Ruduo atėjo, tad Seimo Kaimo reikalų komitetui teks įgyvendinti pažadą – grįžti prie Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) ydų. Bent jau taip buvo nutarta rugpjūčio pradžioje, kai parlamentarai ėmė ruoštis atostogoms ir darbus atidėjo rudens sesijai.
Nutarė laukti rudens
Ereliai žuvininkai ar mažieji ereliai rėksniai užaugino vaikus ir žiemoti patraukė į Pietų ar Centrinę Afriką. Rugsėjis – jų migracijos laikas.
Susiję straipsniai
Jūriniai ereliai, ko gero, liks žiemoti netoliese prie neužšąlančių vandens telkinių.
Šiuos saugomos rūšies paukščius dažnai stebi ornitologai. Ir ne tik jie. Pastarųjų kelerių metų statistika liudija, kad nuo 2024-ųjų iki šiųmečio birželio SRIS buvo užregistruota 35,2 tūkst. lizdų, kuriuos sukrovė saugomų rūšių paukščiai: įvairūs ereliai, juodieji gandrai, didieji apuokai, uralinės pelėdos, lututės ir kiti.
Anksčiau per metus fiksuojamas jų skaičius siekdavo vos kelis tūkstančius, o pernai SRIS buvo pateikta duomenų apie 17 tūkst. stebėtų naujų lizdaviečių.
„Pasakų pasakos“, – taip Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Viktoras Pranckietis dar vasaros pradžioje apibūdino situaciją, į kurią pateko aplinkosaugos valdininkai, prižiūrintys SRIS.
Pasak jo, duomenis į SRIS keliantys anonimai niekaip nekontroliuojami. Bet pavieniai ūkininkai ar verslo įmonės, kurios turi atlikti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV), privalo viešai pateikti visus duomenis ir apie save, ir apie teritorijoje esančią biologinę įvairovę.
„Jie turi samdyti ekspertus saugomoms rūšims ir radavietėms joje nustatyti, už tai brangiai sumokėti, taigi sąlygos yra visiškai skirtingos“, – „Lietuvos rytui“ aiškino komitete SRIS klausimą kuruojantis V.Pranckietis.
Apsvarstyti situacijos, susijusios su SRIS, Kaimo reikalų komitetas paskutinįkart rinkosi ir liepą. Tąkart V.Pranckietis paprašė pertraukos – pasiūlė atidėti šį klausimą iki rugsėjo, kol prasidės nauja Seimo sesija. Viltasi, kad per tą laiką suformavus naują politinę daugumą situacija pasikeis.
„Kol kas į Kaimo reikalų komiteto darbotvarkę SRIS klausimo nesame įrašę, tačiau prašiau žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos, kad jis pasikalbėtų su Aplinkos ministerija. Galbūt ji pati pagaliau imtųsi ir įvertintų SRIS duomenų patikimumą. Mes komitete jaučiamės kaip šuniukai – puldinėjame, bet nieko pakeisti negalime“, – taip dabartinę situaciją apibūdino V.Pranckietis.
Pasak jo, problemą sukuria būtent tai, kad yra daugybė situacijų, kai lizduose jokie saugomų rūšių paukščiai nebegyvena, bet jų apsaugos priemonės tebėra taikomos.
„SRIS patikimumo klausimą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Aplinkos ministerijai (AM) kėlė ne vieną kartą. Bendrauta buvo tiek nuotoliniais pasitarimais, tiek ir gyvais aptarimais su visų institucijų vadovybe.
SRIS mums yra aktuali, nes atsižvelgiant į jos duomenis yra sudaromos laukinių paukščių apsaugos teritorijos, kuriose apribojama žemės ūkio veikla subjektams, siekiantiems gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones.
ŽŪM negali pakeisti SRIS, nes tai nėra ŽŪM kompetencija. AM laikosi pozicijos, kad sistema veikia tinkamai“, – sakė ministras K.Mažeika.
Ignoruoja valstybės poreikius
Per rugpjūtį jokių pokyčių neatsirado, tad rugsėjo pradžioje bendrovės „Žalia žemė“ vadovas Artūras Kilikevičius kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą norėdamas dar kartą atkreipti parlamentarų dėmesį į kritinę, sisteminę problemą, įsivyravusią Lietuvoje.
„Šiuo metu pakanka užfiksuoti – SRIS sistemoje pažymėti saugomų rūšių paukščių lizdus, ir vėjo jėgainių parkų plėtra toje teritorijoje yra visiškai įšaldoma.
