Konstituciniame Teisme – byla dėl LRT įstatymo pataisų

37 Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų birželio mėnesį pasirašė kreipimąsi į KT, prašydami įvertinti, ar priimtos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

Pasak kreipimosi autorių, naujasis reguliavimas, kuris priimtas šių metų birželio 2 d., neužtikrina LRT nepriklausomumo nuo politinės įtakos, sukuria neskaidrų LRT vadovo atleidimo mechanizmą ir galimai pažeidžia teisinės valstybės principus.

Seimo narių kreipimesi pabrėžiama, kad įstatymo pataisos, kuriomis keičiamas LRT tarybos formavimo modelis ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka, kelia teisinių abejonių dėl atitikties Konstitucijos nuostatoms, garantuojančioms žiniasklaidos laisvę bei draudžiančioms cenzūrą.

Dokumente KT išskirti keli motyvai, dėl kurių kreipiamasi, vienas iš jų – tariamas LRT tarybos formavimo politizavimas. Pagal naująjį įstatymą LRT tarybą sudarys 15 narių, iš kurių 8 skirs politinės institucijos (prezidentas ir Seimas).

Be to, parlamentarai pabrėžia, kad tarybos narių kadencija trumpinama iki 4 metų su galimybe ją kartoti, o kandidatų atrankos viešumo reikalavimai lieka minimalūs. Iniciatorių teigimu, toks modelis susieja LRT valdymą su politiniais ciklais ir nesukuria pakankamų institucinių garantijų, apsaugančių nuo tiesioginio ar netiesioginio politikų poveikio;

Teigiama, jog naujame įstatyme neapibrėžta LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūra. Pasak Seimo narių, įstatyme numatyta, kad LRT vadovas gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai „nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“, tačiau įstatymas nedetalizuoja, kas ir kokia tvarka tokį pažeidimą tiria, nesukuria nepriklausomo tyrimo mechanizmo. Argumentuojama, kad tai palieka pernelyg plačią diskreciją LRT tarybai, o pats atleidimo mechanizmas gali tapti netiesioginio spaudimo LRT vadovybei ir redakciniams sprendimams įrankiu;

Pasak kreipimosi iniciatorių, naujai įteisintos taisyklės dabar yra taikomos atgaline data. Teigiama, jog nauji, griežtesni ir neapibrėžti atleidimo pagrindai pradedami taikyti jau pareigas einančiam LRT generaliniam direktoriui, kuris buvo paskirtas pagal ankstesnę tvarką. Pareiškėjų teigimu, tai šiurkščiai pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Anot jų, į šią problemą dėmesį atkreipė ir Europos Tarybos Venecijos komisija, pabrėžusi, kad naujos taisyklės turėtų būti taikomos tik būsimiems vadovams.

Dėl šių priežasčių, Seimo narių grupė prašo KT ištirti minėtų LRT įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijos 25 straipsniui (teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją), 44 straipsniui (masinės informacijos cenzūros draudimas), 5 straipsniui (valdžios galių ribojimas) bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjo atstovais KT numatyti Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Simonas Kairys ir Agnė Širinskienė.