„Palaikymo šitam pasiūlymui tikrai pasigendame. Šiuo metu, kiek aš buvau informuotas, visos susijusios institucijos, tarp jų – ir STT, dėl šito įstatymo projekto buvo informuotos dar rugsėjo 11 d., iki 25 d. laukiame visų rezultatų.
Iš kitos pusės, kadangi palaikymo mes neturime ir nematome ir mūsų politinėje grupėje, tai aš labai abejoju, ar jis nueis toliau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė T. Valys, klausiamas apie Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų perspektyvas.
Finansų ministras patvirtino tai, ką Vyriausybės vadovas M. Sinkevičius yra teigęs anksčiau – jis pats prie aptariamų įstatymo pataisų rengimo neprisidėjo.
Ragina M. Sinkevičiaus Vyriausybėje rudenį nesitikėti revoliucijų: mato, kad T. Valys neapšilo kojų
Vis tik, ar, M. Sinkevičiaus žodžiais tariant, T. Valys buvo pakištas savo politinės komandos nario?
„Kaip jūs patys suprantate – pats ministras pataisų neorganizuoja ir neregistruoja, projektų nedaro. Akivaizdu, kad aš tų dalykų irgi nedarau, yra viceministrai, kurie atsakingi už tam tikras temas“, – sakė politikas.
Susiję straipsniai
„Aš žodžio „pakištas“ nenoriu naudoti, nes, žinote, komanda yra mano pasitikėjimo, tai nesinori žmonėms etikečių klijuoti ar kažkaip nepelnytai juos bausti, demonizuoti. Bet faktas tas, kad ne mano asmenine iniciatyva šitas projektas atsirado“, – patvirtino T. Valys.
Lrytas anksčiau rašė, kad, portalo žiniomis, aptariamą įstatyminį projektą rengė finansų viceministras Janušas Kizenevičius. Tarp šiam viceministrui pavaldžių įstaigų – Lošimų priežiūros tarnyba.
Klausiamas, ar būtent J. Kizenevičius parengė loterijų mokesčio pakeitimus, T. Valys tai patvirtino: „Jis yra atsakingas už tą klausimą, tai niekas kitas ir negalėjo (parengti – Lrytas)“.
„Teisės aktų eina labai daug. Tai derinimas – tiek, kiek jis reikalingas – vyksta. Bet kad jis būtų kažkieno iniciatyva, apart asmens, kuris yra atsakingas už šį klausimą, tai tikrai nėra nieko“, – pridūrė ministras, klausiamas, ar J. Kizenevičius su juo derino savo iniciatyvą.
Siūlo keisti loterijų apmokestinimą
Kaip skelbta, rugsėjo pradžioje Finansų ministerija registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo šiuo metu lošimus organizuojančiam verslui taikomą 18 proc. mokesčio tarifą išskaidyti. Numatoma, kad 10 proc. mokesčio būtų skiriama į valstybės biudžetą, o 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams.
Jei minėti pakeitimai būtų priimti, valstybės biudžetas kasmet netektų apie 11,9 mln. eurų.
Valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai teigė, jog siūlymams nepritaria ir žada didinti loterijų verslui taikomus mokesčius.
Savo ruožtu opozicinės konservatorių frakcijos Seime atstovai Mindaugas Lingė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paprašė atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą.
Projekto kritikai akcentuoja, kad patvirtinus pokyčius iš esmės būtų grįžta prie ydingos tvarkos, galiojusios prieš keletą metų.
Iki 2023 m. loterijų organizatoriai mokėjo 5 proc. mokestį į biudžetą, o dar 8 proc. nominalios bilietų vertės privalėjo skirti paramai.
75–85 proc. Lietuvos loterijų rinkos valdo bendrovė „Olifėja“, kurios 51 proc. akcijų priklauso Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK). Pastarasis, pagal senąją tvarką, lėšas iš mokesčio nukreipdavo susijusioms organizacijoms.
„LTOK per šią savo kontroliuojamą bendrovę faktiškai rinko pinigus iš loterijų dalyvių ir didžiąją dalį jų skirdavo pats sau (ar su juo susijusioms organizacijoms) kaip privalomą „paramą“ be biudžeto asignavimų tvarkos, be konkurso ir be viešai skelbiamų atrankos kriterijų“, – rašte STT nurodė konservatoriai, nuogąstaudami, kad Finansų ministerijos siūlymu siekiama atkurti senąją, abejojių dėl skaidrumo kėlusią tvarką.
