Jo teigimu, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimais tiesiog siekiama atliepti nevyriausybinių organizacijų (NVO), sporto bei kultūros organizacijų poreikius. Tarp jų – ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) problemas.
Vis tik, kas konkrečiai sumanė ir parengė aštrios kritikos sulaukusias pataisas, viceministras tiesiai neatsakė.
„Projektas šiuo metu yra derinamas su ministro pirmininko komanda, kabinetu, lygiai taip pat su kitomis ministerijomis. Jis atsirado Finansų ministerijoje, kuri, bandydama atliepti dabartines problemas, dabartinius nevyriausybinių, sporto, kultūros organizacijų poreikius, prašymus, ieškome būdų – ir tai yra vienas iš būdų – kaip užtikrinti savalaikį, ilgalaikį, stabilų ir tvarų finansavimą“, – penktadienį LRT radijo laidoje „Radijo ringas“ kalbėjo finansų viceministras.
Ragina M. Sinkevičiaus Vyriausybėje rudenį nesitikėti revoliucijų: mato, kad T. Valys neapšilo kojų
„Nesakome, kad tai yra vienintelis būdas, kaip tai galima padaryti, yra kiti siūlymai šiuo metu ant mano stalo. Bet matome tai kaip vieną iš būdų. Iš vienos pusės suprantu tuos klausimus dėl praeities, dėl to, kaip anksčiau sistema veikė. Bet lygiai taip pat tikiu, kad turint tinkamus kontrolės mechanizmus, kuriuos užtikrintų mūsų institucijomis – tokios kaip Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lošimų priežiūros tarnyba – mes tikrai išvengsime bet kokių nesusipratimų, bet kokių piktnaudžiavimų ar neskaidrumo situacijų“, – dėstė jis.
Lrytas anksčiau rašė, kad, portalo žiniomis, aptariamą įstatyminį projektą rengė būtent finansų viceministras J. Kizenevičius. Tarp šiam viceministrui pavaldžių įstaigų – Lošimų priežiūros tarnyba.
Susiję straipsniai
Siūlo keisti loterijų apmokestinimą
Kaip skelbta, praėjusią savaitę Finansų ministerija registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo šiuo metu lošimus organizuojančiam verslui taikomą 18 proc. mokesčio tarifą išskaidyti. Numatoma, kad 10 proc. mokesčio būtų skiriama į valstybės biudžetą, o 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams.
Jei minėti pakeitimai būtų priimti, valstybės biudžetas kasmet netektų apie 11,9 mln. eurų.
Valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai teigė, jog siūlymams nepritaria ir žada didinti loterijų verslui taikomus mokesčius.
Savo ruožtu opozicinės konservatorių frakcijos Seime atstovai Mindaugas Lingė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paprašė atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą.
Projekto kritikai akcentuoja, kad patvirtinus pokyčius iš esmės būtų grįžta prie ydingos tvarkos, galiojusios prieš keletą metų.
Iki 2023 m. loterijų organizatoriai mokėjo 5 proc. mokestį į biudžetą, o dar 8 proc. nominalios bilietų vertės privalėjo skirti paramai.
75–85 proc. Lietuvos loterijų rinkos valdo bendrovė „Olifėja“, kurios 51 proc. akcijų priklauso LTOK. Pastarasis, pagal senąją tvarką, lėšas iš mokesčio nukreipdavo susijusioms organizacijoms.
„LTOK per šią savo kontroliuojamą bendrovę faktiškai rinko pinigus iš loterijų dalyvių ir didžiąją dalį jų skirdavo pats sau (ar su juo susijusioms organizacijoms) kaip privalomą „paramą“ be biudžeto asignavimų tvarkos, be konkurso ir be viešai skelbiamų atrankos kriterijų“, – rašte STT nurodė konservatoriai, nuogąstaudami, kad Finansų ministerijos siūlymu siekiama atkurti senąją, klausimų dėl skaidrumo kėlusią tvarką.
Ar siūlymą ministerijai pateikė LTOK?
