„Plano dalis yra apskritai tai, kad neliktų nė vieno išorės paslaugų teikėjo. Tai būtų visiškai kitokia imigracijos politika, grįsta darbo imigracijos principu, pasinaudojant ir tuo prezidento pasiūlymu, kuris jau yra pateiktas, kad tai būtų apykaitinė darbo migracija“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Katelynas.
Anot ministro, pagal tokį modelį į Lietuvą darbo pagrindu atvykstantys užsieniečiai iš anksto žinotų, kad šalyje galės likti ribotą laiką.
„Migrantas turėtų aiškų lūkestį, kad čia atvyksta dvejiems metams, po kurių turės išvykti bent pusei metų. Tokiu būdu mes ir visuomenei aiškiai ištransliuotume, kad tai yra laikina, kad darbo migrantas čia atvyksta kelti mūsų ekonomikos“, – aiškino jis.
Susiję straipsniai
Pasak vidaus reikalų ministro, darbo imigracija prisideda prie spartesnio šalies ekonomikos augimo ir didesnių biudžeto pajamų.
„Mūsų ekonomika auga greičiau dėl darbo imigrantų. Dėl to galime surinkti didesnį biudžetą, kelti atlyginimus, pensijas ir taip toliau“, – kalbėjo M. Katelynas.
Ministras taip pat kritikuoja šiuo metu taikomą į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių kvotų sistemą ir teigia ketinantis vėliau pristatyti jos pakeitimus.
„Tuo pačiu tai būtų ir aiškumas verslui, nes dabar egzistuojantis kvotų mechanizmas, mano nuomone, neveikia taip, kaip turėtų. Aš turiu jam daug kritikos“, – pabrėžė jis.
„Tam tikri dalykai vėliau bus pristatyti dėl to kvotų mechanizmo, kas ten yra ne taip, bet tai tikrai nėra geriausias variantas mūsų valstybei“, – pridūrė ministras.
Kaip skelbta, trečiadienį M. Katelynas pranešė priėmęs sprendimą uždaryti išorės paslaugų teikėjo padalinius Kirgizijoje, Uzbekistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Šiuose padaliniuose priimami užsieniečių prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje ir pradedamos migracijos procedūros.
Ministras sprendimą argumentavo Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimais apie galimas terorizmo rizikas. Jis taip pat nurodė, kad naujų išorės paslaugų teikėjo padalinių nebus atidaroma.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje buvo išnaudota visa šiems metams nustatyta 24,7 tūkst. į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių kvota. Jai pasibaigus, leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodami tik įstatyme numatytais atvejais.