G. Nausėda: į Lietuvą įskridęs bepilotis veikiausiai buvo rusiškas „Gerbera“ dronas (9)

Pasak jo, incidentas tikriausiai nebuvo sąmoningas veikimas prieš Lietuvą – Rusijos dronas skrido į Ukrainą ir buvo nukreiptas nuo kurso.

„Naujienos yra žinomos. Šiuo metu, pagal esamą informaciją, tai buvo „Gerbera“ tipo dronas. Kol kas analizuojama elektroninė jo dalis, atrodo, kad informaciją bus galima atkurti ir nustatyti gerokai daugiau duomenų – iš kur, kaip, kokiomis aplinkybėmis (atskrido – Lrytas).

Veikiausiai tai nebuvo sąmoningas veikimas prieš Lietuvą, veikiausiai tai buvo Rusijos dronas, kuris buvo skirtas Ukrainai, Ukrainos elektroninės kovos priemonėmis nukreiptas nuo kurso ir pateko į mūsų šalies teritoriją, kurioje ir buvo numuštas“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistus informavo G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, paaiškėjus papildomai informacijai dėl šio incidento, visuomenei ji bus pateikta. Prezidento teigimu, nors galima pasidžiaugti, kad Italijos naikintuvų pagalba Lietuva buvo pajėgi nukauti pirmąjį droną, tokių incidentų ateityje, deja, nepavyks išvengti.

„Svarbiausia, kad gebėtume ir laiku atpažinti, tikėtina ir pageidautina, dar kaimyninių šalių teritorijoje, kad galėtume greičiau reaguoti (...), ir, be jokios abejonės, taip pat nustatę galėtume ir turėtume priemonių sunaikinti dronus ar kitus skraidančius objektus“, – aiškino G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, integruotos oro gynybos prasme Lietuva pasistūmėjo į priekį, nors vis dar pasitaiko incidentų, kurie kartais kelią pyktį ar šypseną.

„Kaip antai tas nelemtas incidentas su paukščiais. Norisi, kad rizika žmonių gyvybėms būtų kiek galima labiau minimizuota, todėl kitą kartą gal ir iš tikrųjų verta neturint aiškaus atsakymo, nes tas atsakymas yra ekrane ir jį galima interpretuoti vienaip ar kitaip, tam, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas, gal kitą kartą verta ir persidrausti.

Bet oro gynybos sistemos taip pat apima ir kokybišką faktų interpretavimą, ir skelbti reikia patikrintą informaciją, dėl kurios vėliau nereikėtų atsiprašinėti ar jos keisti“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, ateityje įskrendančių dronų skaičius gali būti ir didesnis, jų gali skristi keletas vienu metu, todėl klausimą jis turi ir Krašto apsaugos ministerijai (KAM).

„Visus juos numušti raketomis yra tikrai pakankamai sudėtingas reikalas. Ne tai, kad sudėtingas technine prasme, bet tai yra brangus reikalas. Noriu pasakyti, kad žmonių gyvybė mums yra gerokai brangesnė, kad jeigu to reikės, bus numušama tiek, kiek reikia numušti.

Bet mano tikslas ir mano, sakyčiau, klausimas Krašto apsaugos ministerijai – kaip greitai judėsime įgyvendindami kitas alternatyvias numušimo priemones? Nes jų tikrai yra, ir oro gynyba toli gražu nereiškia tik skraidančių naikintuvų, kurie numušinėja skraidančius objektus raketomis.

Yra visas spektras oro gynybos priemonių, trumpojo nuotolio dronų perėmėjų, ir jie turi būti įgyvendinami kaip galima anksčiau“, – aiškino šalies vadovas.

Apskritai saugumo situacija, tęsė G, Nausėda, šiuo metu dramatiškai nėra pasikeitusi nei į geresnę, nei į blogesnę pusę.

