„Manau, kad tikrai yra ta diena, kai galime didžiuotis ir savo kariuomene, ir tuo, kad turime sąjungininkus, kad suveikė algoritmai. Aišku, tokias sėkmės istorijas turėjo latviai ir estai, laukėme, kada ta sėkmės istorija bus ir Lietuvoje. Sėkmės istorija ta prasme, kad sugebėjome droną pastebėti, laiku nustatyti, identifikuoti ir neutralizuoti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.
Vis tik, į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs dronas buvo neutralizuotas šiam priskridus netoli Kauno. Tad ar tai tikrai laikytina sėkmės istorija?
„Visą laiką reikia vertinti trajektoriją, aukštį ir galimybes numušti. Mes neturime strateginio gylio ir akivaizdu, kad pagauti ties pačiu pasieniu visą laiką yra labai sudėtinga.
Užfiksavo vaizdus iš įvykio vietos: pateikė naujausią informaciją apie numuštą droną
Aišku, tyrimas parodys ir jis bus kompleksiškas. Natūralu, išsiaiškinsime daug dalykų, nes dar nėra aišku, ar čia suklaidintas dronas, kaip dažniausiai buvo mūsų šiuolaikinėje istorijoje, ar tai galbūt kažkokia tikslinė provokacija. Jokia versija dar nėra atmesta. Matyt, reikia tyrimą pasidaryti“, – nurodė L. Kasčiūnas, pabrėždamas, kad tyrimas turėtų atsakyti į visus klausimus.
Nors dronas jau buvo įskridęs į Lietuvą ir judėjo link Kauno, Vilniaus ir Kauno regiono gyventojai gavo tik geltono lygio įspėjimus – kitaip tariant, skelbtas tikėtinas oro pavojus.
Susiję straipsniai
Ar žmonėms neturėjo būti siunčiamas įspėjimas apie realų oro pavojų (raudona)? L. Kasčiūno teigimu, algoritmus ir perspėjimo sistemų veikimą visada galima tobulinti.
„Be jokios abejonės, tobulinimui ribų nėra. Faktas. Bet, vėlgi, turėkime galvoje, kad sostinė Vilnius yra 20 kilometrų nuo pasienio. Tai akivaizdu, kad labai iš anksto perspėti vilniečius yra labai sudėtinga. Ir akivaizdu, kad ir šį kartą Vilniaus regiono žmonėms perspėjimas atėjo jau tuo metu, kai dronas praskridinėjo Vilniaus regioną ir išeidinėjo iš Vilniaus regiono. Tas yra akivaizdu.
Bet yra ir, matyt, objektyvios aplinkybės, nes vis tiek reikia detektuoti, nustatyti ir, be jokios abejonės, tada įvertinti skridimo trajektoriją, aukštį. Ir, aišku, jeigu aukštis yra toks, kad Vilniui nėra grėsmės, tai tada gali būti geltonas signalas, o ne raudonas.
Tai aš siūlyčiau taip: ieškoti būdų, kaip tobulinti sistemą, bet nebūčiau pernelyg kritiškas, nes įspėjimas vis tiek atėjo“, – kalbėjo politikas.
Ragina stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą
Nors naktį dronas nukenksmintas sėkmingai, L. Kasčiūnas pabrėžė – kol kas Lietuva dar nėra pasirengusi atremti didesnio skaičiaus bepiločių orlaivių. Pasak jo, naikintuvai gali būti naudojami prieš pavienius dronus, tačiau būtina sparčiau kurti daugiasluoksnę oro gynybą.
„Naikintuvai yra skirti tik pavienių dronų atvejams. Ir ne tik dėl to, kad raketa yra brangesnė už patį droną, bet ir dėl pačios specifikos. Tai, be jokios abejonės, turime pereiti prie daugiasluoksnės oro gynybos, apie kurią mes jau kalbame gerus metus. Ir čia pasistūmėta yra labai labai nežymiai“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas L. Kasčiūnas.
Paklaustas, ar Lietuva šiuo metu galėtų apsiginti, jeigu į šalies oro erdvę vienu metu įskristų ne vienas, o, pavyzdžiui, dešimtys dronų, politikas atsakė neigiamai.
„Šiai minutei mes tam nesame pasiruošę“, – teigė jis.
Buvęs krašto apsaugos ministras kritiškai vertino ir antidroninių priemonių įsigijimo tempus. Kaip pavyzdį jis pateikė akustines sistemas, skirtas bepiločiams aptikti.
