Pasak jo, Rusijos vykdomo karo pasekmės jaučiamos ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje bei už jos ribų.
„Nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų, Rusija nerodo valios atsisakyti karo. Intensyvėja išpuoliai prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą, o didžiausią kainą ir toliau moka civiliai“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
Ministras atkreipė dėmesį, kad, JT žmogaus teisių stebėjimo misijos duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daugiau civilių nei per visus 2025 metus.
Susiję straipsniai
Baltijos valstybių vardu ministras taip pat pasmerkė Rusijos veiksmus už Ukrainos ribų – bepiločių orlaivių įskridimus, sabotažą, padegimus ir dezinformaciją.
„Negalime likti tyliais stebėtojais. Mūsų tautos pernelyg gerai prisimena Rusijos okupacijas“, – pabrėžė jis.
Ministras akcentavo, kad Baltijos valstybės nepripažįsta ir nepripažins Rusijos organizuojamų vadinamųjų rinkimų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir jų rezultatų.
„Baltijos valstybės išlieka tvirtai įsipareigojusios teisingai ir ilgalaikei taikai bei Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – pabrėžė K. Budrys.
Baltijos valstybės taip pat parėmė pastangas siekti karo pabaigos ir paragino Rusiją atsakyti į Ukrainos pasirengimą aukščiausio lygio deryboms. Bendrame pareiškime pabrėžta, kad taikos procesas turi užtikrinti karo belaisvių ir neteisėtai sulaikytų asmenų grąžinimą, saugų civilių, ypač vaikų, sugrįžimą bei atsakomybę už agresijos nusikaltimą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.