Kaip skelbta, apie iš Baltarusijos įskridusį droną įspėjamuosius pranešimus į telefonus gavo Vilniaus, Trakų, Elektrėnų savivaldybių gyventojai, vėliau ir Kauno apskritis. Tačiau skelbtas tik tikėtinas oro pavojus (geltona).

Tiesa, viešojoje erdvėje netrūksta komentarų, kad gyventojai buvo informuoti per vėlai ar netinkamai.

Prezidentas sutinka – gyventojai turėtų sulaukti perspėjimų operatyviai.

„Blogai vertinu. Galiu atsakyti trumpai. Taip neturi būti, nes tai, tikėtina, tikrai buvo dronas, kuris po to judėjo rytų kryptimi. Taip, mes galime ginčytis, koks jo buvo greitis, ar tikrai jis galėjo taip greitai skristi – bet tai yra antriniai klausimai. Jis kėlė realų pavojų ir tokiais atvejais įspėjimas turi būti nedelsiamas“, – klausiamas, kaip vertina tai, kaip buvo informuoti gyventojai, sakė G. Nausėda.

„Mes tikrai stengiamės ir aš šiandien labai aiškiai indikavau, kad privalome kaip įmanoma daugiau žinoti apie galimą dronų judėjimo trajektoriją, daugiau žinoti apie tai, kas vyksta Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. (...)

Būtų tikrai įdomu žinoti, kokios yra Baltarusijos oro gynybos galimybės – ne iš spaudos, žinoma, o tam yra tam tikros tarnybos. Kas vyksta Kaliningrade, nes galimas dalykas, kad dalis dronų patenka ir tenai. Nes tai yra svarbūs ne tik mūsų žmonių saugumui dalykai, bet tai yra svarbūs dalykai, kurie leistų mums užkardyti galimas provokacijas prieš Lietuvą“, – dėstė jis.

Pasak šalies vadovo, jeigu į Lietuvą įskridę dronai patektų į Kaliningrado sritį, Rusija veikiausiai apkaltintų Lietuvą, jog ši suteikė savo teritoriją bepiločių atakoms.

„Taip nėra, taip nebus, aš tą esu aiškiai pasakęs. Mes stengsimės numušti bet kokį droną – nesvarbu, iš kokios pusės jis atskrenda ir kur jis skrenda. Nes tai, pirmiausiai, yra mūsų žmonių saugumui kylantis pavojus“, – apibendrino šalies vadovas.

Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius po VGT posėdžio aiškino, kad be kita ko, pakartotas įsipareigojimas skirti didesnį dėmesį oro gynybos pajėgumų stiprinimui.

„Pasiūliau ir VGT tam pritarė – kad mes prie oro gynybos temų grįžtume nuolatinai“, – sakė jis, pažymėdamas, kad klausimas neapsiribos tik VGT formatu.

Kalbėdamas apie šią savaitę fiksuotą drono incidentą, ministras pirmininkas nurodė, kad stiprinant oro gynybą svarbu turėti tinkamą detekcinę sistemą.

„Kad oro erdvė būtų apsaugota, reikia pirmiausiai savalaikės detekcijos, kad mes atskirtume, kur dronas, o kur skrenda koks paukštis. (...)

Detektavus reikia imtis priemonių. Gerai, kad šiuo atveju suveikė oro gynybos misija, bet akivaizdu, kad jeigu incidentai kartotųsi ir kartotųsi ne po pavienį droną, o būtų masiškesni, turėtume tam tikrų iššūkių“, – pripažino jis.

Todėl, kartojo M. Sinkevičius, oro gynyba išliks vienu iš didžiausių prioritetų. Apie tai politikas tikina kalbėjęs ir su Lietuvos karinių oro pajėgų atstovais.

