ELTA glaustai: prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kibernetinės atakos prieš VRM

Antradienį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl praėjusią savaitę prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) informacinę sistemą įvykdytos kibernetinės atakos. Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atsiprašė už ministerijos šventinį vakarėlį ir pripažino, kad už jį sumokėti 48 tūkst. eurų – per daug.

Prezidentūra savo ruožtu užsiminė, kad dėl poreikio investuoti į gynybą Lietuvos biudžeto deficitas gali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Užsienio aktualijose – Estijos kaltinimai Rusijai dėl rugpjūtį įvykdytos diversijos gynybos bendrovėje, Jungtinės Karalystės pasiūlymas suteikti branduolinį skėtį, be kita ko, Baltijos šalims, NATO atsakas į Rusijos grasinimus dėl pratybų Kaliningrade ir policijos reidai 19-oje Europos šalių.

Briuselyje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte susitikęs premjeras Mindaugas Sinkevičius pakvietė jį kitąmet atvykti į Lietuvą ir sudalyvauti oficialiame Vokietijos brigados dislokavimo renginyje. Anot ministro pirmininko, Lietuva intensyviai ruošiasi Vokietijos brigados dislokavimui iki 2027 m. pabaigos. Savo ruožtu NATO vadovas teigė, kad Lietuva, skirdama gynybai 5,38 proc. BVP, rodo pavyzdį kitoms Aljanso šalims. M. Rutte taip pat išskyrė Lietuvos investicijas į karinę infrastruktūrą. Pasak jo, Rūdninkų karinio poligono plėtra yra didžiausias karinės infrastruktūros projektas Lietuvos istorijoje, skirtas priimti šalyje dislokuojamus sąjungininkų karius. NATO generalinis sekretorius taip pat pabrėžė Lietuvos indėlį į Ukrainos gynybą. Šalis yra įsipareigojusi kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP karinei paramai Ukrainai, daugiausia dėmesio skiriant oro gynybai ir amunicijai.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atsiprašė dėl visuomenės pasipiktinimą sukėlusio ministerijos šventinio vakarėlio. Jis taip pat pripažino, kad sprendimas iškilmėms skirti beveik 48 tūkst. eurų nebuvo tinkamas dabartinėje geopolitinėje situacijoje, tačiau pakartojo, kad renginys buvo organizuotas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojams, siekiant stiprinti bendruomenę, motyvuoti žmones ir telkti kolektyvą. R. Kaunas pabrėžė, kad už ministerijos veiklą atsakomybė tenka ministrui, todėl šioje situacijoje kaltųjų paieškos nėra planuojamos. Jis teigė, jog su KAM profesinės sąjungos pirmininke planuoja rengti darbuotojų motyvavimo bei bendruomenės stiprinimo sistemą, kuri turės atitikti „šiandienos realybę, racionalaus lėšų naudojimo principus ir nekelti visuomenei pagrįstų abejonių“. Taip pat, pasak ministro, jis asmeniškai prisidės sistemiškai peržiūrint problemas ministerijos kanceliarijos ir administravimo srityje. Praėjusią savaitę naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV skelbė apie KAM darbuotojams skirtą renginį, kuris kainavo beveik 48 tūkst. eurų.

Prezidentūra teigė, kad dėl gynybos finansavimo Lietuva kitąmet gali viršyti 3 proc. biudžeto deficito ribą. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius kalbėjo, kad siekiant išlaikyti pakankamą gynybos finansavimą Lietuvai gali tekti viršyti Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. BVP biudžeto deficito ribą. Pasak jo, Prezidentūra prioritetą teiktų gynybai, o dėl didesnio deficito būtų galima tartis su Europos Komisija. V. Augustinavičius taip pat teigė, kad didesnes biudžeto pajamas būtų galima surinkti mažinant pridėtinio vertės mokesčio (PVM) šešėlį. Opozicija abejoja Prezidentūros teiginiais ir sako, jog fiskalinės drausmės greičiau atsisakoma dėl dosnių pažadų, kurie įtraukti į ministrų kabineto programą.

V. Augustinavičius teigimu, augant degalų kainoms, pirmiausia reikėtų didinti gyventojų pajamas. Anot jo, taip būtų tikslingiau padedama mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Pasak prezidento patarėjo, akcizo degalams mažinimas taip pat neatmetamas, jei naftos rinkos situacija blogėtų, tačiau tam esą reikėtų užtikrinti, kad mokestinė nauda pasiektų vartotoją. V. Augustinavičius taip pat teigia, kad gyventojų pajamos turėtų augti sparčiau nei degalų kainos ir infliacija.

