„Norisi, kuomet ministras Kaunas sugrįš iš kelionių, kad jisai labai aiškiai pasakytų, ką jis mano apie tai. Tai, ką jis čia komentavo praėjusią savaitę, manyčiau, yra šalia vienos klaidos jis daro dar ir antrą klaidą, nepripažindamas to, kas atsitiko.
Ir kalbėti apie tai, kad Krašto apsaugos ministerijoje dirba ne robotai… Lygiai taip pat 2,8 milijono Lietuvos gyventojų gali sakyti: „mes irgi ne robotai, bet mes kažkodėl negauname valstybinių pinigų savo vakarėliams organizuoti.“ Tai iš tikrųjų yra krašto apsaugos finansavimo diskreditavimas, nes dabar kiekvieną kartą, kai reikės kautis dėl biudžetinių pinigų krašto apsaugai, šita istorija mirgės nuolat ir ji bus nuolat prikaišiojama ir ne be pagrindo bus prikaišiojama valdžiai, nesvarbu, kas už tą krašto apsaugos finansavimą pasisakytų ar kovotų: ar prezidentas, ar pats ministras ar partijos nuolat šita istorija vaikščios kartu“, – pirmadienį LNK televizijai teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat neatsako, ar R. Kaunas toliau gali eiti ministro pareigas bei ar jis juo pasitiki.
M. Maldeikis, K. Neimantas, V. Sinkevičius: ar R. Kaunas turi trauktis?
„Aš noriu dar kartą išgirsti, ką jis galvoja apie šitą, istoriją. (Noriu, kad – ELTA) sugrįžęs čia į Lietuvą, labai aiškiai pakomentuotų, ar jis mano, kad čia nieko neįvyko ir istorija gali kartotis arba bus galima susidaryti tokį įspūdį iš jo komentavimo. Ar jisai vis dėlto aiškiai pasakys, kad šita istorija nesikartos, atsiprašau Lietuvos žmonių, imsimės žingsnių, kad to daugiau nebūtų“, – paklaustas, ar pasitiki ministru teigė prezidentas.
Priminė diskusijas dėl naujo valstybės vadovams skirto lėktuvo įsigijimo
Susiję straipsniai
Kilus klausimų dėl prabangaus vakarėlio, krašto apsaugos ministras ragino neapsimetinėti, kad „valstybės tarnyboje dirba robotai, o ne žmonės“.
Ministras taip pat pažymėjo, kad bendruomenės šventės yra „visiškai normalu bet kurioje organizacijoje“.
Tuo metu reaguodamas į prezidento išsakytą kritiką, jog ši situacija diskredituoja gynybos finansavimą, R. Kaunas praėjusią savaitę priminė kylančias diskusijas dėl naujo valstybės vadovams skirto orlaivio įsigijimo.
„Įvairiai galima interpretuoti. Mes kartais šnekame, kad būtų gerai turėti prezidentinį lėktuvą, tarsi patogiau tada būtų galima skraidinti. (…) Bet jis yra labai brangus, tai tokia diskusija“, – LRT televizijai sakė R. Kaunas.
Reaguodamas į tai, šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad prezidentas nuosavo orlaivio neturi.
„Prezidentinio lėktuvo apskritai nėra, nes prezidentiniu vadinamuoju lėktuvu skraido ir prezidentas, ir premjeras, ir tas pats krašto apsaugos ministras“, – komentavo G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, Prezidentūra neorganizuoja brangių vakarėlių darbuotojams.
„Mes prieš kiekvienas Kalėdas turime tam tikrus susibūrimus, kur pasidžiaugiame tuo, kad artėja pačios gražiausios šventės ir tas dalyvavimas tikrai vyksta be keliasdešimties tūkstančių eurų išlaidų, kuomet eina kalba apie tokius atlikėjus, kurie nėra pigūs, kainuoja brangiai ir visa tai darome tam, kad nesukelti pasipiktinimo, nes žmonėms šiandien rūpi dalykai, kurie yra susiję ne su vakarėliais. Jie yra susiję su mūsų saugumu“, – teigė prezidentas.
Apie tai, kad KAM darbuotojams skirtas renginys kainavo beveik 48 tūkst. eurų, pranešė naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV.