„Kaip atskirti droną nuo paukščių būrio? Reikia turėti akustines sistemas. „SkyFortress“ yra tokia sistema, paremta Ukrainos patirtimi, išbandyta NATO aplinkoje“, – kalbėjo politikas.
Jo teigimu, šių sistemų įsigijimas į pirkimų planą buvo įtrauktas dar 2024 m. gruodį, tačiau sutartis pasirašyta tik šių metų kovą.
„Pusantrų metų mes nepasirašėme kontrakto, ir tik dabar ta sistema pradeda atvažiuoti ir pradėsime diegti. (...) Tai va tokiais tempais čia mes dabar gyvename“, – kritikavo L. Kasčiūnas.
Jo vertinimu, pirmosios akustinės sistemos galėtų pradėti veikti jau šį rudenį.
V. Čmilytė-Nielsen: pasirengimas grėsmėms stringa
Savo ruožtu opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat kritiškai vertino Lietuvos pasirengimo kovoti su dronų grėsme tempus.
Seimo NSGK narė teigė dar praėjusią savaitę su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu aptarusi, kaip situacija pasikeitė po ankstesnių dronų incidentų ir kokių naujų pajėgumų Lietuva įsigijo.
„Jis kalbėjo daugiau apie planus, apie pasirašomas sutartis ir pats pripažino, kad tiek jo komandoje trūksta žmonių, kurie su įsigijimais dirbtų (...), ir tiek Gynybos resursų agentūroje yra rimtas ekspertų trūkumas“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, problema šiuo metu yra ne finansavimo stoka.
„Pasirengimas toms grėsmėms stringa. Stringa ne dėl didelių lėšų, kurios yra, bet dėl vadybinių kompetencijų ir jų tiesiog demonstravimo“, – teigė liberalė.
J. Olekas situaciją vertina optimistiškai: jeigu būtų daugiau dronų, jų būtų numušta daugiau
Kitaip nei opozicijos atstovai, Seimo pirmininkas Juozas Olekas apie Lietuvos oro gynybos pajėgumus atsiliepia gerokai pozityviau. Anot jo, kariuomenė turi daugybę priemonių, kaip nukenksminti šalies oro erdvę pažeidžiančius objektus.
„Šios nakties įvykiai parodė, kad turime visą spektrą priemonių, kuriomis galime sunaikinti oro erdvės pažeidėjus. Tai matome, kad oro gynybą atliekantys oro policijos pilotai sugeba sunaikinti tokius oro pažeidėjus. Mes turime visą eilę antžeminių priemonių, kurias gali panaudoti tiek mūsų kariškiai, tiek vidaus tarnybų žmonės.
Kaip žinote, strateginių objektų apsauga buvo sustiprinta, Valstybės gynimo taryba jau anksčiau priėmė tokį sprendimą, rekomendaciją. Ir atitinkamos žinybos tas rekomendacijas vykdo. Tai jeigu būtų daugiau, būtų numušta daugiau“, – neabejojo socialdemokratas.
Pastebėjus, kad kelissyk pigesnis dronas numuštas itin brangiomis priemonėmis, J. Olekas kartojo, kad Lietuva turi įvairių priemonių nukenksminti oro erdvės pažeidėjus. Šį kartą, pasak jo, buvo pasitelkti NATO naikintuvai.
„Mano turimomis žiniomis, (...) tikrai yra visas spektras priemonių, kuriomis galime sunaikinti tokio tipo oro pažeidimus. Šį kartą buvo pasirinkta atsakingų pareigūnų būtent toks (sprendimas – Lrytas). Jeigu būtų kitoks oro erdvės pažeidimas, aš manau, kad būtų pritaikytos ir kitos priemonės, nes tų priemonių turime.
Pradėjome jas pirktis dar prieš 15 metų, man dirbant krašto apsaugos ministru, mes įsigijome ir trumpo nuotolio priemonių, ir vidutinio nuotolio priemonių naikinti oro objektus. Tai manau, kad po dabartinės situacijos, vykstančių pratybų, galų gale, perėmimo patirties iš ukrainiečių mes tikrai turime tos patirties ir pasirengimo daugiau“, – užtikrintai tarė jis.
Tiesa, Seimo pirmininkas pastebėjo, kad net ir oro gynybos pajėgumais galinčios girtis valstybės – pavyzdžiui, Izraelis – kartais susiduria su situacijomis, kai negali numušti į valstybę skriejančių raketų ar dronų.
