Lietuvoje tvyrant abejonėms dėl Vokietijos brigados atvykimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalis partnerė laikysis savo pažadų. Anot valstybės vadovo, pilnos karių sudėties turėtume sulaukti iki kitų metų pabaigos.
„Matau, kad vėl mėginama skleisti vienokias ar kitokias žinutes. Būkite ramūs – Vokietijos brigada bus Lietuvoje visa sudėtimi. Taip, kaip buvo pažadėta Vokietijos kanclerio ir visos šalies Vyriausybės. Aš žinau, koks rimtas yra šitas partneris, patikėkite manimi“, – žurnalistams sakė JAV viešintis G. Nausėda.
„Laukiame Vokietijos brigados pilnos sudėties atėjimo iki kitų metų pabaigos“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Argumentuoja, kodėl turėtų nelikti draudimo turėti branduolinį ginklą : tai taptų stipriu ramsčiu
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Vokietijos gynybos ministerijos duomenimis, šiuo metu savanoriai yra užpildę beveik 80 proc. pozicijų Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje.
Trūkstant darbuotojų, taip pat žadama apsvarstyti trumpesnės trukmės komandiruotes, rotacijos modelius bei trumpalaikius tarnybinius vizitus.
Ministerija pranešė apie pastebimą savanorių paraiškų skaičiaus augimą nuo balandžio pabaigos – tarnauti brigadoje savanoriškai pasisiūlė daugiau nei 2,5 tūkst. karių.
Lietuvą gali pasiekti apie 1 tūkst. JAV karių
G. Nausėda sako, kad į Lietuvą gali grįžti apie 1 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių.
Susiję straipsniai
„Manau, kad galime kalbėti apie tai“, – Prezidentūros išplatintame vaizdo komentare visuomeninio transliuotojo žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Veikiausiai, jis (skaičius – ELTA) nebus mažesnis (...). Manau, kad jis iš esmės bus panašus – šimtas į vieną ar į kitą pusę – čia, turbūt, neturi esminės reikšmės. Svarbu tai, kad čia yra nepaprastai svarbus atgrasymo faktorius šitame geopolitiniame kontekste“, – pabrėžė prezidentas.
Tiesa, daugiau detalių apie tai, kada amerikiečių kariai galėtų pasiekti Lietuvą, prezidentas teigė negalįs atskleisti.
„Kol kas apie tokias detales kalbėti negaliu, nes iš tikrųjų tie dalykai yra derinami, jie yra procese“, – sakė šalies vadovas.
Kaip skelbta, su darbo vizitu JAV viešintis prezidentas antradienį pranešė gavęs patvirtinimą, kad nauja šios valstybės karių pamaina jau yra pakeliui į Lietuvą.
Praėjusią savaitę „NBC News“ skelbė, kad Pentagonas svarsto iš Europos išvesti apie 25 tūkst. JAV karių, o pagal vieną iš scenarijų jų skaičius galėtų būti sumažintas iki 40 tūkst.
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 tūkst. JAV karių, iš jų apie 10 tūkst. – Lenkijoje.
Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai po vienos rotacijos turėdavo atvykti kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas buvo atidėtas.
Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 m.