„Šiai dienai mes nematome grėsmių pasikeitimų lygio, nematome, kad reikėtų kažkur žmonėms pasidaryti didesnes išvadas negu įprastai. (…) Paprastiems piliečiams kiekviena diena (dėl pratybų – ELTA) neturėtų sutrikti ir nuo šiandien prasidėsiančios pratybos, kurios truks ir visą kitą savaitę, jų einamųjų gyvenimo sąlygų tikrai nesutrukdys, o jeigu truputį sutrukdys – labai atsiprašome“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė T. Daukantas.
V. Vitkauskas: mūsų pratybos išaugo į tarptautinę dimensiją
Savo ruožtu Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas informavo, kad prie šių pratybų prisijungs ir užsienio partneriai.
Susiję straipsniai
Anot jo, tarptautinis dėmesys Lietuvos organizuojamoms pratyboms simbolizuoja mūsų šalies brandą.
„Kitą savaitę sulauksime nemažai ir užsienio mūsų partnerių ir sąjungininkų, kurie atvyksta. Viena iš tokių skaitlingiausių delegacijų bus iš Lenkijos – kaip tik kalbėsime apie sienų kirtimo procedūras, galimą evakuaciją iš Lietuvos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Vitkauskas.
„Čia turbūt ir parodo, kad mūsų pratybos išaugo į tarptautinę dimensiją. Turėsime stebėtojų iš kitų valstybių – Singapūro ir kitų. Tas labai džiugina, nes tai demonstruoja iš tiesų mūsų brandą, kad mes organizuojame tokias pratybas, kurios įdomios yra ir mūsų tarptautiniams partneriams“, – pridūrė NKVC vadovas.
Pratybose – daugiau praktinių veiksmų
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vitkelis pažymėjo, kad mobilizacinės pratybos Lietuvoje palaipsniui plečiamos – nuo anksčiau daugiausia vykusių stalo pratybų pereinama prie praktinių veiksmų.
„Jeigu anksčiau girdėtas terminas „stalo pratybos“ – sėdėdavome prie stalo ir pratybaudavome, spręsdavome galvosūkius. Šiuo atveju yra gyvas judesys“, – žurnalistams sakė V. V. Vitkelis.
Pasak jo, šiemet tam atsirado ir didesnės finansinės galimybės, leidžiančios pratybų metu daugiau investuoti į praktinius logistinius sprendimus – transportą, stovyklaviečių įrengimą bei maitinimą.
Daugiausia dėmesio – atsparumui, gyventojų apsaugai ir veiklos tęstinumui
Pratybų pagrindinis koordinatorius Aurimas Guščius teigė, kad šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama trims sritims – valstybės atsparumui, gyventojų apsaugai ir veiklos tęstinumui.
Pagal pratybų scenarijų institucijos susidurs su kibernetiniais incidentais, dezinformacija, sabotažu, kritinės infrastruktūros pažeidimais ir dronų incidentais.
A. Guščiaus teigimu, šiemet pratybose dalyvaus didžiausias kiekis nevyriausybinių organizacijų.
„Humanitarinė pagalba bus vykdoma nevyriausybininkų. Šiais metais mes jų turime net 9, tai irgi didžiausias kiekis per visą pratybų istoriją“, – teigė „Vyčio skliautas“ pratybų koordinatorius.
Be to, dalis ligoninių aktyvuos masinių nelaimių protokolus, o stalo pratybų formatu bus tikrinamas ligoninių evakavimas ir pasirengimas priimti didesnį pacientų skaičių.
Šeštadienį prasidės ir praktinė gyventojų evakuacijos dalis. Joje dalyvaus 10 savivaldybių – vienos jų gyventojus evakuos, kitos juos priims. Likusios 50 savivaldybių evakuacijos veiksmus tikrins stalo pratybų formatu.
Didžiausios kasmetinės mobilizacinės pratybos Lietuvoje
Lietuvoje penktadienį prasideda savaitę truksiančios didžiausios nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas“.
Trečius metus vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių, kitų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, taip pat apie 1 tūkst. savanorių.
Vykstant pratyboms, bus tikrinama, kaip valstybė veiktų pablogėjus saugumo situacijai, sutrikus energetikos ir ryšių sistemoms, organizuojant gyventojų evakavimą, priimant sąjungininkų pajėgas, užtikrinant kritinių paslaugų tęstinumą.
Taip pat bus vertinama, kaip valstybės institucijos pereitų prie mobilizacinio valstybės veikimo režimo.
Rugsėjo 25–spalio 3 d. vyksiančios pratybos yra didžiausios tokio pobūdžio kasmetinės pratybos Lietuvoje.
Mobilizacijos pratybose pirmą kartą bus aktyvuotas valstybės rezervas
Per didžiausias nacionalinės mobilizacijos pratybas „Vyčio skliautas 2026“ pirmą kartą bus aktyvuotas valstybės rezervas – jame kaupiamas maisto atsargas numatyta tiekti į suplanuotas vietas.
„Per šias pratybas pirmą kartą bus aktyvuotas ir valstybės rezervas. Tai reiškia, kad bus aktyvuotos būtent maisto atsargos, kurios bus tiekiamos į numatytas vietas. Iš jų gaminamas maistas ir tiekiamas pratybų dalyviams kaip būtinoji priemonė“, – penktadienį pristatydamas pratybas sakė Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) Planavimo biuro vedėjas Aurimas Guščius.
Pasak jo, pratybose taip pat dalyvaus ligoninės, kurios aktyvuos masinių nelaimių protokolus.
Stalo pratybų formatu bus imituojama ligoninių evakuacija ir pasirengimas priimti didesnį nukentėjusiųjų skaičių.
„Be abejo, neįmanomos tokios pratybos be mūsų nevyriausybinių organizacijų. Tai humanitarinė pagalba bus vykdoma būtent nevyriausybininkų. Šiais metais mes jų turime net devynis. Tai irgi didžiausias kiekis per visą pratybų istoriją“, – pridūrė A. Guščius.
Imituos civilių evakuaciją iš Baltarusijos pasienio savivaldybių
ELTA primena, kad nuo rugsėjo 26 d. iki spalio 3 d. vyks ir kitos civilinės pratybos. Jų metu bus imituojama Vilniaus miesto bei kitų Baltarusijos pasienyje esančių savivaldybių gyventojų evakuacija kylant tariamai karinės intervencijos grėsmei iš Minsko pusės.
Trečiadienį posėdžiavęs ministrų kabinetas pritarė siūlymui šiose pratybose naudoti medicinos ir civilinės saugos priemonių atsargos iš valstybės rezervo.
Kaip nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte, pagrindinis pratybų tikslas – tobulinti valstybės pasirengimą gyventojų evakavimui iš Ignalinos, Švenčionių, Vilkaviškio, Tauragės rajonų ir Kazlų Rūdos, Pagėgių savivaldybių į Kauno, Pakruojo ir Telšių rajonų savivaldybes.
Pranešama, kad pratybų metu gyventojų evakuacija vyks per Šilutės, Šilalės, Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kelmės, Šiaulių rajonų ir Kauno miesto savivaldybių teritorijas.