Taurimas Valys sakė, jog su Europos Sąjunga (ES) tariamasi dėl mažesnio nei planuota degalų akcizo augimo. Anot finansų ministro, kartu su ES svarstoma galimybė mažinti kitąmet planuojamą benzino ir dyzelino akcizo augimą, pristabdant papildomos anglies dioksido (CO2) dedamosios didėjimą. Skaičiuojama, kad dėl jos benzinas kitąmet galėtų brangti apie 3 centus, o dyzelinas – 10 centų už litrą. Tarp politikų svarstomų priemonių – laikinas degalų akcizo mažinimas bei nuolaidos traukinių ir tarpmiestinių autobusų bilietams. Skaičiuojama, kad akcizo sumažinimas valstybės biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigė, jog rengiantis pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES), per daug dėmesio skiriama logistikai. Anot jo, Lietuva rengdamasi 2027 m. pirmąjį pusmetį vyksiančiam pirmininkavimui ES Tarybai, per daug dėmesio skiria organizaciniams klausimams, o per mažai – konkretiems šalies tikslams. Anot jo, Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti konkurencingumui ir stipriosioms valstybės sritims. Lietuvos banko (LB) atstovė Vaida Markevičienė savo ruožtu sakė, kad pirmininkavimo metu Lietuva galėtų išnaudoti sukauptą finansinių technologijų reguliavimo patirtį.

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl praėjusią savaitę prieš VRM informacinę sistemą įvykdytą kibernetinę ataką. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriuose numatoma atsakomybė už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą, neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos. VRM anksčiau pranešė, kad praėjusią savaitę įsilaužta į Informatikos ir ryšių departamento administruojamą EPEKIS sistemą. Ji nuo 2018 m. aktyviai nebenaudojama ir veikia kaip archyvinė sistema, kurioje saugomi užsieniečių, besikreipusių dėl Lietuvos pilietybės, duomenys. Neteisėta prieiga prie sistemos buvo užkardyta. Duomenų atsisiuntimo faktas kol kas nenustatytas.

Šeštadienį Vilniuje rengiant protestus, susijusius su migracijos problemomis Lietuvoje, paaiškėjo, kad du skirtingo pobūdžio mitingai miesto centre vyks netoli vienas kito, tačiau policija sako esanti pasiruošusi incidentų užkardymui. Iš pradžių Vilniaus miesto savivaldybė renginius buvo suderinusi trijose skirtingose vietose – Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, Vinco Kudirkos aikštėje ir jos prieigose. Tačiau vėliau vienas protestas, kurio organizatoriai pasisako už migraciją, iš Nepriklausomybės aikštės buvo perkeltas prie V. Kudirkos aikštės – kitoje gatvės pusėje nuo vietos, kurioje vyks Nacionalinio susivienijimo protestas prieš imigraciją. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pavedė Policijos departamentui ir Viešojo saugumo tarnybai (VST) šeštadienį Vilniuje sustiprinti pajėgas ir pasirengti galimiems incidentams per skirtingų pozicijų protestus dėl migracijos. Viešajai tvarkai užtikrinti bus pasitelkta virš 200 policijos ir VST pareigūnų.

Teisėsauga nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) docentą, politologą Konstantiną Andrijauską. Tyrimo metu nenustatyta, kad prieš K. Andrijauską būtų smurtauta ar būtų neteisėtai apribota jo laisvė. Pasak prokuroro Manto Januškevičiaus, prieita išvados, kad plakatą suplėšiusį politologą sulaikę asmenys elgėsi teisėtai. Tuo metu kitas ikiteisminis tyrimas, kuris atliekamas dėl paties K. Andrijausko veiksmų, įtariant, kad jis galėjo padaryti viešosios tvarkos pažeidimą, yra tęsiamas. VU TSPMI docentas teisėsaugos akiratyje atsidūrė po šių metų kovo 11 d. Vilniuje įvykusio incidento, kurio metu K. Andrijauskas Vilniuje suplėšė ant tilto pakabintą plakatą su užrašu „Lietuva lietuviams“. Anot teisėsaugos, minėtas vyras taip pat įsivėlė į konfliktą su plakato savininku ir galimai jam trenkė. Pats K. Andrijauskas pripažino nuplėšęs plakatą, tačiau neigė smurtavęs prieš žmones. Politologas teigė taip pasielgęs, nes lozungą „Lietuva lietuviams“ laiko radikaliu ir ekstremistiniu.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė Teisingumo ministerijos skundą ir nutarė, kad moterų pora yra partnerės, o valstybė yra įpareigota įregistruoti jų partnerystę. Tokiu būdu apygardos teismas paliko galioti pareiškėjoms palankų pirmos instancijos teismo sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad moterų pora kartu gyvena ilgiau nei metus, jų bendras gyvenimas yra pagrįstas nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą pripažinti, kad pareiškėjos yra partnerės. Konstatuota, kad prašymas pripažinti pareiškėjas partnerėmis šiuo metu yra vienintelis galimas teisių užtikrinimo būdas, siekiant pripažinti jų šeimos santykius Lietuvoje. Klaipėdos apygardos teismas priminė, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog tol, kol įstatymu nėra įteisinta partnerystė, teisė į ją, jos įregistravimą gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą. Šiuo metu Civiliniame kodekse yra įtvirtintas partnerystės institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT yra įvertinęs kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