„Manau, kad požiūris iš politikų yra labai aiškus, transliuojamas mūsų kariuomenei ir Karinėms oro pajėgoms – pasakykite, kokių instrumentų, kokios įrangos jums reikia, kad mes galėtume turėti, greičiausiai, net ir daugiasluoksnę oro gynybą, kad mes galėtume apsaugoti ir mūsų strateginės svarbos infrastruktūros objektus. Tai tas klausimas, manau, visas bendras politinis vardiklis – kad iš tikrųjų oro gynybai mes skirtume dar didesnį dėmesį“, – pasisakymą apibendrino M. Sinkevičius.

Kaip skelbta, naktį iš pirmadienio į antradienį NATO oro policijos naikintuvai Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu, numušė iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskridusį droną.

Bepilotį numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai.

Įvykio vietoje buvo įvestas planas „Skydas“, dirbo Karo policijos, policijos pajėgos, apžiūrėtos surinktos nuolaužos.

Kaip antradienio rytą netoli įvykio vietos žurnalistams teigė Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis, šiuo metu nėra duomenų, kad oro erdvę pažeidęs ir sunaikintas bepilotis orlaivis būtų taikęsis į gretimai esančią Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE).

Drono numušimui, anot A. Matučio, buvo panaudota raketinė ginkluotė.

Antradienį krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Išminuotojai, politiko teigimu, jį neutralizavo. Specialistai toliau analizuos ratas nuolaužas.

Pasak R. Kauno, bus bandoma nustatyti ir objekto skrydžio maršrutą, kuris galėtų padėti išsiaiškinti drono kilmę. Tyrimo išvados turėtų paaiškėti „artimiausiomis dienomis“.

„Programinė įranga rasta, detalės surinktos dabar bandoma dekoduoti informaciją, tai čia žiūrėsime, kaip pareigūnams pasiseks tai padaryti“, – trečiadienį žurnalistams nurodė R. Kaunas. 

„Tai yra jautri informacija šiuo metu, tai vėlgi, kol nėra tikslaus sutarimo, kiek mes jau galime pasakyti, kiek tai yra viskas tikslu, tai gal irgi palaukime, nespekuliuokime“, – pridūrė jis. 

Dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo naktį buvo skelbtas tikėtinas oro pavojus (geltona) – įspėjamieji pranešimai siųsti Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų savivaldybėse, netrukus ir Kauno apskrityse. Geltonas įspėjimas atšauktas, kai dronas buvo sunaikintas.

Po VGT posėdžio prezidentas taip pat pasiūlė dalį kasmet Ukrainai skiriamos paramos panaudoti dronų gamybai Lietuvoje – bepiločiai, pasitelkiant ukrainiečių technologines žinias, būtų gaminami šalies įmonėse ir perduodami ukrainiečiams. Pasak G. Nausėdos, toks modelis kartu padėtų plėtoti Lietuvos gynybos pramonę, kurti darbo vietas ir mažinti gaminamų dronų kainą.

„Mes tikrai teikiame nemažą paramą Ukrainai – daugiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekvienais metais, tai yra daugiau nei 230 mln. eurų. Gerą dalį šitos sumos galėtume panaudoti dronų gamybai Ukrainos reikmėms“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Gaminti čia, Lietuvoje, kartu su ukrainiečiais, naudojantis jų know-how, ir teikti kaip paramą jiems. Tai būtų ir darbo vietos, ir technologinės žinios, ir pramonės vystymas čia“, – aiškino prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, toks modelis leistų didinti Lietuvoje gaminamų dronų kiekį ir šalies gynybos pramonės konkurencingumą.

„Tai padidintų apimtis, padidintų masto ekonomijos efektą, sumažintų gaminio kainą ir padarytų mus konkurencingesnius šitoje rinkoje“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat kritikavo iki šiol per lėtai vykstantį Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą dronų gamybos srityje. Pasak jo, su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu šiuo klausimu jau pasirašyti du susitarimai, tačiau reali gamyba Lietuvoje vis dar neprasidėjo reikiamu mastu.

