„Be abejo, fiskalinė drausmė mums yra svarbi. Jeigu bus koks nuokrypis, jeigu būsime priversti tai padaryti, jis bus labai nežymus, nes suplanuoti dalykai bei kylančios kainos verčia rinktis sprendimus, kurie didintų pajamas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė O. Leiputė.
„Mes turime eilę įsipareigojimų mokytojams, pareigūnams, slaugytojams ir kitiems. Turime šiuos dalykus įvertinti, nes žmonės mūsų tikrai nesupras, jeigu nieko nedarysime“, – pridūrė ji.
Tiesa, kokio dydžio valdžios sektoriaus deficitas kitąmet būtų priimtinas, parlamentarė kol kas neįvardija. Pasak jos, šis klausimas dar nebuvo aptartas Socialdemokratų frakcijoje Seime.
Socialdemokratai atrodo lyg veiktų vieni prieš kitus: skirtingus signalus vadina ydinga praktika
„Sunku pasakyti, norėtųsi, kad iš viso nebūtų. Dar neturėjome frakcijoje tokios diskusijos. Manau, kad neužilgo bus ir Koalicinės tarybos posėdis, mums bus pateikti tam tikri skaičiai“, – kalbėjo O. Leiputė.
„Juolab, kad neužilgo biudžetas bus atneštas į plenarinę posėdžių salę diskusijai. Aš kol kas tikrai negalėčiau kalbėti apie skaičius“, – pažymėjo ji.
Pasak socialdemokratės, Vyriausybė atsakingai vertina šalies finansinę situaciją, tačiau dalį sprendimų lemia ankstesni įsipareigojimai ir geopolitinė padėtis.
„Tam tikrus sprendimus sąlygoja tiek mūsų Vyriausybės, tiek ankstesnės Vyriausybės sprendimai, be abejo, ir geopolitinis fonas turi įtakos sprendimams, kurie mus verčia išeiti iš to režimo, kuriame turėtume būti“, – sakė parlamentarė.
Susiję straipsniai
„Bet mes negalime neatliepti žmonių poreikių ir lūkesčių. (…) Be abejo, tiek kuro kainos, tiek kiti dalykai, karas labai netoli verčia koreguoti planus“, – tęsė ji.
ELTA primena, jog antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad siekdama išlaikyti pakankamą gynybos finansavimą Lietuva kitąmet galėtų viršyti pagal Mastrichto kriterijus nustatytą biudžeto deficito lygį.
Pagal Mastrichto kriterijus, Lietuvos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – 60 proc. nuo BVP.
Šių metų valstybės biudžeto deficitas, neįskaitant ES taikomos išimties dėl gynybos išlaidų, sudaro 2,8 proc. BVP, valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.
Pasak prezidento patarėjo, Europos Komisijos (EK) prognozės rodo, kad kitų metų vidutinis ES fiskalinis deficitas sieks apie 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), netgi turint omenyje tai, kad dauguma ES šalių neskiria 5 proc. dydžio finansavimo gynybai.
V. Augustinavičiaus teigimu, dėl didesnių biudžeto išlaidų galima tartis su EK, aiškinant, kad gynybai skiriamos lėšos yra laikina, kontroliuojama investicija, kuri ilguoju laikotarpiu neturės didelės neigiamos įtakos fiskalinei politikai.