Buvę finansų ministrai stebisi Prezidentūra: ragina gyventi pagal kišenę (8)

Buvusios ministrės, konservatorės Gintarės Skaistės teigimu, saugumo poreikiai tampa figos lapeliu, kuriuo valdantieji ir prezidentas tarsi siekia prisidengti bei pateisinti visus kitus finansiškai dosnius pažadus gyventojams.

„Matyt, jau tarpusavyje nebetelpa nuo savo dosnių pažadų ir, akivaizdu, tada reikia tokiu atveju pastumti kartelę“, – portalui Lrytas komentavo G. Skaistė.

Panašiai situaciją vertina ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius, sukritikavęs Prezidentūros poziciją.

„Pirmiausiai – prezidento patarėjas kalba netiesą ir bando perkelti tam tikras finansines problemas, kurios atsirado dėl to, kad finansiniai įsipareigojimai dar nuo konservatorių laikų augo, o tvarios pajamos nedidėjo“, – dėstė jis, ragindamas planuoti biudžetą, neperžengiant 3 proc. deficito kartelės.

Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad kitąmet biudžeto deficitas greičiausiai bus didesnis nei 3 proc. Tačiau, kitaip nei Prezidentūra, jis šio pokyčio tiesiogiai nesieja tik su gynybos finansavimu. Jo teigimu, to reikalauja ir kiti valstybės įsipareigijomai.

Antradienio rytą „Žinių radijui“ prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius teigė, jog, siekiant išlaikyti pakankamą gynybos finansavimą, Lietuva kitąmet galėtų viršyti pagal Mastrichto kriterijus nustatytą biudžeto deficito lygį.

Pagal Mastrichto kriterijus, Lietuvos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – 60 proc. nuo BVP.

„Prezidento nuomone, geriau turėti laikiną, net ir proto ribose šiek tiek didesnį fiskalinį deficitą, negu turėti tam tikrą saugumo deficitą, nes saugumo deficitas valstybei kainuos žymiai daugiau“, – „Žinių radijui“ teigė V. Augustinavičius.

Pasak šalies vadovo patarėjo, dėl didesnių biudžeto išlaidų galima tartis su Europos Komisija (EK), aiškinant, kad gynybai skiriamos lėšos yra laikina, kontroliuojama investicija, kuri ilguoju laikotarpiu neturės didelės neigiamos įtakos fiskalinei politikai.

„Lietuvos fiskalinė pozicija tikrai yra stipri, bet neturėtume fiskalinio deficito iškelti aukščiau negu saugumo deficito“, – pridūrė jis, akcentuodamas, kad Lietuvai yra didelis iššūkis subalansuoti gynybos išlaidas su socialinės politikos poreikiais, tuo pačiu metu išlaikant tvarius viešus finansus.

Tuo metu LRT žurnalistams Briuselyje premjeras M. Sinkevičius teigė, jog ateinančių metų biudžeto deficitas veikiausiai bus didesnis nei 3 proc. nuo BVP. Tiesa, ministras pirmininkas to tiesiogiai nesiejo išskirtinai tik su išlaidomis saugumo poreikiams.

„Ar biudžetas bus didesnis nei su 3 proc. deficitu? Greičiausiai taip“, – sakė M. Sinkevičius, kurį cituoja naujienų agentūra BNS.

Pasak socialdemokrato, toks scenarijus gali būti neišvengiamas ne tik dėl siekio gynybai toliau skirti mažiausiai 5 proc. nuo BVP, bet ir dėl kitų valstybės įsipareigojimų – pavyzdžiui, didinti pensijas, vaiko pinigus, kelti mokytojų atlyginimus.

„Jeigu susiveržtume ir padarytume jį (biudžetą – BNS) laikantis fiskalinės drausmės ir Mastrichto kriterijų, tai daug dalykų į tuos 3 proc. nebetelpa“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

Klausiama apie Prezidentūros atstovo pareiškimus dėl galimo deficito kartelės peržengimo, buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė portalui Lrytas teigė – šalies vadovo patarėjo pasakymas „yra aiškus signalas“, kad dabartinė Vyriausybė jau planuoja nesilaikyti Mastrichto kriterijaus.

Vis tik, pasak jos, biudžeto deficitas didėjimą teisinti gynybos poreikiais būtų neteisinga. Juk, priminė opozicijos atstovė, Europos Sąjunga (ES) yra patvirtinusi išlygą, leidžiančią 2025–2028 m. Lietuvai peržengti Mastrichto kriterijuose įtvirtintą deficito ribą iki 1,5 proc. BVP, jeigu šios išlaidos skiriamos išskirtinai gynybai.

Tad, praėjusią kadenciją Finansų ministerijai vadovavusios politikės manymu, 3 proc. riba bus peržengta, tačiau dėl visai kitų, su gynyba nesusijusių finansinių išlaidų.

„Šiaip akivaizdu, kad saugumas tikrai yra prioritetas visiems. Dėl to, turbūt, nebūtų didelių diskusijų – kad galima vienais metais pažeisti Mastrichto kriterijų tam, kad išlaikytume saugumą ir finansuotume gynybą tiek, kiek reikia.

Bet problema yra, kad šioje vietoje Europos Komisija jau yra padariusi daugybę išlygų –  leido ir 1,5 proc. skolintis papildomai, ir įvairių skolinimosi instrumentų išleido, ir Lietuvoje bent pora mokesčių paketų buvo priimta tam, kad būtų galima finansuoti gynybą. Tai panašu, kad šioje vietoje yra daugiau ne poreikis finansuoti gynybą, o bandymas sukišti visus naujus socialinius poreikius ir naujus pažadus į biudžetą, kuriame jau, turbūt, nebetelpama“, – portalui Lrytas sakė G. Skaistė.