Dabartinis teisinis reguliavimas automatiškai užkerta kelią minėtų parkų plėtotojams atlikti Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranką – procedūrą, kuri leistų individualiai ir operatyviai įvertinti realų projekto poveikį gamtai.
Vietoj minėtos atrankos net ir nedidelių jėgainių parkų statytojai privalo atlikti išsamų PAV, kuris trunka kelerius metus. Jam reikia ir milžiniškų finansinių išteklių, ir daugybės administracinio darbo.
Tokia tvarka neatitinka valstybės strateginio intereso – nepriklausomos energetikos plėtros ir sukuria prielaidas piktnaudžiauti ir pasipelnyti iš verslo. Ją privalu kuo skubiau koreguoti“, – teigė A.Kilikevičius.
Neatlieka patikros gamtoje
Anot „Žalios žemės“ vadovo, SRIS atveria tiesiogines galimybes piktavališkai nusiteikusiems, suinteresuotiems asmenims nurodyti sistemoje neegzistuojančių lizdų koordinates. Ir tai daroma masiškai.
Tačiau atsakingos institucijos gamtoje neatlieka realios į sistemą suvedamų duomenų patikros, todėl egzistuoja galimybė įkelti į SRIS tūkstančius nepatikimų įrašų, kurie automatiškai tampa teisėtu stabdžiu investicijoms.
„Mūsų turimi duomenys ir atlikti nepriklausomi tyrimai, kuriuos oficialiai užfiksavo ir patvirtino antstoliai, parodė, kad daugelio SRIS registruotų lizdų realybėje tiesiog nėra. Valstybės strateginiai energetikos projektai yra stabdomi remiantis fiktyviais duomenimis, o atsakingomis institucijomis manipuliuojama klaidinant jų tarnautojus“, – sakė A.Kilikevičius.
Anot jo, automatiškai užblokuojami projektai ar reikalavimas būtinai atlikti išsamų PAV vien tik dėl formalaus, nepatikrinto SRIS įrašo pažeidžia proporcingumo principą. Taip pat panaikinama bet kokia galimybė atlikti objektyvią, individualią situacijos analizę.
Stabdo svarbias investicijas
Apskritai PAV atrankos procedūra yra teisėtas ir griežtas įrankis. Juo naudodamiesi aplinkosaugos ekspertai gali nustatyti, kokį poveikį projektas turės aplinkai.
Įvertinus tai galima parinkti pažangias technologijas, kurios turėtų būti naudojamos paukščių migracijos metu, kad jiems vėjo jėgainės nekeltų grėsmės, pavyzdžiui, tai gali būti jutikliai arba automatinės jėgainių stabdymo sistemos.
„O ypač brangios išsamaus PAV procedūros, nulemtos nepatikrintų SRIS duomenų, stabdo ne tik vėjo jėgainių projektus. Jos atima ir iš ūkininkų bei žemės ūkio kooperatyvų galimybę investuoti į savo energetinį savarankiškumą.
Taip pat iš savivaldybių ir vietos bendruomenių atimama galimybė gauti papildomų lėšų, o kaimiškieji regionai praranda ekonominį stimulą – galimybę išjudinti vietos ekonomiką ir sukurti darbo vietų.
Biurokratinis žaliosios energijos projektų stabdymas, prisidengiant neegzistuojančiais paukščių lizdais, tiesiogiai gilina ir klimato krizę.
Mokslinių tyrimų duomenys liudija, kad ekstremalūs orų pokyčiai ir nykstančios ekosistemos kelia tūkstantį kartų didesnį pavojų paukščių populiacijoms nei modernūs, sumaniai suprojektuoti vėjo jėgainių parkai“, – pabrėžė A.Kilikevičius.
Verslą įspeitė į kampą
Situacija pasikeitė maždaug prieš pusantrų metų, kai Aplinkos apsaugos agentūra pradėjo kitaip nei anksčiau aiškinti ir taikyti aplinkos ministro patvirtintą vėjo elektrinių poveikio paukščiams ir šikšnosparniams vertinimo aprašą.
Pagal jį reikalaujama atlikti išsamų PAV, jeigu planuojamos vėjo jėgainės patenka į spindulio, kurio ilgis – iki 3,5 kilometro, zoną, supančią saugomos rūšies paukščių lizdavietę.
Nebeliko ir galimybės PAV atrankos būdu suderinti mažesniųjų parkų projektų, kuriuose numatoma pastatyti iki 6 vėjo jėgainių, jeigu tik numatytoje teritorijoje arba jos aplinkoje atsirado SRIS registruota saugomos paukščių rūšies lizdavietė.
