Šią savaitę Seimas po pateikimo pritarė parlamento vadovo Juozo Oleko pateiktiems teisės akto pakeitimams, kuriais siūloma 5 metams – nuo 65 iki 70 metų – pratęsti galimybę teisėjams užimti šias pareigas.
„Teisėjų taryba apie šį projektą pirmą kartą išgirdo tada, kai jis buvo įregistruotas, tai yra kitą dieną. (...) Su Teisėjų taryba jis nebuvo derintas ir nebuvo niekaip užsiminta, kad toks projektas bus rengiamas. Tai buvo siurprizas. Ir, aišku, labai gaila, kad toks siurprizas įvyko visai svarbiu teismų bendruomenei klausimu, nes, mūsų nuomone, tai yra tikrai toks klausimas, apie kurį turėtų būti diskutuojama. Tai nėra kažkoks smulkus, visiškai nesvarbus klausimas. Tai susiję su teisėjų socialinėmis garantijomis, su jų statusu, todėl tikrai yra apie ką padiskutuoti“, – Eltai apie pataisas dėl teisėjų įgaliojimų kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovė D. Bublienė.
Anot jos, šiuo metu sunku atsakyti į klausimą, kaip yra vertinamas parlamente pradėtas aptarinėti projektas dėl teisėjų įgaliojimų ilginimo. Savo poziciją šiuo klausimu Teisėjų taryba ketina suformuluoti iki spalio 15 d.
Po teismo sprendimo dėl 15-metės išžaginimo beda pirštu į valstybę: tai rodo, kad nežiūrime rimtai
Visgi, kaip pasakojo D. Bublienė, buvo atlikta teisėjų apklausa dėl siūlymo ilginti jų įgaliojimus. Joje dalyvavo 510 iš 715 šiuo metu pareigas einančių teisėjų. Į klausimą, ar teisėjų įgaliojimai turėtų būti pratęsti iki 70 metų, išlaikant galimybę teisėjui pageidaujant pasitraukti sulaukus 65 metų ir iš karto gauti teisėjo valstybinę pensiją, teigiamai atsakė 277 teisėjai, neigiamai – 233. Tačiau, pasak D. Bublienės, apklausa parodė, kad galimybe patys eiti teisėjo pareigas iki 70 metų pasinaudotų tik 121 teisėjas, o 389 tokios galimybės nepageidautų. 171 teisėjas mano, kad įgaliojimų ilginimas turėtų būti susietas su senatvės pensijos amžiaus didinimu, o 339 teisėjai su tuo nesutinka.
„Įstatymo projektu siekiama spręsti problemą, kad kuo ilgiau išlaikytume dirbančius teisėjus ir išspręstume teisėjų trūkumo klausimą. Vis dėlto šis rodiklis, kad tik apie 20 procentų teisėjų ketintų tuo (dirbti ilgiau – ELTA) pasinaudoti, taip pat yra pakankamai svarbus“, – atkreipė dėmesį D. Bublienė.
Susiję straipsniai
„Teisėjo darbas yra labai sudėtingas ir atsakingas. Manau, 20 procentų teisėjų atsakymai parodo, kodėl tik 20 procentų teisėjų norėtų tuo pasinaudoti – sulaukus 65 metų, iš tikrųjų ir sveikata, ir atsakingumas, ir darbo krūvis yra tokie, kad kiekvienas pagalvoja, ar dar norėtų tęsti šį darbą. Taigi sveikatos klausimas tikrai yra labai svarbus, ir tai aiškiai atsispindi rezultate“, – tęsė mintį Teisėjų tarybos pirmininkė.
Pasak D. Bublienės, nerimą kelia ir dvejonės, ar nusprendus prailginti teisėjų įgaliojimų trukmę, nebūtų sumažintos teisėjų socialinės garantijos. Apie tai, pasak LAT vadovės, aiškiai J. Oleko pateiktose įstatymo pataisose nėra pasakoma.
„Jeigu teisėjams paliekama teisė apsispręsti ir teisė gauti senatvės pensiją bei valstybinę teisėjo pensiją, tokiu atveju galima diskutuoti, kad tai galbūt būtų priimtina sistema. Tačiau baiminamasi dėl to, kad šiandien turime tokį įstatymo projektą, kuris nebuvo apsvarstytas su teisėjų bendruomene. Galbūt rytoj gali pasirodyti ir kitas projektas. Tas nebendradarbiavimas su Teisėjų taryba ir teisėjų bendruomene šiek tiek gąsdina“, – komentavo D. Bublienė.
Ji teigė, kad kitą savaitę planuojamas Teisėjų tarybos susitikimas su parlamento pirmininku J. Oleku. D. Bublienė vylėsi, jog jo metu bus aptartos ir įstatymo pataisos dėl teisėjų įgaliojimų ilginimo.
ELTA primena, kad antradienį Seime po pateikimo pritarus įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma 5 metams – nuo 65 iki 70 metų – pratęsti galimybę teisėjams užimti šias pareigas, šį klausimą toliau nagrinės parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Jei Seimas pataisoms pritartų, teisėjo įgaliojimai baigtųsi, kai jam sukaktų 70 metų arba pasibaigtų terminuoto paskyrimo laikas.
Be to, 70 metų amžiaus riba būtų taikoma ir iki naujo įstatymo įsigaliojimo paskirtiems teisėjams, jeigu jų įgaliojimai dar nebūtų pasibaigę. Tačiau įstatymas neatkurtų iki jo įsigaliojimo jau pasibaigusių teisėjo įgaliojimų.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų.