ELTA glaustai: „čekiukų“ byloje nuteistas Prienų meras, svarstoma pagalba brangstant degalams

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nutarė nepradėto ikiteisminio tyrimo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės teiktų konsultacijų „Nemuno aušrai“.

Užsienio aktualijose – Jungtinės Karalystės kovos su terorizmu policijos tiriamas incidentas Fairfordo karinėje bazėje, istorinis „SpaceX“ raketos „Starship“ bandomasis skrydis į Žemės orbitą ir ES ministrų diskusijos dėl bendro reagavimo į hibridines atakas mechanizmo.

Raudondvario dvare anksčiau direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės sutuoktinis Egidijus Popovas. Apie tai pranešė LRT Tyrimų skyrius. E. Popovas Raudondvario dvare dirbo nuo 2015 metų balandžio iki 2017 metų sausio pabaigos. Šiuo laikotarpiu jis buvo įstaigos ilgametės direktorės Snieguolės Navickienės pavaduotojas kultūrai. Pati S. Navickienė negalėjo paaiškinti, kodėl E. Popovas buvo pasirinktas šioms pareigoms, tik pažymėjo, kad darbuotojai buvo priimami įprasta tvarka, o kandidatai dalyvaudavo pokalbiuose.

Savo ruožtu LRT kalbinta ministrė R. Popovienė tvirtino neturėjusi įtakos sutuoktinio įdarbinimui minėtoje įstaigoje. LRT Tyrimų skyrius anksčiau skelbė, kad Raudondvario dvare dirba nemažai su Kauno rajono socialdemokratais susijusių asmenų. Tarp jų – ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė bei buvusios Raudondvario dvaro vadovės S. Navickienės sūnus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad, nepaisant išaugusių degalų kainų, galimybių kompensuoti gyventojų išlaidas degalams nėra daug. Anot jo, nustatyti valstybės biudžeto išlaidų limitai jau viršyti. Klausimą dėl pagalbos gyventojams švelninant degalų kainų poveikį trečiadienį planuojama aptarti koalicinėje taryboje.

Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius siūlo laikinai 10 centų už litrą mažinti degalų akcizą, teigdamas, kad tai biudžetui kainuotų apie 17 mln. eurų per mėnesį, o dėl išaugusių kuro kainų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas esą padidėjo apie 16,2 mln. eurų. „Valstiečių“ atstovė Aušrinė Norkienė taip pat ragina svarstyti pagalbą verslui ir ūkininkams bei įvertinti kitų šalių patirtį.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Lietuva europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožą Kaunas–Panevėžys ir toliau sieks užbaigti iki 2030-ųjų. Tai jis patvirtino „Verslo žinioms“, Baltijos šalių premjerams praėjusią savaitę paskelbus, kad pirmojo europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ etapo įgyvendinimas nukeliamas iki 2034 metų.

Anot susisiekimo ministro, Latvijos iššūkiai įgyvendinant projektą Lietuvos suplanuotų darbų eigos nekeičia, o užbaigus Kauno–Panevėžio ruožą europine vėže bus galima pasiekti Vakarų Europą. Tuo metu „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Matiss Paegle pažymi, kad nors Baltijos šalių deklaracijoje pripažįstamas projekto vėlavimas, oficialus ES reglamente nustatytas 2030 metų terminas kol kas nepakeistas.

URM siūlo riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę įsigyti NT šalia svarbių objektų. Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo apriboti leidimą gyventi Lietuvoje turinčių Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei su jais susijusių įmonių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų, įskaitant karinius poligonus. Ministerijos teigimu, tokie ribojimai mažintų riziką NT panaudoti žvalgybinei, stebėjimo ar kitai priešiškai veiklai. Taip pat siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei juridinių asmenų, remiančių agresiją prieš Ukrainą ar represijas, viešąją veiklą švietimo, mokslo, kultūros, meno ir pramogų srityse.

Registrų centro duomenimis, 2022–2024 metais Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 2,8 tūkst., Baltarusijos – 1,8 tūkst. NT objektų, o 10 kilometrų atstumu nuo svarbios infrastruktūros – atitinkamai 1,8 tūkst. ir 1,15 tūkst. objektų.

Išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 6,1 proc. Išankstiniais duomenimis, mėnesio infliacija sudarė 0,9 proc., o vidutinė metinė – 4,5 proc. Per metus labiausiai brango dyzelinas (52,1 proc.), medienos kuras (40,9 proc.), šilumos energija (39,7 proc.) ir benzinas (38,5 proc.), o labiausiai pigo švieži kaulavaisiai ir sėklavaisiai (22,5 proc.) bei bulvės (10,9 proc.)

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė siūlo Lietuvos Kalėjimų tarnybos (LKT) vadovui Mindaugui Kairiui skirti papeikimą. Nuobaudą įstaigos vadovui siūloma skirti, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą ir kitus teisės aktus. Sprendimą dėl siūlymo skirti M. Kairiui skirti papeikimą turės priimti Vyriausybė. Dar šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis esą to nepadarė.

STT nutarė nepradėto ikiteisminio tyrimo dėl VRK narės L. Matjošaitytės teiktų konsultacijų „Nemuno aušrai“. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad galimo paslaugų partijai teikimo metu L. Matjošaitytė nebuvo VRK nare, o vėlesniuose jos, kaip komisijos narės, veiksmuose nenustatyta neteisėtos pavojingos veikos, sukėlusios didelę žalą ar kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių. Visgi STT atkreipė dėmesį, kad pernelyg politizuota VRK sudėtis kelia riziką jos sprendimų nešališkumui ir nepriklausomumui.