Atlikti išsamų PAV, pasak A.Kilikevičiaus, reikalaujama net tais atvejais, kai projektas ne tik atitinka visus nustatytus kriterijus, bet ir yra atlikti visi išsamūs tyrimai ir numatytos griežčiausios poveikio išvengimo ir mažinimo priemonės: automatinės paukščių aptikimo ir elektrinių stabdymo sistemos, sezoniniai ar paros veiklos ribojimai, papildomas monitoringas ir kitos ekspertų pasiūlytos priemonės.
„Tos pačios priemonės, kurios anksčiau buvo vertinamos ir tvirtinamos PAV atrankos metu, dabar gali būti patvirtintos tik atlikus išsamų PAV, nors projekto vieta, poveikio mastas ir numatomos apsaugos priemonės dėl to nepasikeičia.
Toks reikalavimas sukūrė nevienodas konkurencines sąlygas. Juk prieš porą metų daugybė panašių energetikos projektų dar buvo tvirtinami PAV atlikus atrankos būdu ir numačius atitinkamas poveikio aplinkai mažinimo priemones.
Dabar iš naujų smulkiųjų ir vidutinių parkų plėtotojų tokia galimybė yra atimta“, – aiškino pašnekovas.
Atsižvelgiant į tai, kad iki 3,5 kilometro spindulio apsaugos zona aprėpia kone 3850 hektarų teritoriją, vienas SRIS įrašas, kuris ekspertų gamtoje net nėra patikrinamas, gali sustabdyti vėjo energetikos plėtrą itin dideliame plote.
„Vien dėl to formalaus, melagingo įrašo, atsiradusio SRIS, tos mažo parko kelios vėjo jėgainės gali atsidurti lizdavietės apsaugos zonoje.
Tuomet automatiškai įsigaliotų reikalavimas atlikti išsamų PAV.
Štai todėl būtina aiškiai įtvirtinti nuostatą, kad nedidelių parkų poveikis aplinkai turėtų būti vertinamas individualiai, pasitelkus PAV atranką.
Toks pat būdas, vertinant poveikį aplinkai, turi būti taikomas ir tais atvejais, kai daugiau jėgainių patenka į 3,5 kilometro spindulio zoną aplink SRIS registruotą lizdavietę.
Vien tik formalus patekimas į apsaugos zoną neturėtų automatiškai lemti pareigos atlikti išsamų PAV, ypač tuomet, kai tyrimais būna patvirtinta, kad projektas atitinka nustatytus aplinkosaugos kriterijus, o jo vykdytojas įsipareigojo taikyti automatines paukščių aptikimo ir elektrinių stabdymo sistemas, monitoringą ir kitas ekspertų nustatytas priemones“, – teigė A.Kilikevičius.
Konkurencinės sąlygos
Anot „Žalios žemės“ vadovo A.Kilikevičiaus, Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės, tačiau dabartinis SRIS duomenų taikymo algoritmas veikia ne kaip aplinkosaugos įrankis.
Juo manipuliuojama projektams statant biurokratinius barjerus. Taip pat jis naudojamas nesąžiningoje kovoje, kurioje laimi ne Lietuvos interesai, nepriklausomos energetikos parkų plėtotojai, o Lietuvai priešiškos jėgos.
„Kreipėmės į parlamentarus prašydami užtikrinti protingą teisinį reguliavimą.
To reikia, kad atliekant PAV atrankos procedūras atsirastų galimybė vienodomis sąlygomis konkuruoti visiems vėjo jėgainių parkų plėtotojams.
Būtina kuo greičiau inicijuoti ir tarpinstitucinį dialogą su Aplinkos ministerija, reikia skubaus SRIS duomenų audito. Taip pat būtina įteisinti griežtą įrašų šioje sistemoje patikrą.
Savo ruožtu esame pasirengę pasidalinti turimais duomenimis, apnuoginančiais SRIS problemas, – Lietuvoje būtina užkardyti fiktyvių lizdų registravimą.
Toks individualiu vertinimu ir faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas reguliavimas užtikrintų ne tik tinkamą biologinės įvairovės apsaugą, bet ir išsaugotų galimybę plėtoti smulkius ir vidutinius vėjo elektrinių parkus ir atkurtų sąžiningas konkurencijos sąlygas rinkoje“, – teigė „Žalios žemės“ vadovas.