ELTA glaustai: Pasvalio rajone rastas nukritęs dronas, A. Lukašenkos paleisti kaliniai atvyko į Vilnių

Po trečiadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio (VGT) prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad antradienio naktį į Lietuvą įskridęs, o vėliau neutralizuotas dronas buvo nuo kurso nukrypęs Rusijos dronas „Gerbera“.

Savo ruožtu policija informavo apie Pasvalio rajono kaime miške rastą droną, kuris galimai nukrito prieš kelis mėnesius.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė atmetęs didžiąją dalį riaušių prie Seimo byloje gautų apeliacinių skundų – dauguma nuteistųjų lieka kalti dėl dalyvavimo riaušėse.

Užsienio aktualijose – EK pirmininkės metinis pranešimas apie ES padėtį, Baltarusijos paleisti 25 politiniai kaliniai, JAV Teisingumo departamento kaltinimai penkiems asmenims dėl užsakomųjų žmogžudysčių (vienos ir Lietuvoje) ir buvusiam Kosovo prezidentui Hagos teismo skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė už karo nusikaltimus.

Į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Jis, pasak prezidento Gitano Nausėdos, buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau greičiausiai ukraniečių elektroninėmis kovos priemonėmis nukreiptas nuo kurso. Kol kas analizuojama drono elektroninė dalis. Kaip sakė valstybės vadovas, atrodo, kad informaciją bus galima atkurti ir nustatyti gerokai daugiau duomenų. Kartu G. Nausėda teigė, kad drono įskridimas į mūsų valstybės teritoriją antradienio naktį nebuvo sąmoningas veikimas prieš Lietuvą. Taip pat prezidentas akcentavo, kad ateityje tokie incidentai gali kartotis, todėl svarbu stiprinti tokių objektų detekciją. Be to, būtina ieškoti alternatyvių būdų dronams neutralizuoti, neapsiriboti vien raketomis. Tuo pačiu G. Nausėda kritikavo sprendimą antradienio naktį virš Lietuvos skridus bepiločiam orlaiviui nepaskelbti realaus oro pavojaus ir neišsiųsti gyventojams perspėjimo su statusu „Raudona“. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvai reikėtų rinkti daugiau informacijos apie tai, kas vyksta Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje – esą privalu žinoti daugiau apie galimą dronų judėjimo trajektoriją.

Pasvalio rajone miške rastas nukritęs dronas. Policija pranešė, kad pranešimas apie Kenelių kaime rastą žolėmis apaugusį droną gautas trečiadienį popiet. Jis galimai nukrito prieš keletą mėnesių. Buvo įvestas planas „Skydas“, į įvykio vietą nuvyko policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai ir kariuomenės kariai. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta teigė, kad, pirminiais duomenimis, rastas dronas nėra panašus nei į rusišką droną „Gerbera“, nei į „Shahed“ tipo droną.

Į Vilnių atvyko Minsko režimo paleisti politiniai kaliniai. Po JAV pasiuntinio Johno Coale'o vizito Baltarusijoje iš viso buvo išlaisvinti 25 žmonės: žurnalistai, muzikantai bei aktyvistai. Lietuvos piliečių tarp jų nėra. JAV panaikino sankcijas dviem Baltarusijos bendrovėms. Sulaikymus Baltarusijoje stebinčios nepriklausomos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiuo metu šalyje yra 912 politinių kalinių. Tarp jų yra protestus palaikiusių paprastų gyventojų, taip pat žurnalistų, profesinių sąjungų narių ir su politine opozicija susijusių asmenų. Žmogaus teisių organizacijos ir aktyvistai perspėja, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas, paleisdamas dalį kalinių, tuo pat metu sulaiko ir įkalina kitus žmones.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) metu planuoja susitikti su valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sakė, kad uždarame posėdyje ministras pristatė būsimo vizito JAV tikslus ir programą. K. Budrio apsilankymo JAV metu numatoma aptarti dvišalį bendradarbiavimą, regioninio saugumo klausimus bei amerikiečių karių buvimą Lietuvoje. G. Nausėda po K. Budrio ir M. Rubio susitikimo tikisi daugiau aiškumo dėl tolesnio amerikiečių karių buvimo Lietuvoje. Prezidentas mano, kad per artimiausias savaites dėl JAV karių buvimo turėsime visus taškus ant „i“.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė surinkti papildomą medžiagą dėl galimų pažeidimų vykdant viešosios įstaigos Raudondvario dvaras viešuosius pirkimus. Pasak komisijos pirmininkės Jolantos Bernotaitės, turint tą informaciją, įvertinus pateiktas ir nustatytas aplinkybes, tarnybinės etikos sargai turėtų nuspręsti, ar pradėti tyrimą. Papildomi duomenys, kuriuos VTEK sieks gauti, yra susiję su Raudondvario dvaro laikinąja direktore Kotryna Inga Morkūnaite bei jos tėvu, įstaigoje taip pat dirbančiu jos pavaduotoju, Egidijumi Morkūnu. Klausimų dėl Raudondvario dvaro kilo paviešinus informaciją apie galimus pažeidimus įstaigos viešuosiuose pirkimuose. Skelbta, kad E. Morkūnas yra įmonės „Dvyniai ir Ko“, su kuria Raudondvario dvaras buvo sudaręs ne vieną žodinę sutartį, akcininkas. LRT Tyrimų skyrius anksčiau skelbė, kad Raudondvario dvare dirba nemažai su Kauno rajono socialdemokratais susijusių asmenų. Tarp jų – ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė.

Siūloma keisti Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles taip, kad vertinant seksualinės prievartos pasekmes būtų atsižvelgiama ne tik į fizinius, bet ir psichologinius sužalojimus. Tai inicijavęs sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad dabar galiojančiose taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad žala sveikatai nustatoma vertinant tik poveikį kūnui: mėlynės, lūžiai, laikas, reikalingas gijimui ir t. t. Neatsižvelgiama į psichologinį poveikį, kurį padaro smurtautojo vykdomi veiksmai. Pavyzdžiui, po seksualinio užpuolimo kūnas gali sugyti gana greitai, tačiau psichologinė žala ir poveikis išlieka visą gyvenimą. Kaip skelbta, Panevėžio apygardos teismas šią savaitę paliko laisvėje prieš dvejus metus Anykščių rajone, labirintų parke, 15-metę moksleivę išžaginusį vyrą.

Aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ iki 2030 m. siekia pasiekti 1 mlrd. eurų apyvartą, o per artimiausius trejus metus „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke planuoja įdarbinti dar iki 1,5 tūkst. darbuotojų, sako grupės prezidentas Marius Derenčius. Vien šiemet parkui jau pasamdyta apie 500 darbuotojų, iki metų pabaigos ketinama priimti dar 300, o į projektą grupė yra investavusi 200–300 mln. eurų. Trečiadienį Vilniuje atidaryta Kuprioniškių transformatorių pastotė, kuri užtikrins iki 58 MW galios poreikį technologijų parkui. „Litgrid“ investicijos į projektą siekė 12,8 mln. eurų, ESO – 6,81 mln. eurų be PVM. M. Derenčius taip pat teigė, kad šiemet „Teltonika“ sulaukė ne vieno grasinimo susprogdinti jos gamyklas, todėl kai kuriais atvejais darbuotojai buvo išleidžiami dirbti iš namų. Pasak jo, bendrovė objektus saugo kameromis ir fizine apsauga, tačiau augant grėsmėms tikisi didesnio valstybės įsitraukimo.

Vyriausybė atšaukė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, rugpjūčio 26 d. paskelbtą po šalį nusiaubusios audros. Rugpjūčio 22 d. stichijos piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o tūkstančiams gyventojų jis nebuvo atkurtas dar kelias savaites. Ekstremaliajai situacijai suvaldyti dirbo daugiau kaip 400 operatyvinių brigadų ir per 1 tūkst. darbuotojų. Po audros iš pareigų atsistatydino ESO vadovas Renaldas Radvila. Dėl audros nuostolius skaičiuojantiems ūkininkams numatoma siekti kompensacijų iš Europos Komisijos (EK).

Europos Parlamentas (EP) pritarė pozicijai, pagal kurią Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbams 2028–2034 m. ES biudžete būtų skirta 678 mln. eurų. Už ją balsavo 625 europarlamentarai, prieš – 20, susilaikė 22. Siūloma ES lėšomis finansuoti 86 proc. elektrinės eksploatavimo nutraukimo išlaidų, o programos finansavimą taip pat būtų galima naudoti IAE apsaugai nuo dronų ir kitų hibridinių grėsmių stiprinti. EP pozicijoje atsisakyta Europos Komisijos siūlyto reikalavimo mažiausiai trečdaliu mažinti programos darbuotojų skaičių. Galutinį sprendimą dėl Ignalinos programos priims ES Taryba, o finansavimo dydis priklausys nuo susitarimo dėl viso būsimo ES daugiamečio biudžeto. IAE eksploatavimą visiškai nutraukti planuojama iki 2038 metų.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad Vyriausybei pristatytame vadinamajame „audrų pakete“ iki 2030 m. numatomi konkretūs elektros tinklų kabeliavimo, pavojingų medžių šalinimo ir rezervinių elektros pajėgumų didinimo sprendimai. Pasak ministro, paketu siekiama pereiti nuo atskirų problemų sprendimo prie sisteminio elektros tinklo atsparumo stiprinimo. Anksčiau ESO skelbė šiemet planuojantis požeminiais kabeliais pakeisti apie 700 km oro linijų, o per artimiausius ketverius metus – 2 tūkst. kilometrų. Skaičiuota, kad kabeliavimo apimtis padidinus iki 6 tūkst. km papildomai reikėtų apie 320 mln. eurų. Priemonių planas parengtas po rugpjūčio audros, per kurią elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.

„Luminor“ bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas 2027 m. sulėtės iki 2 proc., o 2028 m. – iki 1,5 proc., nors šiemet BVP turėtų augti 3,2 proc. Bankas pablogino ankstesnes šių ir kitų metų augimo prognozes, o vidutinės metinės infliacijos prognozę šiemet padidino iki 5,5 proc., 2027 m. – iki 4,5 proc. „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, kainų augimą daugiausia lemia brangstantys energijos ištekliai, kurių poveikis šių metų infliacijai sieks apie 2,4 proc. punkto. Vidutinis darbo užmokestis šiemet turėtų augti 9 proc., 2027 m. – 7,5 proc., 2028 m. – 5 proc., o nedarbas atitinkamai siekti 6,5, 6,5 ir 7 proc. Bankas taip pat prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas nuo 2 proc. BVP šiemet padidės iki 3 proc. 2027 m. ir 5 proc. 2028 metais. Ž. Mauricas pažymi, kad pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos ir darbuotojų skaičiaus augimą reikšmingai palaikė imigracija, tačiau siūlo migracijos politiką labiau diferencijuoti pagal atskirų ekonomikos sektorių poreikius.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė verdiktą 2021 m. riaušių prie Seimo byloje – didžioji dalis nuteistųjų apeliacinių skundų buvo atmesti, tad daugiau nei 80 asmenų liko pripažinti kaltais dėl dalyvavimo riaušėse. Tiesa, teismas visiškai išteisino anksčiau už riaušes ir viešą raginimą smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą nuteistą lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Vienam nuteistųjų byloje Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vyras šiuo yra išvykęs į Baltarusiją, tad panašu, kad įkalinimo įstaigoje neatsidurs. Teismo sprendimu dėl dalyvavimo riaušėse kaltais taip pat liko pripažinti aktyvus protestų dalyvis Andrejus Lobovas, kuriam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Pastarajam skirta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui. Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už prekybą poveikiu anksčiau kaltu pripažintam buvusiam teisėjui Gintarui Čekanauskui. Jo skundas atmestas. Nuteistajam skirta galutinė 19,4 tūkst. eurų bauda. Po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo. Kartu su eksteisėju nuteistas ir Giedrius Valatkevičius, kuris po nuosprendžio kitoje byloje jau atlieka laisvės atėmimo bausmę. Prokuratūra tuometinio Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo G. Čekanausko bylą teismui perdavė 2021 m. balandį. Jis kaltintas pažadėjęs paveikti tuometį Kauno apygardos teismo teisėją Rimą Šviriną, kad šis savo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimtų palankų sprendimą ir atidėtų laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. Valatkevičiui. Vyrui buvo inkriminuota prekyba žmonėmis – 16 ir 18 metų vaikinų išnaudojimas – jam grėsė reali laisvės atėmimo bausmė.

