Vystantis dirbtinio intelekto technologijoms parlamentarė siekia sustiprinti žmogaus orumo, privataus gyvenimo, seksualinio apsisprendimo laisvės apsaugą.
„Vystantis dirbtinio intelekto technologijoms ir skaitmeninio turinio generavimo priemonėms, atsirado naujų žmogaus teisių pažeidimo formų, kurių galiojantis baudžiamasis teisinis reguliavimas aiškiai neapima arba apima nepakankamai. Viena iš tokių formų – be asmens sutikimo sukuriamas, pakeičiamas ar platinamas tikroviškas seksualinio pobūdžio skaitmeninis turinys, vadinamas „deepfake“, – antradienį Seimui pateikdama projektą sakė B. Vėsaitė.
Pasak jos, tokiu turiniu gali būti pažeidžiamas žmogaus orumas, garbė, reputacija, teisė į privatų gyvenimą ir į savo atvaizdą, seksualinio apsisprendimo laisvė, taip pat sukeliama psichologinė, socialinė ir profesinė žala nukentėjusiam asmeniui.
Susiję straipsniai
Pagal teikiamą projektą, tas, kas be asmens sutikimo, panaudodamas dirbtinio intelekto sistemas ar kitas skaitmeninio turinio generavimo technologijas, sukūrė, pakeitė, viešai paskleidė ar kitaip padarė prieinamą tikrovišką seksualinio pobūdžio vaizdą, vaizdo įrašą ar garso įrašą, kuriame kitas asmuo pavaizduotas taip, kad gali būti palaikytas tikru, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas seksualinis smurtas, įskaitant išžaginimą, seksualinį prievartavimą ar kitus smurtinio pobūdžio seksualinius veiksmus, būtų baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Palaikydamas projektą Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas atkreipė dėmesį į dirbtinio intelekto pavojų.
„Dirbtinis intelektas turi ir savo pavojų. Matome, kad dirbtinio intelekto ateitis ne tiktai šviesi būna, bet ir turi tamsių spalvų. Tikrai kiekvienas toks įstatymo projektas, kuris sukonkretina ir ypač šiuo atveju vėlgi liečia pažeidžiamus žmones, prevenciškai užkardys įvairius ketinimus pasinaudoti dirbtiniu intelektu negeriems tikslams. Manau, kad turime palaikyti šį projektą ir apskritai konsoliduotai žiūrėti, ką galime šioje srityje pasiūlyti toliau Seimo posėdžių salėje“, – sakė jis.
Svarstė, kodėl nusitaikyta tik į dirbtinį intelektą
Seimo narys liberalas Simonas Kairys svarstė, kodėl nusitaikyta tik į dirbtinį intelektą.
„Kodėl tik dirbtinis intelektas? O jeigu tai bus, pavyzdžiui, piešta, jeigu tai bus animacija, jeigu bus dar kitoks žanras? Mes kažkaip įpratę viską apibrėžti dirbtiniu intelektu, kada ši technologija iš esmės kas mėnesį evoliucionuoja ir keičiasi. Tai kodėl tik tas vienas toks pasirinktas būdas?“ – klausė jis.
„Svarbu, kad mūsų įstatymai saugotų nuo nelegalaus, pornografinio ar kokio kito turinio, kad saugotų nuo klastojimo, nuo žmogaus orumo pažeidimo ir kitų dalykų, bet tas toks dirbtinio intelekto išskyrimas rodo prastą būdą prisitaikyti prie madų. Bet tai nebėra mada, tai yra kasdienybė, tai yra jau faktiškai dalykas, kuris veikia natūraliai, labai populiariai ir to kaip nors papildomai išskirti, mano galva, nereikėtų“, – pridūrė S. Kairys.
Reaguodama į tai B. Vėsaitė užtikrino, kad jos pasiūlytas projektas apima visas skaitmeninio generavimo priemones.
Po pristatymo už šiuos pakeitimus balsavo 104 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 6 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 15 d.
Baudžiamosios atsakomybės nėra
Šiuo metu BK nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už be asmens sutikimo sukurtą ar išplatintą tikrovišką seksualinio pobūdžio skaitmeninį turinį, sukurtą naudojant dirbtinio intelekto sistemas ar kitas skaitmeninio turinio generavimo technologijas.
„Dėl to galiojantis teisinis reguliavimas nevisiškai atitinka naujų technologijų keliamus iššūkius ir neužtikrina pakankamos apsaugos nuo naujų seksualinio pobūdžio skaitmeninio smurto formų“, – sako B. Vėsaitė.
Priėmus BK pataisų projektą, jos teigimu, būtų užpildytos šios teisinio reguliavimo spragos.
Kaip ELTA jau skelbė, rugsėjo mėnesį B. Vėsaitė įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, siūlančias uždrausti skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtą turinį, jei jis kelia grėsmę demokratijai, nacionaliniam saugumui, gali pažeisti asmens teises.
Jei Seimas pritartų, būtų draudžiama skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtą arba iš esmės pakeistą turinį, kuriuo sudaromas klaidingas įspūdis apie tikrus asmenis, jų tapatybę, pasisakymus ar veiksmus. Draudimas paliestų tokį turinį, kuris „gali daryti neteisėtą poveikį demokratiniams procesams, kelti grėsmę nacionaliniam saugumui arba reikšmingai pažeisti asmens teises ir teisėtus interesus.“
B. Vėsaitė tikisi, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas, sumažės galimybės piktnaudžiauti dirbtinio intelekto technologijomis kuriant klaidinantį turinį, taip pat padidės visuomenės atsparumas dezinformacijai ir kitoms informacinėms manipuliacijoms.