Premjeras neslepia, kad deficitas didės dėl kitų, ne tik su gynyba susijusių valstybės įsipareigojimų. Ar Prezidentūra, savo ruožtu, pučia miglą?

„Panašu, kad gynyba norima užsidengti kaip figos lapeliu, kai tikrai klausimas yra svarbus ir visos partijos dėl to sutaria. Ir bandoma po tuo padėti viską – ir šeimos paketus, ir kitus dosnius socialinius pažadus, kuriuos tiek prezidentas, tiek socialdemokratai dosniai dalina. Matyt, jau tarpusavyje nebetelpa nuo savo dosnių pažadų ir, akivaizdu, tada reikia tokiu atveju pastumti kartelę“, – klausiama atsakė konservatorė, akcentuodama, kad toks požiūris nėra atsakingas.

„Gynybai yra padaryta pakankamai daug išlygų, kad nereikėtų 3 proc. kriterijaus peržengti“, – pakartojo ji.

G. Skaistės manymu, Lietuvai ir toliau reikėtų paisyti Mastrichto kriterijų ir planuoti kitų metų biudžetą su ne didesniu nei 3 proc. deficitu. Juk neatsakinga fiskalinė politika, pabrėžė ji, gali turėti neigiamų pasekmių.

„Europos Sąjungos sutarčių nesilaikymas, neturint jokių išlygų iš Europos Komisijos, kad galima tai daryti – tokiu atveju Europos Komisija, manau, pradėtų pažeidimo procedūras prieš Lietuvą. Tokiu atveju, ilguoju laikotarpiu, jeigu nepasitaisytų situacija, tai grėstų, matyt, ir tam tikru Europos Sąjungos paramos sustabdymu, jeigu tai tęstųsi keletą metų iš eilės“, – samprotavo politikė.

„Tuo pačiu tai gali keisti ir finansuotojų, skolintojų požiūrį į Lietuvą. Iki šiol Lietuvai, kuri būdavo fiskaliai labai atsakinga šalis, skolinimosi kaina nebūdavo labai aukšta. Tai jeigu mes pradėsime išlaidauti be jokių ribų, tokiu atveju, manau, ir skolinimasis Lietuvai galėtų pabrangti“, – neatmetė ji.

Tad buvusi finansų ministrė rekomendavo dabartinei Vyriausybei planuoti ateitį „pagal kišenę“.

„Man atrodo, tiek finansų ministro, tiek Vyriausybės pareiga yra planuoti biudžetą taip, kad jame tilptų viskas – ir gynyba, kuriai sudarytos sąlygos, ir tiek, kiek telpa, tų socialinių poreikių, o ne dalinti vis naujus pažadus ir bandyti viską sudėti“, – apibendrino G. Skaistė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys, buvęs finansų ministras A. Butkevičius taip pat kritiškai atsiliepė apie prezidento patarėjo V. Augustinavičiaus pareiškimus. Jis, kaip ir G. Skaistė, pastebėjo, jog priešinti fiskalinį deficitą bei gynybos finansavimą tiesiog nelogiška.

„Pirmiausiai – prezidento patarėjas kalba netiesą ir bando perkelti tam tikras finansines problemas, kurios atsirado dėl to, kad finansiniai įsipareigojimai dar nuo konservatorių laikų augo, o tvarios pajamos nedidėjo“, – portalui Lrytas komentavo ekspremjeras.

„Dėl saugumo ir gynybos finansavimo – tai yra trejiems metams numatyta ir leidžiama Lietuvai viršyti 1,5 proc. fiskalinį deficitą“, – akcentavo jis.

A. Butkevičius nurodė, kad šįmet Lietuva skolinosi 10,9 mlrd. eurų, o krašto apsaugai skiriama gerokai mažiau – 4,8 mlrd. eurų. Tad, demokrato teigimu, jau dabar didžioji dalis skolintų lėšų yra skiriama paskolų refinansavimui bei kitoms einamosioms išlaidoms. Todėl sakyti, kad deficitas galėtų augti krašto apsaugos sistemos finansavimo sąskaita – neteisinga.

„Čia daugiausiai nekompetentingi žmonės (gali taip sakyti – Lrytas) arba norintys prisidengti darant politiką – kad visuomenė nepradėtų jautriai raguoti, tai lyg suverčia kaltę, ieškant emocinio ar psichologinio poveikio, kad viskas daroma dėl saugumo“, – mestelėjo jis.

Jeigu 3 proc. deficito riba ir bus peržengta, tai, veikiausiai, ne dėl gynybos biudžeto, akcentavo „Vardan Lietuvos“ narys. Jo žiniomis, kitąmet Lietuva žada skolintis 11 mlrd. eurų, o krašto apsaugos sistemos finansavimas išliks panašus, kaip ir šįmet.

„Skola ir fiskalinis deficitas didinami, nes įsipareigojimai toliau auga, bet pajamos taip stipriai neauga“, – akcentavo A. Butkevičius.

Ar buvęs premjeras ir finansų ministras rekomenduotų dabartinei Vyriausybei nepaisyti Mastrichto kriterijaus ir planuoti biudžetą, peržengiantį 3 proc. deficito kartelę? Atsakymas aiškus – ne.

„Mano rekomendacija – fiskalinio deficito 3 proc. ribos neperžengti, įvertinus esančius finansinius įsipareigojimus, kurie įtvirtinti įstatymuose“, – dėstė jis, akcentuodamas, kad deficito didinimas būtų blogas precedentas.

„Jeigu jūsų deficitas auga prie 3,3 proc. ekonomikos augimo, tai kas bus, kai ekonomika augs tik 1 procentu?“ – retoriškai klausė jis, pastebėdamas, kad kitąmet ekonomikos augimas veikiausiai bus lėtesnis.