Šiomis pataisomis KAM įpareigojama nagrinėti gyventojų prašymus ir priimti sprendimus dėl neteisėtai oro erdvę kirtusių bepiločių orlaivių ar kitų nuotoliniu būdu valdomus objektų padarytos žalos atlyginimo, kompensacijų skyrimo.
Pagal naująją tvarką ministerija taip pat galėtų to paties reikalauti ir iš kitų NATO valstybių, jeigu žalą padarytų vienos iš Aljanso valstybių ginkluotosios pajėgos.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti ir kompensacijų arba žalos atlyginimo terminus.
Keliant vėluojantį gyventojų perspėjimo klausimą pasigenda aiškesnio plano: „Ima juokas“
Nurodoma, kad išnagrinėjus prašymus, kompensacija ar padaryta žala turėtų būti atlyginta per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Tais atvejais, kai žalos atlyginimui skiriamos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto ar rezervo – per 30 darbo dienų nuo šių lėšų skyrimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos.
Prašymai dėl žalos atlyginimo – per trejus metus
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Seimas galutinai pritarė KAM pasiūlytoms įstatymų pataisoms, numatančioms kurti teisėtai panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemą.
Susiję straipsniai
Šie pokyčiai įsigaliojo nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Pagal projektą, kompensuojami būtų tik tiesioginiai turtiniai nuostoliai. Tuo metu neturtinė – moralinė – žala nebūtų kompensuojama. Toks pasirinkimas grindžiamas tuo, kad karinės jėgos panaudojimas vykdomas išskirtinėmis, dažnai operatyvaus reagavimo ir padidinto neapibrėžtumo situacijomis, kai valstybės institucijos privalo nedelsdamos priimti sprendimus, siekdamos užkardyti ar neutralizuoti grėsmę.
Kartu numatoma ir galimybė įgyti regreso teisę, t. y. kad valstybė, išmokėjusi kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, įgytų teisę išieškoti šias lėšas iš subjektų, dėl kurių kaltės ar veiksmų teko panaudoti karinę jėgą. Teigiama, kad toks reguliavimas leistų užtikrinti valstybės finansinį tvarumą, ypač tokiose situacijose, kai dėl karinės jėgos panaudojimo žala būtų didelė.
Taip pat siūloma, kad siekiant apsaugoti valstybės finansinį tvarumą didelio masto ar sisteminės žalos atveju kompensacijos mokėjimas gali būti išdėstytas per dešimtmetį.
Sprendimus dėl kompensavimo siūloma pavesti KAM ir iš jai skirtų ar papildomai šiam tikslui skirtų asignavimų arba valstybės rezervo lėšų. Kartu siūloma nustatyti lankstų žalos atlyginimo finansavimo mechanizmą, numatantį alternatyvius finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, KAM skirtus asignavimus, papildomai ministerijai skiriamus asignavimus arba valstybės rezervo lėšas.
Prašymą dėl kompensacijos nukentėjęs asmuo privalėtų pateikti per 3 metus nuo įvykio.