2021 m. gruodį Seimas nusprendė, kad nuo 2023 m. visas 18 proc. loterijų mokestis turėtų būti nukreiptas į valstybės biudžetą, o olimpinio sporto bei kito visuomenei naudingo finansavimo klausimai – atskirti nuo konkrečių loterijų organizatorių sprendimų.
Projektui prieštarauja ir premjeras, ir koalicijos partneriai
Lrytas jau anksčiau rašė, kad Finansų ministerijoje sumanytam projektui kol kas paramos maža – iniciatyvai oponuoja ir valdančiosios koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Palaiminimo nežada ir premjeras M. Sinkevičius.
„Nepritariu šiai iniciatyvai, ji nebuvo aptarta koalicijos taryboje. Ir pats, kaip politikas, kaip Vyriausybės vadovas, manau, kad nereikėtų grįžti laiku atgal į tuos laikus, kada tai buvo daroma. Manau, kad nebus politinės eigos šiam pasiūlymui“, – ketvirtadienį Seime aiškino Vyriausybės vadovas.
„Nors Taurimas Valys, kaip finansų ministras, gal perdėm jautriai sureagavo į vieno iš Seimo nario, sakykime, postą socialinėje medijoje, bet, mano žiniomis, tai nebuvo paties ministro iniciatyva – tai buvo jo politinio pasitikėjimo komandos nario iniciatyva, kuri tiesiog bendra“, – nurodė premjeras, pridurdamas, kad T. Valys galėjo būti pakištas.
„Aš manau, kad ir ministras – nors čia jau jo reikalas patvirtinti – gal buvo biškį pakištas, žmonių kalba kalbant“, – sakė M. Sinkevičius.
Vyko susitikimai su LTOK atstovais
Praėjusį penktadienį LRT radijui viceministras J. Kizenevičius patvirtino, kad vasarą finansų ministras buvo susitikęs su LTOK atstovais.
To neneigė ir T. Valys. Tačiau klausiamas, ar LTOK prašė ministeriją inicijuoti aptariamus mokestinius pakeitimus, politikas patikino, kad ne.
„Buvo susitikimai. Kaip ir visos suinteresuotos grupės, jie prašo finansavimo, prašo daugiau lėšų jų veikloms užtikrinti. Buvo kitos temos paliestos. Bet kad prašytų būtent šitam klausimui – tai tikrai nebuvo“, – aiškino jis.
Dėl susitikimų su LTOK Vyriausybės pusvalandžio metu finansų ministro teiravosi ir konservatorius M. Lingė.
„Ar jūs buvote pakištas, ar, visgi, pats su LTOK atstovais šią iniciatyvą aptarėte? Ir kodėl ši teisėkūra nėra skaidriai deklaruota kaip lobistinė iniciatyva, kaip tai numato mūsų įstatymai?“ – klausė jis.
T. Valys pakartojo tai, ką sakė ir žurnalistams – susitikimuose su LTOK apie konkrečias įstatymines pataisas nebuvo kalbama.
„Kalbėjome apie plačius dalykus, bet tikrai nebuvo kalba apie kažkokius įstatymo projektus“, – nurodė Finansų ministerijos vadovas.
„Tai, kad asmenys, kurie atsakingi už šio klausimo kuravimą, vėliau pateikė įstatymo projektą – tai yra visiškai nesusiję su susitikimo turiniu reiškinys“, – pridūrė jis.
Tiesa, kaip Lrytas jau rašė, į anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintą M. Lingės kritiką įstatymo pakeitimams T. Valys reagavo gana aštriai – jis privačiomis žinutėmis grasino konservatoriui teismais.
Apie „neproporcingą kritiką“ jis kalbėjo ir antradienį.
„Įvertinant tą visą ažiotažą – taip pat ir krūvą keistų kaltinimų a priori, nepasiteikiant jokių įrodymų ir galimai kenkiant žmonių, dirbančių visoje organizacijoje reputacijai, mes labai skeptiškai vertiname tolimesnį šio įstatymo projekto vystymą“, – apibendrino finansų ministras.
Po Vyriausybės pusvalandžio su žurnalistais bendrauti nepanoro
Apie Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus žurnalistams ministras komentavo dar prieš vakarinį Seimo posėdį. Sulaukiant klausimų ir kitomis temomis, T. Valys teigė, jog skuba į Vyriausybės pusvalandį, tad į likusius klausimus atsakys po to.
„Aš žinokit skubu, galime po to dar“, – sakė jis.
Vis tik, po Vyriausybės pusvalandžio palikdamas Seimo rūmus ministras nebuvo šnekus – prie plenarinių posėdžių salės stovėjusius žurnalistus jis ignoravo, nekreipė dėmesio net ir prašomas trumpam stabtelti.