Tokios grupės įsteigimui trečiadienį pritarė parlamento Užsienio reikalų komitetas (URK).
„Yra mūsų Tarptautinių ryšių skyrius, kuris diplomatiniais kanalais informuoja atitinkamą valstybę, kad įsteigta tokia tarpparlamentinių ryšių grupė ir priklauso, aišku, nuo abiejų pusių iniciatyvos. Brazilija yra aktyvi, ji domėjosi, kodėl Lietuva neturi ambasados Brazilijoje“, – Eltai teigė URK pirmininkas Remigijus Motuzas.
Tiesa, kiek anksčiau G. Paluckas yra viešai skelbęs, kad jo šeima turi sklypą Brazilijoje bei Turkijoje. Nekilnojamas turtas Brazilijoje, kaip teigė socialdemokratas, 2023 m. įsigytas investiciniais tikslais.
Susiję straipsniai
R. Motuzo vertinimu, politiko ryšiai su Brazilija gali turėti teigiamos įtakos grupės veiklai.
„Viena vertus, yra gerai, kad pirmininkas žino. Ir tos grupės iš tikrųjų (...) mes norėtume, kad būtų ne politinės, o daugiau vykdytų kultūrinę, praktinę, ekonominę veiklą. Manau, kad yra gerai, jei žmogus turi patirties ir yra nusiteikęs bendradarbiauti, kad ir verslo srityje. Turbūt ne visi mes taip gerai žinome Braziliją, valstybė turi specifiką“, – svarstė jis.
Pastarajam antrino ir Tarpparlamentinių ryšių su Brazilija grupės Seime vicepirmininkė Birutė Vėsaitė. Politikė tikino kol kas galimo G. Palucko interesų konflikto neįžvelgianti.
„Gal ir teigiamas pokytis bus“, – Eltai teigė B. Vėsaitė.
Tuo metu kalbėdama apie grupės veiklą, socialdemokratė akcentavo ekonominių santykių ir eksporto svarbą.
„Tą bendradarbiavimo grupę įsteigti buvome paskatinti Užsienio reikalų ministerijos (URM). Kadangi Brazilijoje netrukus nusimato rinkimai, tai gal po jų rinkimų (pradėsime darbą – ELTA), kai jau susiformuos parlamentinė daugum, žinosime, su kuo bendrauti“, – sakė B. Vėsaitė.
„Man rūpi ekonominiai santykiai, kaip eksporto rinką būtų galima apžiūrėti, gal mūsų verslininkai norėtų ten labiau padalyvauti“, – pabrėžė politikė.
V. Čmilytė-Nielsen: atrodo prastai
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad sklypą šioje valstybėje turinčio G. Palucko pirmininkavimas grupei atrodo prastai.
„Man atrodo prastai. Galime visada manyti, kad tas žmogus, parlamentaras, politikas, gerai pažįsta tą šalį ir savo žinias panaudos parlamento labui, galime šitaip traktuoti. Bet aš labiau būčiau linkusi galvoti, kad turint galvoje, kad dėl G. Palucko verslo su Brazilija buvo visokiausių klausimų, dabar jis taip suskubo tapti tos grupės pirmininku – atrodo nelabai gerai“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš tikrai nenorėčiau kritikuoti pačios grupės sukūrimo, čia yra labai gera idėja ir labai palaikau, kad su Lotynų Amerikos šalimis sukuriamos grupės. Bet būtų gerai, kad jos būtų kuriamos tam, kad mes tarpparlamentinius ryšius, o ne konkrečių žmonių konkrečius ryšius stiprintume“, – pabrėžė ji.
Tarpparlamentinių ryšių su Brazilija grupėje dirbs 20 socialdemokratų, 2 konservatoriai, 4 „aušriečiai“ ir 1 liberalas.
XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas siekis plėsti Lietuvos partnerystes su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono, Afrikos bei Lotynų Amerikos valstybėmis.
URM dar liepos pabaigoje parengė naują Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo numatoma nuo spalio 1 dienos atidaryti Lietuvos ambasadą Brazilijoje. Anksčiau siūlyta diplomatinę atstovybę atidaryti nuo liepos.
Ambasadą siūloma steigti Brazilijos sostinėje – Brazilijos mieste. Šiuo metu San Paule veikia Lietuvos generalinis konsulatas.
Nurodoma, kad klausimas dėl diplomatinės atstovybės įsteigimo balandį buvo svarstytas Seimo Užsienio reikalų komitete ir jam buvo pritarta. Balandžio 29 dieną gautas Brazilijos vyriausybės sutikimas steigti Lietuvos ambasadą.
ELTA primena, kad pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.