„Bet ir geriausios sistemos kartais nesuveikia. Tai tą reikia žinoti. (...) Pasižiūrėkite, geriausias oro skydas yra, turbūt, Izraelyje. Ir iš tikrųjų ten tūkstančius numuša įvairių pažeidimų objektų, bet vienas kitas krinta ir pačioje nepatogiausioje vietoje. Taip gali atsitikti. Bet mūsų tarnybos tam ruošiasi. Ar galėtų pasiruošti daugiau? Taip, galėtų ir jos ta kryptimi eina“, – sakė jis.
Tuo metu klausiamas apie opozicijos pastabas, J. Olekas kartojo tą patį – jo teigimu, Lietuva turi daugybę galimybių atremti oro erdvės pažeidimus.
„Mano žiniomis, mes turime tūkstančiais galimybių numušti. Tai ar čia šiandien vieną sakysime, kad dešimt nenumušime, o kitas sakys, kad numušime – čia bus tuščias ginčas. Kariuomenė žino, kokie yra pavojai, kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybė turi pakankamos ekspertizės, turi tą patirtį, kas darosi Ukrainoje“, – tęsė „socdemas“.
„Jeigu Kasčiūnas būtų viską supirkęs prie konservatorių, dabar nebereiktų rūpintis“, – apibendrindamas mestelėjo jis.
Numuštas iš Baltarusijos teritorijos įskridęs dronas
Kaip skelbta, naktį iš pirmadienio į antradienį NATO oro policijos naikintuvai Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu, numušė iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskridusį droną.
Bepilotį numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai.
Įvykio vietoje įvestas planas „Skydas“, dirba Karo policijos, policijos pajėgos, apžiūrimos surinktos nuolaužos. Tikėtina, kad dronas turėjo sprogstamąjį užtaisą.
Dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo naktį buvo skelbtas tikėtinas oro pavojus (geltona) – įspėjamieji pranešimai siųsti Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų savivaldybėse, netrukus ir Kauno apskrityse. Geltonas įspėjimas atšauktas, kai dronas buvo sunaikintas.
Kaip antradienio rytą netoli įvykio vietos žurnalistams teigė Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis, šiuo metu nėra duomenų, kad oro erdvę pažeidęs ir sunaikintas bepilotis orlaivis būtų taikęsis į gretimai esančią Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE).
Drono numušimui, anot A. Matučio, buvo panaudota raketinė ginkluotė.
Šaukiama Valstybės gynimo taryba
Po naktį fiksuoto incidento, trečiadienį Prezidentūroje šaukiamas Valstybės gynimo tarybos posėdis (VGT). Jo metu ketinama išsamiai aptarti saugumo situaciją, oro gynybos stiprinimo prioritetus bei planuojamus kariuomenės įsigijimus.
Pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos, pastarosios nakties atvejis įrodė, kad Lietuvos oro gynyba veikia tinkamai.
„Šią naktį įsitikinome, kad Lietuvos oro gynyba veikia. Į šalies oro erdvę įskridęs dronas buvo laiku pastebėtas, perimtas ir sunaikintas NATO naikintuvų. Esu nuoširdžiai dėkingas mūsų sąjungininkams iš Italijos, atlikusiems savo pareigą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusijai plečiant karo veiksmus Ukrainoje, panašių incidentų ateityje galima sulaukti ir daugiau.
„Todėl toliau kryptingai stiprinsime oro gynybos pajėgumus ir ieškosime naujų būdų, kaip apsaugoti visus Lietuvos žmones“, – pažymėjo jis.
Iš komandiruotės Ukrainoje grįžtantis premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat dėkojo Lietuvos sąjungininkams, kurių naikintuvas numušė į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną.
„Pirmiausiu noriu padėkoti Italijos oro gynybos misijai, kuri sugebėjo likviduoti droną, kuris įskrido į Lietuvos valstybės teritoriją. Grįžtu iš Ukrainos, kur pamatėme terorą ir vykstančius karinius veiksmus, nuolatinį oro pavojų. Tuo pačiu pamatėme, kiek Ukraina geba technologiškai gintis, vystytis“, – antradienio rytą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotame vaizdo įraše sakė Vyriausybės vadovas.
„Akivaizdu, kad oro gynyba tampa vis labiau aktuali tema ir Lietuvoje, ne tik Ukrainoje, kuri ginasi. Tikrai reiks pasistūmėti su Karinėmis oro pajėgomis sutelkę jėgas, kad galėtume apginti savo valstybės dangų“, – pabrėžė jis.