G. Nausėda JT Asamblėjoje: didžiausią grėsmę pasaulio tvarkai kelia Rusijos karas prieš Ukrainą

Kaip teigė šalies vadovas, pastaraisiais metais Europa susidūrė su daugybe plataus masto konfliktų, kokių nematėme dešimtmečius.

„Esame geopolitinio nestabilumo Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir kituose regionuose liudininkai. Padėtį dar labiau blogina augančios branduolinės ambicijos Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, taip pat neatsakingas karinės paskirties prekių, dvejopo naudojimo gaminių ir jautrių technologijų perdavimas“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Pastaraisiais mėnesiais Iranas ir toliau vykdė išpuolius prieš kaimynines šalis, dažnai pasitelkdamas savo bendrininkus, kartu aktyviai trikdydamas laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje. Šie veiksmai kelia rimtą grėsmę regioninei ir tarptautinei taikai bei saugumui. Dar kartą patvirtiname savo visapusišką solidarumą su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis ir Jordanija. Raginame Iraną nutraukti savo branduolinę ir raketų programas, taip pat bendradarbiavimą su ginkluotomis grupuotėmis visame Artimųjų Rytų regione“, – akcentavo G. Nausėda.

Anot prezidento, Lietuva reiškia palaikymą bandymams rasti sprendimą, užtikrinantį laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje, bei ragina užbaigti karinį konfliktą Gazos ruože.

„Lietuva dar kartą pabrėžia visiško demilitarizavimo svarbą ir ragina „Hamas“ bei kitas nevalstybines ginkluotas grupuotes nusiginkluoti ir visam laikui atsisakyti ginklų. Taip pat turi būti užtikrinta, kad humanitarinė pagalba saugiai ir be jokių kliūčių pasiektų tuos, kuriems jos reikia“, – teigė G. Nausėda.

„Dviejų valstybių sprendimas iki šiol išlieka vienintelis kelias į visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką. Atsižvelgiant į tai, ypač svarbu susilaikyti nuo bet kokių tolesnių veiksmų, nesuderinamų su patikimu politiniu procesu“, – akcentavo prezidentas.

Vis dėlto didžiausia grėsme pasaulio tvarkai šalies vadovas įvardijo Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

„Didžiausią grėsmę pasaulio tvarkai kelia Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, kurį remia jos bendrininkai“, – sakė G. Nausėda.

„Per dvylika metų nuo neteisėtos Krymo okupacijos Rusija perėjo nuo slaptų operacijų ir riboto masto karo veiksmų Rytų Ukrainoje prie plataus masto karinių operacijų, masinių žudynių ir galiausiai – didžiausių pasaulyje kada nors matytų dronų atakų prieš civilinę infrastruktūrą“, – kalbėjo prezidentas.

Tiesa, kaip pabrėžė prezidentas, Kremlius savo veiksmais vis labiau artėja prie pralaimėjimo.

„Per pastaruosius 55 mėnesius Rusija patyrė 1,5 mln. karių nuostolių. Per paskutinius metus ji užėmė 0,3 proc. Ukrainos teritorijos, o tai jai kainavo daugiau kaip 400 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių. Tačiau visos šios milžiniškos pastangos, visas tas kraujas ir ašaros iš esmės nuėjo veltui. Ukraina tebėra nepriklausoma valstybė. Ukrainiečių kalba, kultūra ir tautinė tapatybė gyvuoja ir klesti“, – sakė G. Nausėda.

„Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą. Tačiau jos vadovybė neleidžia sau pripažinti pralaimėjimo, bijodama tarptautinės teisinės atsakomybės ir galimo savo pačių žmonių keršto. Artėjant neišvengiamai pabaigai, ant kortos statoma vis daugiau, o Kremliaus režimas vis labiau stumia save į aklavietę“, – akcentavo šalies vadovas.

Anot prezidento, tik Ukrainos pergalė kare bei jos teritorinio vientisumo, suverenumo užtikrinimas gali garantuoti taiką pasaulyje. Dėl to, anot jo, Europa negali ilgiau toleruoti Kremliaus kolonijinių siekių.

„Tai yra teisingas kelias, kuriuo turime eiti. Kito kelio nėra. Nė viena tauta negali viena pati įveikti šiandienos iššūkių. Agresija negali laimėti. Tik daugiašališkumu, solidarumu ir visų valstybių narių vienybe galime išsaugoti taiką, saugumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką“, – akcentavo G. Nausėda.

Kaip skelbė ELTA, pirmadienį Niujorke prezidento G. Nausėdos kvietimu susitiko Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai. Susitikime buvo aptarta JT darbotvarkė, regioninio saugumo klausimai, parama Ukrainai ir būsimojo generalinio sekretoriaus rinkimai.

Kaip skelbė Prezidentūra, kalbėdamas apie regioninio saugumo klausimus G. Nausėda pažymėjo, jog Rusijos karas prieš Ukrainą, hibridinės ir kibernetinės atakos, sabotažas bei oro erdvės pažeidimai rodo ilgalaikę grėsmę Europos šalių saugumui.

Prisimindamas neseniai įvykusį drono incidentą Lietuvoje, prezidentas akcentavo, kad šalis toliau kartu su sąjungininkais stiprins oro gynybos pajėgumus.

Šalių vadovai susitikime aptarė galimybes stiprinti regioninę oro gynybą, įskaitant bendras pratybas, integruotą išankstinio perspėjimo sistemą ir koordinuotus veiksmus tarpusavyje. Prezidentas taip pat pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pajėgų buvimo regione svarbą kaip atgrasymo priemonę ir sąjungininkų vienybės ženklą.

Prezidentas Baltijos ir Lenkijos šalių vadovams pristatė Lietuvos kandidatą į JT generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas Tomą Lamanauską.

ELTA primena, kad dabartinio JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso antroji kadencija baigiasi šių metų gruodžio 31 d.

Pagal JT taisykles siekti trečiosios kadencijos – negalima.