Anot tarnybos, partijų deleguoti ar su jomis susiję komisijos nariai gali dalyvauti sprendžiant toms pačioms partijoms reikšmingus klausimus, todėl nėra pakankamai užtikrinama, kad politiškai jautrių sprendimų nelemtų politiniai interesai. Klausimų dėl L. Matjošaitytės veiklos kilo naujienų portalui „Delfi“ paskelbus, kad ji galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ ir padėti partijai parengti atsakymą VRK. Pati L. Matjošaitytė teigia už konsultacijas negavusi atlygio. Tyrimus dėl L. Matjošaitytės veiksmų atlieka VRK, Lietuvos advokatūra ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Alytaus apylinkės teismas nuosprendžiu kaltu „čekiukų“ byloje pripažino Prienų merą socialdemokratą Alvydą Vaicekauską – jam skirta bauda ir draudimas eiti pareigas. Kaltu dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, savivaldybės turto pasisavinimo pripažintam savivaldybės vadovui skirta 7,5 tūkst. eurų bauda. Tokio dydžio baudos prašė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius. Teismas taip pat taikė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų skiriamas, renkamas pareigas atėmimą trejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskelbtas teismo nuosprendis nėra galutinis, jis dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Per Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad A. Vaicekauskas, kaip įtariama, klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo apie 1 113 eurų, priklausiusių Prienų rajono savivaldybės administracijai. Jis taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teise gauti išmokas jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidoms padengti, siekiant sau turtinės naudos. Minėta žala jau yra atlyginta.

Jungtinės Karalystės (JK) policija apklausė penkis vyrus, įtariamus prisidėjus prie teroristinio plano Faifordo oro pajėgų bazėje, kuria naudojasi Jungtinės Valstijos. Pareigūnai juos sulaikė sekmadienio rytą gavę informacijos, kad trys dideli balti furgonai buvo pastebėti važiuojantys Karališkųjų oro pajėgų (RAF) karinio aerodromo vakarų Anglijoje link. Didžiosios Britanijos kovos su terorizmu pareigūnai kol kas viešai neatskleidė, kas, jų vertinimu, už šio incidento stovi, tačiau su tyrimu susipažinęs šaltinis teigė, kad labiausiai tikėtinu laikomas su Iranu susijęs motyvas.

Taip pat tiriamos galimos Rusijos diversijos ir islamistų sąmokslo versijos. Irano ambasada Londone pirmadienį pareiškė „kategoriškai atmetanti ir griežtai smerkianti“ spėliones, esą Teheranas susijęs su incidentu. Įraše platformoje „X“ ambasada sukritikavo „pastarojo meto nepagrįstas ir piktavališkas kai kurių Britanijos asmenų ir žiniasklaidos priemonių paskelbtas spekuliacijas, kuriomis mėginama susieti Iraną“ su incidentu. JK kovos su terorizmu policija vėliau pranešė, kad visi penki netoli bazės sulaikyti 23–25 metų vyrai yra Londone gyvenantys Jungtinės Karalystės piliečiai.

Didžiausia kada nors sukonstruota raketa – bendrovės „SpaceX“ megaraketa „Starship“ – pirmą kartą pasiekė Žemės orbitą. Daugiau kaip 120 metrų aukščio milžiniška raketa į iš viso 14-ąjį bandomąjį skrydį pakilo netrukus po 8.48 val. vietos (15.48 val. Lietuvos) laiku. Pranešama, kad didžiausios ir galingiausios kada nors sukonstruotos raketos „Starship“ viršutinė pakopa atsiskyrė nuo raketos nešėjos ir toliau skriejo orbita didesniu kaip 26,3 tūkst. km/val. greičiu 277 km aukštyje. Šis sėkmingas bandymas pasiekti Žemės orbitą – svarbus žingsnis toliau tobulinant šią milžinišką nešančiąją raketą, kuri yra skirta būsimoms misijoms į Mėnulį ir Marsą. Per maždaug 10 valandų truksiantį bandomąjį skrydį Žemės orbitą pasiekusi eksperimentinės raketos viršutinė pakopa joje paleis 26 naujos kartos „Starlink“ palydovus. Pagal planą, šešis kartus apskriejęs Žemę, erdvėlaivis savo kelionę turėtų baigti Ramiajame vandenyne.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai pradėjo diskusijas, ar blokui reikalingas savas į NATO panašus reagavimo į skubias situacijas mechanizmas, kuris padėtų geriau koordinuoti veiksmus prieš Rusijos hibridines atakas. Europos šalių vyriausybės teigia, kad Rusijos pajėgoms susiduriant su sunkumais fronte, Maskva intensyvina diversijų ir kišimosi kampaniją prieš Ukrainos rėmėjus, jau penktus metus tęsiantis Kremliaus 2022 m. vasarį pradėtai plataus masto invazijai.

Po didelio atgarsio sulaukusių incidentų, pavyzdžiui, Vokietijos oro uoste aptikto ginkluoto drono, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau šį mėnesį pasiūlė sukurti naują „ekstremaliųjų situacijų saugumo protokolą“, kuris padėtų reaguoti į didėjančią grėsmę. U. von der Leyen teigimu, šis į NATO sutarties 4-ąjį straipsnį panašus mechanizmas sudarytų sąlygas bet kuriai ES šaliai krizės atveju sušaukti skubias konsultacijas ir padėtų sutarti, kaip reaguoti į vadinamojoje „pilkojoje zonoje“ vykstančius incidentus, nesiekiančius atviros agresijos lygio. ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas po susitikimo pirmadienį pabrėžė, kad tai buvo pradinės diskusijos, kurios bus tęsiamos.