Per dvi teisėsaugos operacijas pasieniečiai tyrime dėl kontrabandos sulaikė 6 asmenis, 3 iš jų – pareigūnai. Anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos, antradienio rytą Alytuje buvo sulaikytas vyras, o netrukus Lazdijų rajone pasieniečiai sulaikė ir ne tarnyboje buvusį Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesnįjį specialistą. Tą pačią dieną pasieniečiai Varėnos rajone sulaikė du vyrus, įtariama, susijusius su šia kontrabanda, kita pasieniečių grupė tuo metu irgi Varėnos rajone sulaikė tarnyboje buvusius VSAT Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos vyresnįjį pasienietį bei jaunesnįjį specialistą. Šiame ikiteisminiame tyrime praėjusią savaitę jau buvo sulaikyti 7 asmenis, tarp kurių – du Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnieji specialistai bei Varėnos pasienio rinktinės vyriausiasis tyrėjas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamu būdu gautų lėšų – daugiau nei 21 mln. eurų – legalizavimo. Anot tarnybos, Vilniuje gyvenantis užsienio pilietis gavo bankinius pavedimus, kurių bendra suma siekia daugiau nei 21,16 mln. eurų. Teisėsaugos duomenimis, šie mokėjimai yra grindžimi galimai fiktyviomis paskolų sutartimis. Kaip pranešė FNTT, tyrimo duomenimis, už galimai nusikalstamu būdu gautas lėšas asmuo savo ir savo šeimos narių vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Tarp pirkinių – gyvenamasis namas Vilniaus rajone, du butai, kurių bendra vertė per 1 mln. eurų, dar trys butai, verti daugiau nei 2,6 mln. eurų, , automobiliai „Lamborghini Urus“, „Rolls Royce Spectre“, „Mercedes-Benz S680 Maybach“, „BMW“, „Lexus“, kurių visų bendra įsigijimo suma siekia 1,245 mln. eurų.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą apie Europos Sąjungos (ES) padėtį. Ji paragino ES priešintis „ultranacionalistams ir antieuropietiškoms jėgoms“, siekiančioms susilpninti Bendriją, ir sukurti Europos saugumo tarybą bei nuo NATO nepriklausomą Europos perspėjimo mechanizmą, kuris sudarytų sąlygas bendrai reaguoti į saugumo grėsmes, nesiekiančias ginkluotos agresijos lygio. EK pirmininkė taip pat pasiūlė Kanadai suteikti ES asocijuotosios narės statusą ir įspėjo Kiniją, kad ES pasinaudos visomis priemonėmis prekybos balansui atkurti. U. von der Leyen taip pat pareiškė, kad Bendrija pasiūlys greitojo reagavimo priemonę, kuri padėtų šalims geriau susitvarkyti su masiniais migrantų srautais po tragiškų įvykių šiaurės Afrikoje esančioje Ispanijos Seutos teritorijoje, ir „karščio bangų planą“, kuris padėtų geriau reaguoti į ekstremalius orus, alinusius Europą šią vasarą. Ji taip pat paskelbė, kad EK planuoja uždrausti jaunesniems nei 13 m. vaikams naudotis socialiniais tinklais. Pagal planus, vaikai nuo 13 m. turės prieigą prie socialinių tinklų prižiūrint tėvams, tačiau asmeninę paskyrą galės susikurti tik sulaukę 15-os.

Po susitikimo su JAV pasiuntiniu Baltarusija paleido 25 politinius kalinius. Tarp jų – buvęs „BelaPAN“ direktorius Dmitrijus Novožilovas, žiniasklaidos vadybininkas Andrejus Aleksandrovas ir jo žmona Irina Zlobina. Šie kaliniai trečiadienio popietę atvyko į Vilnių. Jungtinės Valstijos mainais už politinių kalinių paleidimą panaikins sankcijas dviem šios izoliuotos šalies bendrovėms, trečiadienį Minske paskelbė JAV pasiuntinys Johnas Coale'as. Baltarusija nurodė, kad sankcijos bus panaikintos dažų gamintojai „Lakokraska“ ir miškininkystės sektoriaus grupei „Bellesbumprom“. JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Baltarusijai vėliau naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad po maždaug mėnesio ketina vėl apsilankyti Minske ir tikisi pasiekti, kad būtų išlaisvinti dar keli šimtai kalinių. Sulaikymus Baltarusijoje stebinčios nepriklausomos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiuo metu šalyje yra daugiau nei 900 politinių kalinių.

JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus penkiems asmenims dėl įtariamo Rusijos sąmokslo, susijusio su sekimu, verbavimu ir užsakomosiomis žmogžudystėmis – vienos ir Lietuvoje. JAV teisingumo departamento kaltinamajame akte nurodoma, kad penki asmenys dirbo Rusijos žvalgybos tarnyboms ir turėjo vykdyti išpuolius ir žmogžudystes visame pasaulyje. Šie asmenys vis dar yra laisvėje. Teisingumo departamento teigimu, šis tinklas, kaip įtariama, užverbavo kelis asmenis Jungtinėse Valstijose, kad jie vykdytų Rusijos disidentų stebėjimą, įskaitant vieną gyvenantį JAV ir vieną Lietuvoje. Praėjusiais metais vienam užverbuotam asmeniui Jungtinėse Valstijose, kaip teigiama, buvo pasiūlyta 25 tūkst. JAV dolerių (21,6 tūkst. eurų) už Lietuvoje gyvenančio žmogaus nužudymą.

Specialusis teismas Hagoje buvusį Kosovo prezidentą Hashimą Thaci už karo nusikaltimus nuteisė 25 metų laisvės atėmimo bausme. Teismas nustatė, kad H. Thaci yra atsakingas už 96 žmogžudystes. Jam taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl kitų sunkių nusikaltimų, tokių kaip kankinimai ir žiaurus elgesys. Pats 58-erių vyras anksčiau teigė esąs „visiškai nekaltas“. Kaltintojai už praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje įvykdytus nusikaltimus H. Thaci reikalavo skirti 45 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo procese liudijo beveik 300 liudininkų, jame dalyvavo 155 aukos. H. Thaci 2008–2020 metais ėjo Kosovo ministro pirmininko, užsienio reikalų ministro ir prezidento pareigas. Jis pasitraukė iš posto, kad stotų prieš teismą Hagoje.