Už gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ pastato padegimą atsakinga Rusija, pranešime spaudai pareiškė Estijos vyriausybė. Ministro pirmininko Kristeno Michalo teigimu, rugpjūčio 15-osios naktį Estijoje įvykdytas padegimas buvo Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų užsakyta diversija. Pasak jo, šią išvadą šalies vidaus saugumo tarnyba priėjo išsamiai įvertinusi visą surinktą informaciją. Estijos premjeras pabrėžė, kad ši diversija yra platesnės Rusijos kampanijos Europoje dalis, kuria siekiama įbauginti Estiją ir priversti ją mažinti paramą Ukrainai bei spaudimą Rusijai. Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna patikino, kad dėl šios diversijos Maskvai bus didinamas spaudimas, griežtinamos sankcijos ir ieškoma papildomų būdų apriboti Rusijos piliečių keliones į Europą. Kremlius šiuos Estijos kaltinimus atmetė ir vadino „nepagrįstais“. Gynybos bendrovė „Milrem Robotics“, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos šalimis, tiekia Ukrainai bepiločius antžeminius aparatus „THeMIS“.

Jungtinė Karalystė pasiūlė Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) karinės partnerystės narėms suteikti branduolinį skėtį. Apie tai antradienį pranešė Suomijos naujienų portalas „Yle“. JEF yra Jungtinės Karalystės vadovaujama karinė partnerystė, kuriai be Suomijos taip pat priklauso Nyderlandai bei Šiaurės ir Baltijos šalys, tarp jų – Lietuva. Branduolinis skėtis – branduolinį ginklą turinčios valstybės saugumo garantija branduolinio ginklo neturinčiai sąjungininkei. Toks pasiūlymas buvo patvirtintas pirmadienį Suomijoje viešint Jungtinės Karalystės pirmajam jūrų lordui ir Karališkojo laivyno štabo viršininkui generolui serui Gwynui Jenkinsui. Susitarimas reikštų atskirą branduolinį skėtį, nepriklausantį NATO išplėstinio atgrasymo strategijai, pagal kurią JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija suteikia apsaugą visoms branduolinio ginklo neturinčioms Aljanso narėms. Portalo „Yle“ žiniomis, JEF priklausančios Šiaurės ir Baltijos šalys, Jungtinė Karalystė bei Nyderlandai susitarimą pasirašys lapkritį Osle vyksiančiame susitikime.

NATO griežtai atmetė Rusijos perspėjimą dėl galimos rimtos karinės eskalacijos aplink Rusijos Kaliningrado eksklavą. Komentuodama Aljanso atsaką į Rusijos vyriausybės anksčiau atsiųstą laišką, kuriame NATO kaltinamas „precedento neturinčia karinės ir politinės padėties aplink Rusijos Kaliningrado sritį eskalacija, kurią lydi itin provokuojantys vieši NATO sąjungininkių pareigūnų pareiškimai“, NATO atstovė spaudai Allison Hart pareiškė, kad Aljansas yra gynybinis ir jokia jo veikla Rusijai grėsmės nekelia. A. Hart Rusijos grasinimus „panaudoti visą turimą pajėgų ir priemonių arsenalą, įskaitant branduolinius ginklus, kad apgintų savo teritoriją“ pasmerkė, Maskvos naudojamą hibridinę taktiką pavadino desperacijos požymiu ir paragino „nutraukti neišprovokuotą karą Ukrainoje“. Aljanse Maskvos laiškas pirmiausia vertinamas kaip reakcija į rugpjūčio viduryje surengtas oro pajėgų pratybas. Karinių šaltinių teigimu, pratybomis siekta parodyti, kad Rusijos karinės agresijos prieš NATO teritoriją atveju Vakarų gynybinis Aljansas būtų pajėgus kontroliuoti Kaliningrado eksklavą.

Europos Sąjungos (ES) prokurorai pranešė, kad policija 19-oje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, surengė reidus dėl įtariamo sukčiavimo, susijusio su internetu parduodamais mobiliaisiais telefonais. Operacijoje esą dalyvauja apie 1 770 mokesčių, muitinės ir policijos pareigūnų. Skaičiuojama, kad dėl šios veiklos padaryta apie 300 mln. eurų žala. Europos prokuratūra (EPPO) antradienį paskelbtame pranešime spaudai nurodė, kad nusikalstamos organizacijos, kaip įtariama, pardavė daugiau kaip 1 mln. naudotų mobiliųjų telefonų, pateikdamos juos kaip naujus. EPPO duomenimis, nuo šeštadienio visoje Europoje atlikta daugiau kaip 160 kratų, o Austrijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje sulaikyti septyni įtariamieji, tarp jų du organizacijos vadovai.