Tarp svarbiausių penktadienio įvykių – prasidėjusios didžiausios mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas“, įsilaužimas į archyvinę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) EPEKIS sistemą, Varėnoje ne tarnybos metu sulaikytas dar vienas neteisėta veikla įtariamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas.
Užsienio aktualijose – Izraelio premjero kalba Jungtinėse Tautose, Irano pasiūlymas JAV dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo, Ukrainos prezidento tikinimas gavus Vašingtono pritarimą dėl „Patriot“ raketų gamybos Ukrainoje ir Lenkijos užsienio reikalų ministro perspėjimas apie Rusijos planus iki metų pabaigos.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Susiję straipsniai
Lietuvoje prasidėjo savaitę truksiančios didžiausios mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas“. Jose dalyvaus apie 3 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių, kitų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, taip pat apie 1 tūkst. savanorių. Pratybų metu bus tikrinama, kaip valstybė veiktų pablogėjus saugumo situacijai, sutrikus energetikos ir ryšių sistemoms, organizuojant gyventojų evakavimą, priimant sąjungininkų pajėgas, užtikrinant kritinių paslaugų tęstinumą. Taip pat bus vertinama, kaip valstybės institucijos pereitų prie mobilizacinio valstybės veikimo režimo. „Vyčio skliauto“ pagrindinis koordinatorius Aurimas Guščius teigė, kad pratyboms pirmą kartą bus aktyvuotas valstybės rezervas – jame kaupiamas maisto atsargas numatyta tiekti į suplanuotas vietas. Savo ruožtu Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas informavo, kad prie šių pratybų prisijungs ir užsienio partneriai. Vienas jų – Lenkijos delegacija, su kuria, kaip teigiama, bus aptartos galimos sienų kirtimo procedūros bei gyventojų evakuacijos planas pavojaus metu. Didžiausios nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos vyks rugsėjo 25–spalio 3 dienomis. Lietuvoje jos rengiamos trečius metus iš eilės.
Įsilaužta į VRM administruojamą EPEKIS sistemą. Ketvirtadienio vakarą įsilaužta į Informatikos ir ryšių departamento administruojamą EPEKIS sistemą, kuri nebenaudojama nuo 2018 m. ir veikia kaip archyvinė. Joje saugomi užsieniečių, besikreipusių dėl Lietuvos pilietybės, duomenys. Neteisėta prieiga buvo užkardyta, tačiau kol kas nenustatyta, kad duomenys būtų atsisiųsti. Dėl incidento kreiptasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, apie jį informuotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, kad įdiegtos saugumo priemonės leido operatyviai pastebėti įsilaužimą ir užkardyti tolesnius kenkėjiškus veiksmus. Ministras taip pat neatmeta, kad atakai galėjo būti pasitelkta dirbtinio intelekto platforma.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei Filipinų darbuotojų migrantų departamento sekretorius Hansas Leo J. Cacdac pasirašė komunikatą dėl darbo konsultacijų mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti saugesnį ir skaidresnį filipiniečių įdarbinimą Lietuvoje. I. Ruginienės teigimu, susitarimas yra kontroliuojamos migracijos politikos dalis – Lietuva su trečiosiomis šalimis turėtų tartis dėl konkretaus reikalingų darbuotojų skaičiaus ir profesijų, kartu užtikrindama, kad dėl atvykėlių neblogėtų darbo sąlygos ir atlyginimai. H. L. J. Cacdac pabrėžė, kad susitarimas sustiprins darbuotojų apsaugą ir teisėtos migracijos kelius. Mechanizmas taip pat numato nuolatinį institucijų keitimąsi informacija apie Lietuvos darbo rinkos poreikius, įdarbinimo sąlygas ir procedūras.
Šeimos priemonių pakete numatyti vaiko priežiūros išmokų pokyčiai galėtų įsigalioti nuo 2027 m. liepos, jeigu Seimas reikalingas pataisas priimtų per rudens sesiją, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Pasirinkus vaiką prižiūrėti pusantrų metų, siūloma mokėti 100 proc. buvusio atlyginimo siekiančią išmoką, nustatant keturių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lubas, kai šiuo metu jos siekia du VDU. Didesnėms vaiko priežiūros išmokoms numatyta 123,6 mln. eurų, o viso beveik 770 mln. eurų vertės Šeimos paketo priemonėms kitų metų biudžete planuojama skirti 200 mln. eurų. Mokyklinių priemonių kompensavimas galėtų būti pradėtas kitų metų rugsėjį, o vaikų užimtumo krepšelis – prieš vasaros atostogų sezoną.
