2026 metų rugpjūčio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, palankiausiai 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai vertina kadenciją baigusius prezidentus Valdą Adamkų (76 proc.) bei prezidentę Dalią Grybauskaitę (57 proc.).
Daugiau palankių nei nepalankių vertinimų sulaukė dar penki visuomenės veikėjai. Seimo narį Valių Ąžuolą palankiai vertina 45 proc. respondentų, užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį – 43 proc. apklaustųjų. Sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką, europarlamentarą Virginijų Sinkevičių palankiai vertina po 41 proc. respondentų, Nacionalinio susivienijimo pirmininką Vytautą Sinicą – 39 proc. apklaustųjų.
Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai vertina Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (66 proc.), ekspremjerę Ingridą Šimonytę (64 proc.), partijos „Nemuno aušra“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį (53 proc.), Liberalų sąjūdžio lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (53 proc.), Seimo pirmininką Juozą Oleką (51 proc.) bei TS-LKD pirmininką Lauryną Kasčiūną (51 proc.).
G. Nausėda teigė neturintis atsakymo, ar dronas gabeno sprogmenis: tikisi informaciją gauti iki VGT posėdžio
Per mėnesį labiausiai smuko G. Nausėdos vertinimas
Per paskutinį mėnesį labiausiai pasikeitė prezidento G. Nausėdos vertinimas – palankiai jį vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 52 proc. iki 43 proc.
„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas mano, kad vienos konkrečios priežasties, galėjusios lemti tokį pokytį, išskirti nebūtų galima. Jo vertinimu, prezidento reitingui galėjo turėti įtakos bendras neigiamas informacinis fonas.
„Sunku išskirti kažkokį vieną neigiamą aspektą. Įtariu, kad čia buvo tokia bendra visuma“, – Eltai sakė R. Mačiūnas.
Susiję straipsniai
5 procentiniais punktais sumažėjo ir palankiai vertinančių visuomenininką Andrių Tapiną (nuo 47 iki 42 proc.) bei žurnalistą Edmundą Jakilaitį (nuo 44 iki 39 proc.) respondentų dalis.
V. Adamkaus ir V. Sinkevičiaus vertinimas pablogėjo po 4 procentinius punktus – atitinkamai nuo 80 iki 76 proc. ir nuo 45 iki 41 proc.
Po 3 procentinius punktus sumažėjo ir palankiai vertinančių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Aurelijų Verygą (nuo 45 iki 42 proc.) bei Liberalų sąjūdžio pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen (nuo 38 iki 35 proc.).
Tuo metu V. Ąžuolo palankus vertinimas padidėjo 3 procentiniais punktais – nuo 42 iki 45 proc. Vis dėlto, anot R. Mačiūno, šis pokytis nebūtinai reiškia augantį politiko populiarumą.
„Jis nėra augantis. Šitas pagerėjimas tiesiog lėmė tai, kad jis pakilo į trečią vietą dėl to, kad kitų politikų vertinimai krito“, – aiškino sociologas.
Jo teigimu, V. Ąžuolas turi gana stabilų tam tikros gyventojų grupės palaikymą ir yra pastebimas kaip kritiškai nusiteikęs politikas, tačiau jo vertinimui mažiau įtakos turi valstybės vadovams aktualūs politiniai ar ekonominiai įvykiai.
Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai, palyginti su 2026 metų liepos mėnesiu, nepakito.
Partijų reitingų viršūnėje – TS-LKD ir LSDP
Tuo metu 2026 metų rugpjūčio 20–31 dienomis vykusios reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, didžiausio palaikymo sulauktų TS-LKD (12,8 proc.) ir LSDP (12,5 proc.). Liepos mėnesį konservatorius būtų palaikę 14 proc., socialdemokratus – 11 proc. apklaustųjų.
Toliau rikiuotųsi LVŽS, kurią palaikytų 10,5 proc. respondentų (liepą – 8,5 proc.), „Nemuno aušra“ – 9,1 proc. (liepą – 11,1 proc.), Liberalų sąjūdis – 6,6 proc. (liepą – 7,5 proc.), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 5,4 proc. (liepą – 5,2 proc.).
Paklaidos ribose, lyginant su liepos mėnesio apklausa, padidėjo Nacionalinį susivienijimą palaikančių gyventojų dalis – nuo 2,6 iki 5,3 proc.
Po 3 proc. apklaustų šalies gyventojų ketintų balsuoti už Darbo partiją (liepą – 3,4 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (liepą – 2,7 proc.). Laisvės partiją palaikytų 2,2 proc. (liepą – 2,5 proc.), Lietuvos regionų partiją – 1,6 proc. (liepą – 1,5 proc.) bei Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus) – 1,4 proc. (liepą – 1,6 proc.) respondentų.
Kitas partijas palaikytų 0,1 proc. apklaustų gyventojų.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba nėra apsisprendę, už ką balsuoti.
Sociologas pastebi augantį Nacionalinio susivienijimo palaikymą
Lyginant su liepos mėnesio apklausa, 3 procentiniais punktais padidėjo Nacionalinį susivienijimą palaikančių gyventojų dalis – nuo 2,6 iki 5,3 proc.
R. Mačiūno vertinimu, Nacionalinio susivienijimo rezultatui įtakos galėjo turėti partijos pirmininko V. Sinicos matomumas ir vieši pareiškimai.
„Partijų kilimai arba kritimai dažniausiai susiję su žymiausiais politikos veikėjais. Šiuo atžvilgiu Sinica yra tapęs pakankamai ryškus tarp kitų politikų“, – sakė sociologas.
Pasak jo, 5 proc. visų apklaustų gyventojų, ketinančių balsuoti už partiją, yra reikšmingas rodiklis, nes toks rezultatas gali partijai leisti peržengti rinkimų slenkstį ir patekti į Seimą.
R. Mačiūnas taip pat atkreipė dėmesį į „Nemuno aušros“ rezultatus. Pasak sociologo, R. Žemaitaitis jau ilgą laiką sulaukia daugiau nepalankių nei palankių vertinimų, tačiau tai reikšmingai nepaveikia jo partijos reitingo.
Anot jo, „Nemuno aušra“ yra viena daugiausiai dėmesio žiniasklaidoje sulaukiančių partijų, todėl ji išlaiko savo pastebimumą ir gana pastovų rinkėjų skaičių.
„Skandalai, susiję su Žemaitaičiu, yra permanentiniai, todėl nebeveikia taip, kaip vienkartinis įvykis. Pavyzdžiui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atveju Skvernelio skandalas buvo vienkartinis veiksmas, kuris paveikė partiją gerokai stipriau. Jai iki šiol gana sunkiai sekasi atstatyti ankstesnį palaikymą“, – aiškino R. Mačiūnas.
Per pastarąjį pusmetį partijos palaikymas svyravo maždaug nuo 9 iki 11 proc.
Apklausa vyko 2026 m. rugpjūčio 20–31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.