„Imigracija vyksta iš tokių šalių, kur gyventojų skaičius sudaro daugiau negu ir milijardą, kartais ir kelis milijonus, todėl kvotų sistema, mūsų vertinimu, yra būtina“, – teigė I. Gasperė.
Pasak jos, šis kvotų mechanizmas taikomas tik žemesnės kvalifikacijos darbuotojams.
„Jei žemesnės kvalifikacijos kvotų nebūtų, (...) imigracija būtų labai ženkli“, – pridėjo departamento vadovė.
Užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai: kiek imigrantų mums iš tiesų reikia?
Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir asmenys, gaunantys didesnį nei 1,2 vidutinio darbo užmokesčio atlyginimą, įdarbinami be kvotų.
I. Gasperės teigimu, bendras užsieniečių skaičius šalyje šiuo metu siekia 222 tūkst., iš kurių daugiausia – apie 80 tūkst. – sudaro ukrainiečiai.
Susiję straipsniai
Vertindama bendrą šalies migracijos politiką, I. Gasperė teigė, kad ji nėra pati griežčiausia, o greičiau esanti „per vidurį“ ir derinanti darbdavių poreikius su valstybės saugumo bei viešosios tvarkos užtikrinimu.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje buvo išnaudota visa šiems metams nustatyta 24,7 tūkst. į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių kvota. Jai pasibaigus, leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodami tik įstatyme numatytais atvejais.
Šiemet Seimas taip pat priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, kuriais sugriežtinta užsieniečius įdarbinančių darbdavių atsakomybė už nelegalų ar nedeklaruotą darbą.
Migracijos departamento vadovė tikina, kad leidimų gyventi netekę užsieniečiai yra kontroliuojami
Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė nesutinka, kad valstybės institucijoms sunku kontroliuoti užsieniečius, kurių leidimai gyventi Lietuvoje baigė galioti. Pasak jos, departamentas yra suskaičiavęs tokius asmenis ir turi duomenis apie jų išvykimą ar grąžinimą į kilmės šalis.
„Mes šiuo metu esame suskaičiavę visus pasibaigusius leidimus gyventi ir tiksliai žinome, kad užsieniečiai išvyko, buvo grąžinti į savo kilmės šalis, jeigu savanoriškai neišvyko. Ir tokie skaičiai mums žinomi, tai nemanome, kad tai yra išskirtinai sudėtinga“, – antradienį žurnalistams Seime teigė I. Gasperė.
„Tai yra valstybės pareiga žinoti, ką užsieniečiai veikia, kai jiems yra panaikinamas leidimas gyventi. Tai nesutikčiau su tokia nuomone, kad tai yra sudėtinga ir kad nevykdoma jų kontrolė“, – pabrėžė ji.
Vis dėlto Migracijos departamento vadovė negalėjo garantuoti, kad Lietuvoje nėra nė vieno užsieniečio, kuris šalyje būtų likęs neteisėtai pasibaigus leidimui gyventi.
„Negaliu garantuoti, kad nė vieno užsieniečio patikrinus nerastume, bet tam ir yra organizuojami Migracijos departamento tikrinimai ir reidai, ir mes ieškome, galbūt užsieniečiai neišvyksta“, – sakė I. Gasperė.
Pasak jos, duomenis apie tokius atvejus Migracijos departamentas ketina paskelbti viešai.
I. Gasperė taip pat nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 222 tūkst. užsieniečių. Jos vertinimu, pastaruoju metu viešojoje erdvėje juntamos įtampos migracijos klausimu nereikėtų tiesiogiai sieti su užsieniečių skaičiaus pokyčiais.
„Užsieniečių skaičius šiek tiek didėjo. Šiuo metu yra 222 tūkst. užsieniečių. Nemanau, kad tai tiesiogiai koreliuoja su užsieniečių skaičiumi“, – teigė departamento vadovė.
ELTA primena, kad pastaruoju metu politinėje darbotvarkėje diskutuojama dėl migracijos politikos griežtinimo, užsieniečių įdarbinimo kvotų bei Lietuvoje esančių trečiųjų šalių piliečių kontrolės. Antradienį šiuos klausimus su Migracijos departamento vadove aptarė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.