„Nežinau, pagalvosiu, kokie žingsniai. Šiaip sudėtinga tokio pobūdžio sprendimą apskųsti teismui, bet geriau čia pakomentuotų advokatas. Bet jis yra neteisėtas keliomis prasmėmis: tiek savo turiniu, tiek pražiopsotais terminais. Taip pat nebuvo užtikrinta ir normali mano teisė į gynybą“, – žurnalistams po LRT tarybos posėdžio teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Apskritai šiuo klausimu Tarybos nuomonė visą laiką buvo prieštaringa. Liepos mėnesio nutarime, pavyzdžiui, mums pavesta susilaikyti nuo bet kokių tvarkų rengimo. Ką tai reiškia? Prokuratūra kaip tik rekomendavo pasitvirtinti tvarką ir turėti tą tvarką, kaip mes viešinsime tuos autorius. Aš tiesiog tai vertinu kaip spaudimą, kaip psichologinį spaudimą. Tiesiog mėginama mane paversti paklusnia ir tiesiamas kelias mano atleidimui. Tai yra akivaizdu“, – akcentavo ji.
LRT vadovė taip pat tikino, kad jos advokatui buvo siekiama neleisti dalyvauti tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas šis klausimas.
L. Želnienė apie politikos užkulisius: kartais užtenka stebėti, kas su kuo kalbasi
„Aš manau, yra apgailėtina dar ir dėl to, kad (...) Tarybos pirmininkas pasirašė raštą su analogiška pozicija, balandžio mėnesį išsiuntė Seimui, pritardamas, kad nereikia viešinti tų autorių, tiekėjų pavardžių apskritai. Iš Tarybos visą laiką atėjo prieštaringa pozicija šiuo klausimu“, – sakė visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė.
„Tarybos pirmininkas gavo Seimo Audito komiteto užklausą, jis net neorganizavo jokios diskusijos nei tarp Tarybos narių, nei su administracija, kaip čia geriau reikėtų pasielgti: gal vis dėlto reikėtų išviešinti, gal kokių priemonių reikėtų imtis. Ne, jis tiesiog paprašė administracijos parengti raštą, kurį dar pataisė kita Tarybos narė. Tai reiškia, kad buvo aktyvus įsitraukimas, nebuvo taip, kad aš tiesiog padėjau parašą ir išsiunčiau. Na, dabar mane bandoma nubausti už tą poziciją“, – akcentavo ji.
Susiję straipsniai
Antradienį posėdžiavusi LRT taryba pripažino visuomeninio transliuotojo generalinę direktorę M. Garbačiauskaitę-Budrienę padarius pažeidimą, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose nebuvo atskleisti fizinių asmenų – paslaugų teikėjų – duomenys.
Tiesa, šis pažeidimas nėra laikomas šiurkščiu, už kurį būtų galima M. Garbačiauskaitę-Budrienę atleisti iš pareigų.
ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra dar birželį buvo nustačiusi pažeidimų dėl LRT viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose neatskleistų fizinių asmenų – paslaugų tiekėjų – duomenų. Liepos pradžioje LRT taryba vienbalsiai įpareigojo administraciją pašalinti prokuratūros nustatytus pažeidimus ir pateikti paaiškinimą dėl jų priežasčių.
Seimas birželį priėmė LRT įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Dauguma įstatymo pataisų nuostatų įsigalios po kelių metų, bet nauja LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka pradėjo veikti iš karto, kai buvo pasirašytas teisės aktas.