„Gerai, kad pavyko numušti, bet iš vakaro pamenam, kad buvo skelbtas aliarmas dėl to, kad skrido paukščių būrys ir buvo galvojama, kad tai yra dronas. Tai reiškia, kad mūsų detekcijos sistema – radarai ir kitos sistemos, kurias naudojame – kol kas neleidžia mums užtikrintai ir garantuotai indikuoti, kada tikrai mūsų oro erdvę kerta iš kažkur atskrendantis dronas, kurį po to jau reikia galvoti, kaip numušti“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė A. Kubilius.
„Aš sakyčiau, (…) ko mums tikrai reikia ir dabar, ir ko reikės ir ateityje, tai susitvarkyti su gerai veikiančia indikacijos, detekcijos sistema, kuri leistų pamatyti ir pavienį droną, ir leistų mums būti garantuotiems, kad tuo atveju, jeigu skris 100 dronų, mes irgi juos matysime“, – pabrėžė jis.
Visgi eurokomisaras sako nesantis tikras, ar Lietuva šiuo metu tam skiria pakankamai dėmesio.
A. Matonis, I. Šimonytė: ar Lietuva pasiruošusi dienai, kai dronų bus ne vienas?
„Nežinau, kiek Lietuva tam šiandien skiria dėmesio. Apie tai tikrai verta svarstyti. Mes pasiruošę padėti, skatiname pasienio valstybes nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros įgyvendinti taip vadinamąjį sienos sargybos projektą, kuris apimtų ir tai, ką sąlyginai vadindavome dronų siena. Bet čia jau reikia kompleksinio požiūrio, nes tokios sistemos sparti plėtra esant krizinei situacijai reikalauja sprendimų jau dabar“, – aiškino A. Kubilius.
„Kartais gal ir natūralu, kad ir tie, kas yra valdžioje, ir kariškiai bando aiškinti, kad „viską mes čia turime“, bet realybė turbūt nėra tokia graži. (...) Mano pirmas matymas būtų iš tikrųjų investuoti į galimybes, kurių reikia tam, kad pamatytume dronus, išgirstume, galėtume juos indikuoti ir tikrai žinotume, kad tai yra dronai, o ne koks nors paukščių būrys“, – akcentavo eurokomisaras.
Susiję straipsniai
Anot jo, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia oro grėsmes identifikuojančios sistemos, nebūtina laukti, kol kitų valstybių dronai pažeis Lietuvos valstybės sieną.
„Nebūtina galbūt laukti, kol iš Rusijos ar Baltarusijos atskris kokie nors dronai ir tada (žiūrėti – ELTA), ar mes juos matome, ar nematome, ar jie praskrenda, ar nukrenta. Aš nematau problemos mums patiems išbandyti kažkokius dronus, juos leisti per savo teritoriją ir tada pasižiūrėti, ar mes juos pamatome, ar nepamatome, ar sugebame numušti, ar nesugebame numušti. Tai toks tik laukimas, kaip bus su tais dronais, atskrendančiais iš Rusijos, arba, kaip prezidentas sako – mes tikimės, kad mus lankys tik pavieniai dronai… Tai manęs tas tikėjimas nelabai įtikina, nes visko gali būti“, – teigė jis.
Skelbtas tikėtinas oro pavojus
Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas.
Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.
Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau buvo nukrypęs nuo kurso.