Laikinuoju Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovu nuo kitos savaitės bus paskirtas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Turto valdymo skyriaus vedėjas Karolis Tvaskus. Laikinas vadovas skiriamas nuo pareigų nušalinus NMA direktorių Fortunatą Dirginčių ir ŽŪM pradėjus tyrimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Teisėsaugos tyrime dėl įtariamo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įtarimai pareikšti NMA direktoriaus pavaduotojui Tomui Orlickui, kuris jau pasiprašė palikti pareigas. FNTT praėjusią savaitę atliko kratas NMA, tiriant įtarimus, kad valstybės tarnautojai galėjo sąmoningai neatlikti pareigų ir taip padaryti žalą Lietuvos bei ES finansiniams interesams.
Lietuvos biodegalų gamintojai perspėja, kad Vyriausybės svarstomas biodegalų naudojimo ribojimas reikšmingai nesumažintų kainų degalinėse, tačiau galėtų priversti dalį įmonių stabdyti gamybą. Asociacijos „Future Fuel“ duomenimis, apie 60 proc. šalies gamintojų produkcijos realizuojama vidaus rinkoje, o kasmet iš Lietuvos ūkininkų superkama daugiau kaip 0,6 mln. tonų grūdų ir rapsų. Gamintojai sureagavo į premjero Mindaugo Sinkevičiaus pareiškimą, kad ieškoma galimybių pristabdyti arba atidėti reikalavimų dėl atsinaujinančių išteklių dalies degaluose taikymą. Asociacija skaičiuoja, kad pirmosios kartos biodegalai galutinėje dyzelino kainoje sudaro apie 2 centus už litrą, ir vietoje jų ribojimo siūlo įšaldyti 2027 m. numatytą CO2 dedamosios didinimą bei svarstyti dalinio akcizo grąžinimo vežėjams mechanizmą.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ bankrotas Lietuvai trumpuoju laikotarpiu sukeltų nepatogumų, tačiau nebūtų tragedija. Anot jo, bendrovei pasitraukus pirmiausia būtų prarasta skrydžių kryptis į Rygą, tačiau ministras tikisi, kad Latvijos vyriausybė neleis „airBaltic“ bankrutuoti, nes įmonė generuoja apie 2 proc. Latvijos BVP. J. Taminskas taip pat ragina daugiau dėmesio skirti skrydžių plėtrai iš Kauno ir Palangos, o ne koncentruotis tik į Vilnių. Šiuo metu 44 proc. Lietuvos oro uostų rinkos užima „Ryanair“, 22 proc. – „Wizz Air“, o 17 proc. – „airBaltic“. Pernai „airBaltic“ grupės pajamos augo 4,2 proc. iki 779,3 mln. eurų, o nuostoliai siekė 44,3 mln. eurų.
Lietuva Europos Komisijai (EK) pateikė paskutinį – septintąjį – 1,1 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) mokėjimo prašymą. Finansų ministerijos teigimu, įvertinus pasiektus rodiklius, gruodžio pabaigoje Lietuvai turėtų būti išmokėta 992,8 mln. eurų, o bendra per penkerius metus šalies ekonomiką pasiekusių RRF lėšų suma sudarys beveik 4 mlrd. eurų. Galutiniu prašymu atsiskaitoma už tarpmiestinio susisiekimo reformą, investicijas į sveikatą, energetiką, pastatų renovaciją, kibernetinį saugumą, švietimą ir inovacijas. Iki šiol Lietuva pagal šešis mokėjimo prašymus yra gavusi beveik 2,85 mlrd. eurų – 1,73 mlrd. eurų subsidijų ir 1,12 mlrd. eurų paskolų.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Sukčiai Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Pakruojyje iš įvairaus amžiaus žmonių išviliojo daugiau nei 225 tūkst. eurų. Labiausiai nuo sukčių nukentėjo uostamiesčio gyventoja. 78 metų moteris nurodė kad, pirminiais duomenimis, nuo birželio 30 d. iki rugsėjo 20 d. paskambinę nepažįstami asmenys, prisistatę JAV technologijų kompanijos „Google“ atstovais, banko darbuotojais ir policijos pareigūnais, apgaulės būdu iš pareiškėjos banko sąskaitų pasisavino pinigines lėšas. Taip pat, kaip įtariama, dėl minėtų asmenų veiksmų pareiškėja prarado nuosavybės teisę į jai priklausantį butą Klaipėdoje. Bendra moteriai padaryta žala – apie 110 tūkst. eurų.