Pradinėje sąmatoje, kuria pasidalino lrytas.lt, nurodoma, kad vietos nuoma atsiėjo 5,1 tūkst. eurų, maitinimo paslaugos – 12 tūkst. eurų, moderatoriaus paslaugos – 1,5 tūkst. eurų, „Baltos varnos“ – 1452 eurus, Donatas Montvydas – 7865 eurus, iliuzionisto Antono Lavrentjevo pasirodymas – 2178 eurus.
Tiesa, pradinę sąmatą (iš viso – 50 364 eurai) sumažinti paragino ministerijos Biudžeto ir finansų departamentas. Galutinė renginio sąmata buvo 47 559 eurai, iš jų 44 994 eurai buvo apmokėti KAM lėšomis, likusi dalis – pačių renginio dalyvių lėšomis.
Savo ruožtu ministerija nurodė, kad renginyje dalyvavo apie 200 KAM ir Bendrųjų reikalų departamento darbuotojų.
Krašto apsaugos ministro paaiškinimų šiuo klausimu jau pareikalavo premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Prezidentas G. Nausėda anksčiau teigė skeptiškai vertinantis sprendimą surengti beveik 48 tūkst. eurų kainavusią šventę KAM darbuotojams. Pasak jo, tai diskredituoja visą krašto apsaugos finansavimą.
Vis dėlto KAM vadovas R. Kaunas atmetė viešojoje erdvėje pasirodžiusią kritiką ir sakė, jog nereikėtų apsimetinėti, kad „valstybės tarnyboje dirba robotai, o ne žmonės“. Tiesa, ministras patikino vertinsiantis, ar šiam renginiui skiriamų lėšų suma buvo pasirinkta objektyviai.
Reaguodamas į šalies vadovo kritiką, R. Kaunas priminė diskusijas apie prezidentui skirtą lėktuvą.
Prezidentinio lėktuvo klausimas šiuo metu nesvarstomas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu nėra kalbos apie atskiro prezidentinio lėktuvo įsigijimą, o sprendimai dėl orlaivio poreikio yra sustabdyti, kol bus įkurta nacionalinė divizija ir įvertinta besikeičianti geopolitinė situacija.
„Aš niekada nesu pasisakęs už prezidentinį lėktuvą arba nesu kažkaip ypatingai agitavęs už prezidentinį lėktuvą“, – pirmadienį LNK televizijai sakė G. Nausėda.
Tačiau, jo teigimu, vadinamuoju prezidentiniu orlaiviu naudojasi ne tik šalies vadovas, bet ir premjeras bei krašto apsaugos ministras.
„Prezidentinio lėktuvo apskritai nėra, nes prezidentiniu vadinamuoju lėktuvu skraido ir prezidentas, ir premjeras, ir tas pats krašto apsaugos ministras“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda pabrėžia, kad šiuo metu tokio lėktuvo klausimas nėra prioritetinis.
„Apie tai šiandien nėra kalbos, tiesiog yra kitų prioritetų ir mes šitą procesą sustabdėme, kol bus įkurta nacionalinė divizija, matysime, kaip keičiasi geopolitinė situacija ir tada galėsime daryti išvadas“, – pažymėjo šalies vadovas.
Diskusija dėl valstybės vadovams skirto orlaivio sugrįžo po to, kai praėjusią savaitę prezidentas sukritikavo 48 tūkst. eurų kainavusią Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų šventę. Reaguodamas į kritiką, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas priminė anksčiau svarstytus planus įsigyti prezidentinį lėktuvą.
„Įvairiai galima interpretuoti. Mes kartais šnekame, kad būtų gerai turėti prezidentinį lėktuvą, tarsi patogiau tada būtų galima skraidinti. (…) Bet jis yra labai brangus, tai tokia diskusija“, – sakė R. Kaunas.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys liepos mėnesį sakė, jog Lietuvai reikėtų įsigyti naują valstybės vadovams skirtą orlaivį. Jis tvirtino, kad toks lėktuvas būtų reikalingas dėl saugumo, patogumo ir efektyvesnio aukščiausių šalies pareigūnų darbo.