankcijų nepanaikina darbuotojų teisės reikalauti darbo užmokesčio, išeitinių ir kitų išmokų. „Mere“ parduotuvės Lietuvoje uždarytos liepą, o rugpjūtį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba įšaldė „Valientės“, „Litproduktų“ ir „Next Logistic“ lėšas.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už korupciją nuteistam Druskininkų merui R. Malinauskui. Po teismo verdikto nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo – politikas turės sumokėti 60 tūkst. eurų baudą. Be to, iš jo bus išieškota 30 tūkst. eurų. Kadangi nuosprendis R. Malinauskui nepakeistas, ilgametis Druskininkų meras negalės toliau eiti pareigų, o Vyriausioji rinkimų komisija panaikins mero įgaliojimus pagal Rinkimų kodekso reikalavimus.
Kadangi iki eilinių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimų šiuo metu yra likę mažiau kaip metai, rinkimai šioje savivaldybėje nebebūtų rengiami, o iki kitų metų pavasario mero pareigas eitų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras. Byloje baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ir mero buvęs patarėjas ir dabartinis Druskininkų tarybos narys Aivaras Kadziauskas, įvairių teismų grandžių teisėjai, kurie sprendė Vijūnėlės dvaru susijusius klausimus. R. Malinauskas kaltės nepripažįsta. Po Apeliacinio teismo nuosprendžio jis pareiškė, kad negerbia tokio teismo sprendimo ir pabrėžė, kad esą nėra jo kaltės įrodymų.
Lietuvos apeliacinis teismas Druskininkų mero R. Malinausko byloje buvusį minėto teismo teisėją Viktorą Kažį nuteisė dėl korupcijos. Teismas pripažino jį kaltu dėl pažado priimti kyšį ir jam paskyrė 12,5 tūkst. eurų baudą. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino nuosprendį ir buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui. Jis anksčiau buvo pripažintas kaltu tik dėl prekybos poveikiu ir papirkimo.
Nauju nuosprendžiu eksteisėjas pripažintas kaltu ir dėl neteisėto praturtėjimo, iš H. Jaglinskio bus konfiskuota 50,34 tūkst. eurų. Byloje taip pat lieka nuteisti dar trys teisėjai: buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas ir buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. E. Laužikas lieka pripažintas dėl kyšininkavimo, jam skirta 7,5 tūkst. eurų bauda ir dar 5 tūkst. eurų bus konfiskuoti. K. Gurinui už kyšininkavimą lieka anksčiau paskirta 17,5 tūkst. eurų bauda ir 7 tūkst. eurų konfiskavimas. R. Rainiui lieka galioti 16,5 tūkst. eurų bauda, dar 6 tūkst. eurų bus konfiskuoti.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl praėjusią savaitę prie Kauno mečetės įvykusio incidento. Anot teisėsaugos, tyrimas pradėtas dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei trukdymo atlikti religines apeigas ar religines iškilmes. Kaip skelbė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, penktadienį Kauno mečetėje ir prie mečetės vykusias musulmonų bendruomenės pamaldas sutrikdė būrys baikerių, kurie skandavo žodį „Lietuva“, triukšmavo, garsiai leido muziką, atsinešė kiaulės galvą. Po susibūrimo policija pradėjo administracinę teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių taisyklių pažeidimo. Anot teisėsaugos, baikeriai neturėjo Kauno miesto savivaldybės išduoto leidimo rinktis prie mečetės.
Prokuratūra prašo teismo pratęsti suėmimą paramediko Manto Sadausko nužudymu įtariamai jo buvusiai sutuoktinei Justinai Sadauskienei. Suėmimo terminą prašoma pratęsti ir kitam įtariamajam šioje byloje – Viliui Solkanui. Šių asmenų suėmimo terminas baigiasi rugsėjo 21 d. Teismas dėl kardomųjų priemonių minėtiems įtariamiesiems spręs šią savaitę. J. Sadauskienei pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo, V. Solkanas įtariamas tyčiniu nužudymu, neteisėtu laisvės atėmimu ir neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Paramediko M. Sadausko kūnas rastas balandžio 21 d. Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudytasis buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas.
Paaiškėjo, kada teismas imasis seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus baudžiamosios bylos. Pirmasis posėdis numatytas rugsėjo 24 d. Bylą nagrinės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė. Ji yra nagrinėjusi ne vieną rezonansinę su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus susijusią bylą. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas Eltą informavo, kad posėdis bus neviešas, kaip ir kitose su seksualiniais nusikaltimais susijusios bylose. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs T. Švedavičius kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų. Šiuo metu visi minėti asmenys yra pilnamečiai.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Lenkijos Baltijos jūros pakrantėje netoli paplūdimio rastas, kaip įtariama, Rusijos dronas. Apie tai pirmadienį pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Lenkijos kariuomenės vyriausiosios vadovybės atstovas spaudai televizijai TVN24 vėliau sakė, kad tai greičiausiai yra „Gerbera“ tipo dronas. Kadangi oro gynyba nuo liepos 30 d. neužfiksavo jokių oro erdvės pažeidimų, dronas galėjo būti išplautas į krantą iš tarptautinių vandenų, pridūrė jis. Specialistai aiškinosi, ar drone yra sprogmenų. Rusija per oro atakas prieš Ukrainą dažnai naudoja neginkluotus dronus kaip jaukus, kad atitrauktų oro gynybos dėmesį. Bepilotis orlaivis rastas netoli pajūrio kurorto Rusinovo šiaurės vakarų Lenkijoje.
NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad rusų smūgis Varšuvos link vykusiam traukiniui netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos rodo, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną yra apėmusi neviltis. M. Rutte tikino, kad tokie smūgiai tik sustiprins NATO vienybę ir paramą Ukrainai. Sekmadienį NATO narė Lenkija pranešė, kad Rusija smogė lokomotyvui Ukrainos teritorijoje – maždaug už dviejų kilometrų nuo abiejų šalių sienos. Ukraina pareiškė, kad Rusija vos nepataikė į diplomatinį traukinį, kuriuo važiavo aukšti Vakarų pareigūnai. Paklaustas apie šią ataką, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva ir toliau atakuos taikinius „visoje Ukrainoje“, tačiau smūgio traukiniui tiesiogiai nekomentavo.
Pagrindinių Škotijos, Šiaurės Airijos ir Velso partijų lyderiai Velse pasirašė bendrą susitarimą, kuriame pareiškė turintys teisę apsispręsti dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės. Visos trys partijos – Škotijos nacionalinė partija (SNP), Velso „Plaid Cymru“ ir už Airijos susivienijimą pasisakanti Šiaurės Airijos „Sinn Féin“ – siekia atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės, bet laikosi skirtingų nuomonių, kaip ir kada tai galėtų įvykti. Bendrame pareiškime partijų lyderiai pabrėžė, kad jų tautų ateitis – Europos Sąjungoje.