VSAT pranešė, kad Varėnoje ne tarnybos metu buvo sulaikytas dar vienas neteisėta veikla įtariamas pareigūnas. Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas sulaikytas, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir piktnaudžiavimo tarnyba. Jam pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba. Šiemet įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų buvo pareikšti 11 VSAT pareigūnų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos debatuose gynė savo šalies veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Jis tikino, kad sunaikinti Irano branduolinius objektus „buvo sunku“, tačiau sprendimas tai daryti esą buvo „vienas lengviausių, kokį teko priimti einant premjero pareigas“. „Jei nebūtume to padarę, visi būtume žuvę“, – pridūrė B. Netanyahu. Tokius teiginius jis išsakė nepaisydamas išslaptintos JAV žvalgybos tarnybų metinės ataskaitos, kurioje nurodoma, kad nebuvo jokių požymių, jog Iranas būtų priėmęs politinį sprendimą pasigaminti branduolinę bombą. Izraelio ministras pirmininkas pareiškė neabejojantis, kad Islamo Respublikos režimas galiausiai žlugs. Jis padėkojo JAV ir pabrėžė Izraelio galią, pareikšdamas, kad jo šalies kariuomenė kovoja septyniuose frontuose. B. Netanyahu atmetė kaltinimus dėl genocido Gazos Ruože ir pavadino juos didžiausiu šio šimtmečio melu. Tuo metu prie JT būstinės vyko protestai, o dalis diplomatų prieš jo kalbą išėjo iš salės.
Iranas per tarpininkus pateikė Jungtinėms Amerikos Valstijoms septynių dienų planą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo ir derybų atnaujinimo, pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. Jis atsisakė išsamiau paaiškinti sąlygas, tačiau teigė, kad jos apima ne daugiau nei tai, dėl ko abi šalys susitarė birželį. JAV ir Irano atstovai antradienį JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose surengė derybas – pirmąsias tokio pobūdžio per kelis mėnesius. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Teherano sąlygos apima neatidėliotiną JAV karinės jūrų blokados prie Irano krantų panaikinimą, viso įšaldyto Irano turto atlaisvinimą ir karo užbaigimą visuose frontuose. Pasauliniam naftos ir suskystintų gamtinių dujų tiekimui gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio kontrolė tebėra vienas pagrindinių Vašingtono ir Teherano ginčo objektų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam pranešė leisiąs Ukrainai gaminti pažangias „Patriot“ oro gynybos raketas. Liepą D. Trumpas nurodė, kad būtų „visai šaunu“ suteikti Ukrainai šias licencijas, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos turėtų būti „labai atsargios“ prieš suteikdamos Ukrainai leidimą. Tačiau paskutiniame šalių vadovų susitikime, pasak V. Zelenskio, D. Trumpas tikino priėmęs „galutinį sprendimą“ suteikti jų gamybos licencijas Ukrainai. Ukraina praneša apie didelį „Patriot“ perimančiųjų raketų trūkumą nuo tada, kai JAV ir Izraelis vasarį pradėjo karą su Iranu, dėl kurio šių pažangių sistemų tiekimas buvo nukreiptas kitur.
Tvyrant nerimui, kad Maskva gali siekti eskaluoti konfliktą su NATO, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad Rusija šiemet rengia „kažką didelio“. Ministras teigė, kad tokius Kremliaus planus patvirtino daug šaltinių, kurių jis neketina atskleisti. Jis taip pat teigė, kad Kremlius šią operaciją gali panaudoti kaip pretekstą tolesnei mobilizacijai Rusijoje. R. Sikorskis taip pat teigė, kad Baltijos šalims, kuriose gyvena rusų mažumos, gali grėsti Rusijos eskalacija, ir pridūrė, kad NATO turi būti pasirengęs atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos. Ministras taip pat pažymėjo, kad nors Rusijos ekonomika patiria sunkumų, Maskva galėtų tęsti karą dar metus ar dvejus, nebent Ukraina sunaikintų daugiau kaip pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.