„Mes pasirašėme jau praktiškai du susitarimus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir šiandien, deja, dar turiu konstatuoti, kad pati dronų gamyba Lietuvoje neįsibėgėja“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė anksčiau manęs, kad procesą daugiausia stabdo Ukrainos pusėje užtrunkančios licencijavimo procedūros, tačiau dabar matantis problemų ir Lietuvos pusėje.

„Jeigu ilgą laiką maniau, kad tai susiję su tam tikrais Ukrainos pusės licencijavimo ypatumais ir ilgu laikotarpiu, kurio reikia licencijoms gauti, tai šiandien vis labiau manau, kad kaltės esama ir mūsų pusėje“, – kalbėjo prezidentas.

„Ukraina ir prezidentas paskutinio mūsų susitikimo metu labai aiškiai pasakė: jūs turite pirmiausia patvirtinti kompanijas, kurios galėtų tai daryti, ir mes norime, kad jūs identifikuotumėte skaičius, apimtis, kiek jums reikia“, – pabrėžė G. Nausėda.

Prezidento vertinimu, norint, kad bendradarbiavimas realiai įsibėgėtų, Lietuva turėtų numatyti pakankamai dideles užsakymų apimtis.

„Jeigu mes identifikuosime apimtis kaip kelias „Maguras“, keliolika oro dronų, tai atrodysime komiškai ir veikiausiai niekas neišjudės iš vietos“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, panašiu modeliu jau dirba ir kitos valstybės, nors politinius susitarimus su Ukraina dėl bendros dronų gamybos dalis jų pasiekė vėliau nei Lietuva.

Tuo metu kalbėdamas apie sekmadienį paryčiais Lietuvos oro erdvę kirtusį droną, prezidentas tikina, kad nesuveikus gyventojų perspėjimo sistemai valstybė neišlaikė testo. 

„Dėl šito konkretaus atvejo – ne, testo neišlaikėme. Informacijos apie šio drono judėjimą Kaliningrado srityje – aš tokios informacijos neturiu. Šiuo metu tokių patikslintų duomenų nėra, tiriame ir galimą versiją, kad tas dronas, kuris buvo rastas Lenkijos šiaurinėje pakrantėje, gali būti tas pats dronas, kuris skrido per Lietuvą“, – dėstė G. Nausėda.

„Bet kuriuo atveju turėjo suveikti tiek informavimo sistema, tiek ir galimybės panaudoti tam tikras kovos priemones tam, kad šitas dronas būtų sunaikintas, jos turėjo būti išnaudotos. To nebuvo padaryta, galbūt ir dėl riboto laiko, bet šiuo atveju ribotas laikas nėra atsiprašymas, kodėl sistema nesuveikė“, – akcentavo jis.

Kaip pranešta anksčiau, Lenkijos Baltijos jūros pakrantėje netoli paplūdimio rastas, kaip įtariama, Rusijos dronas. Kariškiai paėmė įrenginį Vakarų Pamario vaivadijos Rusinovo kaime. Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas patvirtino, kad visi iki šiol turimi duomenys rodo, jog dronas yra rusiškas, ir pranešė, kad įrenginys perduotas atitinkamoms tarnyboms ištirti.

Lietuvos kariuomenė pranešė, kad sekmadienį paryčiais Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna buvo užfiksavę Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Tikėtina, kad objektas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos. Šis objektas kirto Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną.

Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, tai galėjo būti dronas. Jis žurnalistams tvirtino, jog versijos, kodėl į Lietuvą iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas, gali būti įvairios. Viena jų – tai galėjo būti nuklydęs dronas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad nėra patenkintas institucijų pateikta informacija apie sekmadienį galimai Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną – tikslesnėms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti paprašė sudaryti ekspertų darbo grupę.

Po VGT posėdžio G. Nausėda nurodė, kad siekiama, jog sutartys dėl CV90 kovos mašinų bei šarvuočių „Patria“ būtų pasirašytos dar šiais metais. Anot VGT trečiadienį sušaukusio šalies vadovo, kol kas šis procesas vyksta pagal planą.

