„Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl mes tokia lengva ranka tuomet neviešinome tų duomenų“, – LRT radijui trečiadienį teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Tačiau jau kai prokuratūra priėmė tokį sprendimą, tada (LRT – ELTA) taryba mums taip pat liepos mėnesį pasakė, kad mes negalime kurti – susilaikyti nuo papildomų tvarkų kūrimo – tai reiškia, kad mums nieko kito neliko, kaip tik išviešinti viską pilna apimtimi“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbė ELTA, antradienį visuomeninio transliuotojo taryba pripažino, kad LRT vadovė padarė pažeidimą, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose nebuvo atskleisti fizinių asmenų – paslaugų teikėjų – duomenys.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė perspėja: naujas įstatymas – priedanga paprastesniam vadovo atleidimui
Tiesa, šis pažeidimas nėra laikomas šiurkščiu, už kurį būtų galima M. Garbačiauskaitę-Budrienę atleisti iš pareigų.
Kaip po posėdžio žurnalistams teigė Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, generalinei direktorei nuspręsta skirti įspėjimą, kuris reiškia, kad šiai padarius panašaus pobūdžio pažeidimą per artimiausius metus, būtų svarstoma dėl jos darbo sutarties nutraukimo.
Pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė po posėdžio sakė tokį Tarybos sprendimą vertinanti kaip psichologinį spaudimą, tačiau teigė nežinanti, ar dėl to kreipsis į teismą.
Balsavime dalyvavo ne visi Tarybos nariai
Susiję straipsniai
LRT tarybos pirmininkas nesutiko atskleisti tikslaus balsavime dalyvavusių narių skaičiaus bei kokie nariai jame dalyvavo. Vis dėlto, balsavimo rezultatais pasibaigus posėdžiui pasidalino šios Tarybos narys Deimantas Jastramskis.
Jis patvirtino, kad balsavime nedalyvavo 4 nariai.
ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra dar birželį buvo nustačiusi pažeidimų dėl LRT viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose neatskleistų fizinių asmenų – paslaugų tiekėjų – duomenų. Liepos pradžioje LRT taryba vienbalsiai įpareigojo administraciją pašalinti prokuratūros nustatytus pažeidimus ir pateikti paaiškinimą dėl jų priežasčių.
Seimas birželį priėmė LRT įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Dauguma įstatymo pataisų nuostatų įsigalios po kelių metų, bet nauja LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka pradėjo veikti iš karto, kai buvo pasirašytas teisės aktas.