„Kinijos buvimas Arkties regione didėja. Jos veiklos pėdsakas čia jau yra. Kol kas tai daugiausia mokslinių tyrimų ar mokslinės veiklos pėdsakas, tačiau ateityje tai gali peraugti į karinę veiklą ar karinius pėdsakus. ES turi pritaikyti savo Arkties politiką, kuri buvo vykdoma 2021 m., atsižvelgdama į naujas mus supančias geopolitines realijas ir grėsmes“, – pirmadienį Europos Arkties aukščiausio lygio susitikime žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Man labai svarbu, kad ES ir NATO bendradarbiautų, nedubliuotų viena kitos veiksmų, o juos papildytų ir didintų tiek NATO, tiek ES veiklos mastą čia. Europa turi atlikti savo dalį – stiprinti ekonominį atsparumą ir susisiekimą. Tačiau NATO turi pasinaudoti galimybe didinti karinį buvimą ir kariuomenės dislokavimą šiame regione“, – pabrėžė šalies vadovas.
Tuo metu kalbėdamas apie Rusijos keliamas grėsmes, prezidentas pabrėžė, kad jos neapsiriboja konkrečiais regionais – pastarieji incidentai rodo, jog Maskva siekia išbandyti Vakarų demokratijų atsparumą, todėl provokacijų galima tikėtis ir Arktyje.
Susiję straipsniai
„Neturėtume kalbėti apie konkrečius geografinius regionus, nes Rusijos tikslas yra kur kas ambicingesnis: išbandyti teisinę valstybę, mūsų gyvenimo būdą, demokratiją. Manau, kad jie dės dar daugiau pastangų, kad tai pasiektų. Būtų naivu tikėtis, kad Arktyje nebus jokių piktavališkų veiksmų iš Rusijos pusės“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip skelbta, G. Nausėda pirmadienį ir antradienį su darbo vizitu lankosi Suomijoje. Čia jis dalyvaus Europos Arkties aukščiausio lygio susitikime, vėliau susitiks su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo.
Šiaurės Suomijos mieste Rovaniemyje vyksiančiame viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama naujiems laivybos maršrutams, atsirandantiems dėl tirpstančio Arkties vandenyno ledo, taip pat dar nenaudojamiems žaliavų telkiniams ir saugumo grėsmėms, kurias kelia Rusijos ir Kinijos karinė veikla.