„Logika yra labai paprasta: tikslas yra ne eskaluoti situaciją, o priešingai, suteikti pareigūnui dar vieną prevencinę priemonę. Tai nėra kaip būtinybė visada panaudoti kaip tarpinę grandį, bet pareigūnas, atlikdamas savo funkcijas, gali įvertinti, ar tuo metu įspėjus įspėjamuoju šūvio būdu pažeidėją, nusikaltėlį ar kažkokį kitą dalyvį to nusikaltimo, jis išvengs didesnės žalos padarymo – tiesioginio ginklo panaudojimo prieš žmogų“, – VRM surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Anot ministro, dabartiniame įstatyme naudojamos sąvokos „neišvengiamas pavojus“ bei „neišvengiama būtinybė“, todėl siūloma šių vertinamųjų kriterijų atsisakyti ir palikti aiškesnį pavojaus kriterijų.
„Tai yra vertinamojo pobūdžio teiginiai. Jeigu valstybė prašo pareigūno atlikti savo darbą ir pareigūnas sprendimui priimti turi vieną, dvi ar dešimt sekundžių, ar jis tikrai gali įvertinti, kad tai yra neišvengiamas pavojus ar nėra kitų alternatyvų? Ne visada tai galima padaryti tuo metu. Tai daug lengviau tai įvertinti vėliau, analizuojant situaciją. Atsisakome šių vertinamųjų formuluočių, paliekame tik pavojaus kriterijų ir kartu aiškiai įtvirtiname žalos minimizavimo principą“, – aiškino jis.
Susiję straipsniai
„Labai svarbu paminėti, kad įstatymas turi būti pirmiausia parašytas ne prokurorui ir ne teisėjui, kuris situaciją vertins po metų, dvejų ar trejų. Jis pirmiausia turi būti aiškiausiai suprantamas pareigūnui, kuris sprendimą priiminės per vieną ar dvi sekundes“, – akcentavo ministras.
Pakeitimai pritaikyti prie pasikeitusios saugumo aplinkos
Anot ministro, įstatymai turi atitikti „realią saugumo aplinką“, todėl pakeitimais būtų aiškiau apibrėžtas specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimas ginant valstybės sieną, kritinę infrastruktūrą ir viešąją tvarką. Taip pat – prieš neteisėtam sienos kirtimui naudojamas priemones ar svarbiems valstybės saugomiems objektams pavojų keliančias transporto priemones.
Aiškesni pagrindai būtų nustatyti ir tais atvejais, kai asmuo nevykdo pareigūno reikalavimo padėti ginklą ar kėsinasi jį atimti.
„Negalime šių visų laikotarpio hibridinių grėsmių palikti kovoti pareigūnus su vakar parašytomis taisyklėmis“, – kalbėjo M. Katelynas.
Projektu taip pat siūloma tarp įstatymo saugomų vertybių aiškiai įtvirtinti asmens laisvę. Anot VRM, tai suteiktų aiškesnį teisinį pagrindą pareigūnams panaudoti prievartą ginant žmogų nuo neteisėto laisvės atėmimo ar siekiant išlaisvinti neteisėtai laikomą asmenį. Šiuo metu tarp prievarta saugomų pagrindinių vertybių įvardijamos žmogaus gyvybė, sveikata ir turtas.
Be to, kritinėse situacijose, kai pareigūnas netenka galimybės panaudoti įprastas specialiąsias priemones ar ginklus, būtų leidžiama naudoti ir kitas pagalbines priemones gyvybei ar sveikatai gresiančiam pavojui pašalinti.
Ginklo panaudojimas aiškiau susiejamas su profesiniu pareigų vykdymu
Projektu siūloma aiškiau įtvirtinti, kad teisėtas šaunamojo ginklo panaudojimas vykdant tarnybines pareigas būtų vertinamas kaip profesinių pareigų vykdymas – Baudžiamajame kodekse (BK) numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.
„Pareigūnas neturi bijoti atlikti savo pareigos. Valstybė iš pareigūno reikalauja ryžtingai ginti žmogų, sieną, valstybę, bet kartu nebyliai jis yra paliekamas nežinioje, ar už atliktą pareigą jis netaps kaltinamuoju. Matėme jau ne vieną pareigūno atvejį (…). Tokie pavyzdžiai nė vieno pareigūno neįkvepia“, – teigė M. Katelynas.
Atskirai rengiamais Vidaus tarnybos statuto pakeitimais siūloma stiprinti pagalbą pareigūnams po prievartos ar ginklo panaudojimo – užtikrinti psichologinę ir veiksmingesnę teisinę pagalbą.
„Valstybė negali tik reikalauti pareigūno atlikti savo funkciją, ji turi būti ir šalia pareigūno ir po to įvykio“, – tikino jis.
Pokyčiai galios 11 institucijų
Anot vidaus reikalų ministro, naujosios ginklo naudojimo sąlygos galios 11 skirtingų institucijų.
„Jeigu neklystu, tai yra 11 skirtingų institucijų. Vertinant, kad VRM pavaldžios yra 4 – Viešojo saugumo tarnyba, Policijos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Yra ir kiti – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tuo pačiu ir aplinkosaugininkai“, – teigė M. Katelynas.
„Bet supraskime vieną dalyką: reikalavimų ir kriterijų, kurie turi atitikti prieš panaudojant ginklą pasieniečio ir aplinkos apsaugos darbuotojo darbe turbūt pasitaiko skirtingais dažnumais, tai iš tiesų, jeigu to prireiktų, tiems pareigūnams, kurie atlieka savo funkciją, šitas įstatymas yra skirtas ir jiems“, – akcentavo ministras.
Savo ruožtu VRM viešojo saugumo politikos vadovas Darius Domarkas akcentavo, kad naujosios įstatymo pataisos nebus pritaikytos iš karto – pareigūnų pasirengimui numatytas pereinamasis laikotarpis.
„Teisėkūra ir jos pagrindai nereiškia automatinio šių nuostatų taikymo – žinoma, bus tam tikras pereinamasis laikotarpis, nes ir toms pačioms tarnyboms ir pareigūnams reikia pasiruošti, suprasti, pasidaryti pratybas, kad jau tas gyvas, karštas taikymas būtų adekvatus ir atitiktų tuos tikslus, kurių mes čia siekiame“, – nurodė D. Domarkas.
Anot VRM, siūlomi pakeitimai tęstų anksčiau pradėtą prievartos priemonių naudojimo reguliavimo atnaujinimą. 2024 m. pareigūnams buvo sudarytos teisinės galimybės kraštutiniais atvejais naudoti specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus prieš bepiločius orlaivius bei kitus autonomiškai ar nuotoliniu būdu valdomus objektus, keliančius grėsmę valstybės sienos apsaugai, aviacijos saugumui ar kritinei infrastruktūrai.
Kaip skelbta, atsižvelgiant į kintančias hibridines grėsmes, vidaus reikalų ministras rugpjūtį pranešė rengiantis įstatymo pataisas, numatančias keisti pareigūnų šaunamojo ginklo naudojimo tvarką.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą šaunamieji ginklai ar sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai, valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui svarbioms įmonėms, įrenginiams, turtui.
Pareigūnas turi teisę panaudoti ginklą atremiant ginkluotą įsiveržimą į valstybės teritoriją, atremiant ginkluotus diplomatinių ar valstybinių įstaigų užpuolimus, gindamasis ar gindamas kitą nuo tiesiogiai gyvybei ar sveikatai pavojingo kėsinimosi, išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią teroro aktui.