„Norime, kad tiek viena, tiek kita kovos priemonė būtų įsigyta – sutartys pasirašytos – dar šiais metais, kad galėtume sparčiau judėti su mūsų nacionalinės divizijos kūrimo planais“, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo G. Nausėda. 

Po gegužę vykusio VGT susitikimo G. Nausėda skelbė, jog Lietuva ketina įsigyti 936 „Patria 6x6“ ratinius šarvuočius kariuomenei.

Trečiadienį prezidentas sakė, kad tai yra ambicingi planai, Lietuva yra didžiausia šių šarvuočių pirkėja – 100 vienetų lenkia Vokietiją.

Iki 2030 m. numatoma įsigyti 300 vienetų šarvuočių, iki 2034 m. – likusius, tai yra universalūs modeliai, tinkami ir medicinos evakuacijos, tiek logistikos tikslams.

„Patria“ modeliai yra naudojami ir karo veiksmuose Ukrainoje, pasiteisina, tikrai ateina atsiliepimai, kad jie padeda saugoti karių gyvybes, paties šarvuočio korpusas yra patikimas ir mums tokių šarvuočių irgi reikia“, – tikino G. Nausėda.

Dalis šarvuočių bus gaminama Lietuvoje – anot šalies vadovo, iš viso apie 30 proc. reikalingo kiekio, gamyba galėtų būti pradėta artimiausiais metais.

„Ir gamybą galėsime pradėti tikrai ne kažkada kitoje dekadoje, bet turbūt už pusantrų, dviejų metų. Kompanijos, kurios gali surinkti šarvuočius, šalyje yra, tikimės, kad kartu su „Patria“ kompanija pasirinksime vieną iš jų“, – aiškino G. Nausėda.

Jau skelbta, kad „Patria“ įsigijimui iki 2036-ųjų galėtų būti skirta apie 1,5 mlrd. eurų – dalis įsigijimams iki 2030-ųjų reikalingų lėšų yra numatyta biudžete, planuojant nacionalinės divizijos finansavimą.

Gegužės pradžioje Lietuvos galimybes įsigyti švediškas kovos mašinas CV90 šalies vadovas aptarė su šios šalies karaliumi Karlu XVI. 

Pasak prezidento, įsigyjant šias kovos mašinas, proceso sparta priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo kitų pirkime dalyvaujančių valstybių.

„Todėl labai tikiuosi, kad dėl mūsų kaltės nekils tam tikrų sutarties pasirašymo problemų, bet tikiuosi, kad jų nekil ir dėl kitų valstybių veiksmų“, – sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, Lietuva planuoja įsigyti 100 kovos mašinų CV90 – iki 2030 m. nusipirkti 70, dar 30 vienetų – vėliau.

Pasak prezidento, siekiant spartinti gynybos įsigijimus, pateikti siūlymai dėl biurokratijos mažinimo, taip pat numatoma efektyvinti KAM veiklą šiame procese – tam bus siūlomi įstatymo pakeitimai.

„Pasiūlymai ir teisėkūros iniciatyvos turėtų būti įgyvendinti dar šioje rudens sesijoje, laikas nelaukia. Kita vertus reikalingi tam tikri organizaciniai pokyčiai Krašto apsaugos ministerijoje, kad ta nelemta tendencija, (…) kad ketvirtis iš ketvirčio didėja pirkimai, kai matome, kad praktiškai prasidėjus ketvirtajam ketvirčiui didžioji dalis pirkimų nepadaryta – tai nėra gera tendencija, ją būtina įveikti“, – tikino G. Nausėda.

Anot jo, efektyvesni pirkimų procesai taip pat reiškia, kad negali būti perkama „kas papuola“, kariniai įsigijimai turi vykti taip, kad perkama būtų įranga, reikalinga nacionalinės divizijos kūrimui.