LRT radijo laidoje dalyvavęs M. Lingė pastebėjo, kad finansų ministras Taurimas Valys šių metų liepos 24 d. bei rugpjūčio 25 d. buvo susitikęs su LTOK vadove Daina Gudzinevičiūte. Konservatorius svarsto – ar pastaroji nepasiūlė ministerijai keisti loterijų mokestį?
J. Kizenevičius patvirtino, kad susitikimų su LTOK atstovais būta. Tačiau, anot jo, pokalbiai vyksta ir su kitais paramos gavėjais.
„Tai nebuvo prašymas, tai buvo labiau pasidalijimas problemomis, su kuriomis jie susiduria kaip LTOK, kuris yra atsakingas už sportininkų rengimą. Tai buvo labiau pasidalijimas esama situacija, o ne prašymo pateikimas“, – tikino viceministras.
2021 m. gruodį Seimas nusprendė, kad nuo 2023 m. visas 18 proc. loterijų mokestis turėtų būti nukreiptas į valstybės biudžetą, o olimpinio sporto bei kito visuomenei naudingo finansavimo klausimai – atskirti nuo konkrečių loterijų organizatorių sprendimų.
Kaip Finansų ministerija reaguoja į oponentų kritiką ir teiginius, jog siūlomi pakeitimai grąžintų prieš keletą metų galiojusią ydingą tvarką?
„Mes, visų pirma, bandome, iš tikrųjų pamatyti, kas neveikė anksčiau, pamatyti, kodėl ta sistema neveikė anksčiau, kodėl buvo įtarimų dėl korupcinių apraiškų ir t.t. Ir norime išspręsti tas praeities klaidas. Taip, tai reiškia, pamatyti tai, kas veikė ir kas neveikė, o ne iš karto sakyti, kad visa sistema buvo netinkama ir reikia kurti kažką absoliučiai naujo“, – tiesiai į klausimą neatsakė jis, pridurdamas, kad ir dabartinė mokesčio tvarka nėra efektyvi.
Vis tik, J. Kizenevičius kartojo, kad Finansų ministerija yra suinteresuota, jog bet kokie pokyčiai, susiję su lošimų mokesčiu, būtų tinkami ir leistų skaidrinti sistemą.
„Finansų ministerija turi lygiai tokį patį interesą, kaip ir kitos institucijos – užtikrinti aukščiausią skaidrumo lygį. Todėl tiek Loterijų priežiūros tarnyba, tiek VMI ypatingai griežtai prižiūrės šitą programą pagal loterijų įstatymą, pagal labdaros ir paramos įstatymo galimybes ir tai, ką jie turi vykdyti“, – aiškino jis, pridurdamas, kad ministerija stengsis atliepti projektui reiškiamas pastabas.
„Konstruktyvi kritika visada yra gerai, mes vertinsime visas pastabas ir ieškosime geriausio sprendimo būdo. Mes, kaip ir minėjau anksčiau, esame labai ankstyvoje projekto stadijoje, todėl per anksti sakyti, ar atliepsime tuos visus klausimus, ar atsakysime ir ar rasime tą bendrą sprendimą“, – apibendrino finansų viceministras, akcentuodamas, kad pirminis projektas dar gali keistis iš esmės.
Projektui griežtą „ne“ sako ir premjeras, ir koalicijos partneriai
Lrytas jau anksčiau rašė, kad Finansų ministerijoje sumanytam projektui kol kas paramos maža – iniciatyvai oponuoja ir valdančiosios koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Palaiminimo nežada ir premjeras M. Sinkevičius.
„Nepritariu šiai iniciatyvai, ji nebuvo aptarta koalicijos taryboje. Ir pats, kaip politikas, kaip Vyriausybės vadovas, manau, kad nereikėtų grįžti laiku atgal į tuos laikus, kada tai buvo daroma. Manau, kad nebus politinės eigos šiam pasiūlymui“, – ketvirtadienį Seime aiškino Vyriausybės vadovas.
„Nors Taurimas Valys, kaip finansų ministras, gal perdėm jautriai sureagavo į vieno iš Seimo nario, sakykime, postą socialinėje medijoje, bet, mano žiniomis, tai nebuvo paties ministro iniciatyva – tai buvo jo politinio pasitikėjimo komandos nario iniciatyva, kuri tiesiog bendra“, – nurodė premjeras.