Nuo 2001 metų, kai pradėjau dirbti viešajame sektoriuje, niekur toliau nenuėjome. Tais laikais vakarėliai irgi buvo problema: kas bus, jei žurnalistai parašys, jog Ministras Pirmininkas a.a. Brazauskas pasveikino darbuotojus su šventėmis, susidauždamas vyno taure? Beje, kolega fotografas tada užfiksavo momentą, kai mane sveikina PATS premjeras, neįsivaizduojate, kiek laimės ta foto teikė man, 21 metų pacankei.
Jau ketvirtą Nepriklausomybės dešimtį kone pirmas viešojo sektoriaus vadovų klausimas būna tas pats – kas bus, jei žurnalistai pamatys? Esu dalyvavusi vakarėliuose, apie kuriuos rašė. Ir tuose, apie kuriuos nerašė. Todėl stebint audrą dėl Krašto apsaugos ministerijos vakarėlio noriu priminti du esminius dalykus.
1. Visi kalba, kad reikia stipraus viešojo sektoriaus, kad ten reikia talentų. Bet vos tik paaiškėja, kad kokia įstaiga pasidarė šventę savo darbuotojams, pamirštama, kad ten dirbantiems žmonėms irgi reikia komandos formavimo renginių, reikia juos vienijančių prisiminimų. Žmoniją vienija tradicijos bei ritualai, tokie jau esame.
2. Vis pamirštama, kad viešasis sektorius IRGI kuria BVP. Vis pateikiama, lyg čia dirbantys žmonės tik ima biudžeto pinigus. Bet savo darbu jie irgi prisideda prie biudžeto. Statistika sako, kad viešasis administravimas + gynyba + švietimas + sveikata ir socialinis darbas sudarė apie 17 proc. visos Lietuvos pridėtinės vertės.
Tas viešojo sektoriaus žmonių „persekiojimas“ už LRT darbuotojo suvalgytą obuolį, už naują ministro kėdę, už savivaldybės perkamą kavą man rodo, kaip trūksta lyderių, kurie ne tik dalintų pažadus stiprinti viešąjį sektorių, bet ir realiai jį gintų.
Bet pabrėžiu: nekalbu apie švaistymą ar tokias istorijas, kaip laboratorijomis vadinamus poilsio namus. Ir gal nereikėjo 50 000 eurų šventei šiandienos kontekste, gaila, kad tokio suvokimo pritrūko…
Tačiau viešojo sektoriaus žmonės irgi yra žmonės. Kuriems reikia ergonomiškų baldų, ne kiaurų langų, puodelio kavos ar obuolio.
Nes nuo šių žmonių sprendimų priklauso mūsų visų gerovė. Ir bent jau aš noriu, kad čia dirbtų vertybiški, protingi, drąsūs žmonės. Kurie kartą per metus susitinka kokioje šventėje.