ELTA glaustai: S. Skverneliui nebereikės dėvėti apykojės, pradedamos „Leopard 2A8“ tankų gamyklos statybos

Ketvirtadienį prie Kauno, Karmėlavoje pradėtos vokiškų „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos statybos, iš viso investicijos į projektą sieks 50 mln. eurų.

Užsienio aktualijose – nesėkmingas bandymas įvykdyti mirties bausmę JAV Tenesio valstijoje, Baltijos šalių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų sąjungininkių negautas kvietimas į NATO šalių susitikimą Lenkijoje, rekordinė vidutinė dyzelino kaina ES ir Estijos uždraustas rusiškų bei baltarusiškų grūdų tranzitas per šalies teritoriją.

Prezidentas su krašto apsaugos ministru aptarė keliasdešimt tūkstančių kainavusią šventę ministerijos darbuotojams. Gitanas Nausėda vylėsi, kad Robertas Kaunas „nebedarys antros klaidos“. Šalies vadovo vertinimu, ministras dėl beveik 48 tūkst. eurų kainavusio vakarėlio atsiprašė tinkamai. Savo ruožtu pats R. Kaunas nebuvo linkęs komentuoti situacijos aplinkybių ir teigė, kad ši tema turėtų būti uždaryta. Praėjusią savaitę naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV skelbė apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojams skirtą renginį, kuris kainavo beveik 48 tūkst. eurų. Dėl to viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino Lietuvos regionų partiją šiurkščiai pažeidus įstatymą. Tai komisija konstatavo po to, kai politinė jėga ne pagal paskirtį naudojo valstybės biudžeto asignavimus automobilio nuomai bei nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Anot VRK, Lietuvos regionų partija pažeidė Finansinės apskaitos įstatymą po to, kai 2021 m. liepą bei 2025–2026 m. iš valstybės biudžeto su automobilio nuoma susijusioms ūkinėms operacijoms panaudojo per 34 tūkst. eurų ir nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Taip pat pripažinta, kad partija šiurkščiai pažeidė Politinių organizacijų įstatymą naudodama valstybės biudžeto lėšas ne pagal paskirtį. Kaip teigiama, automobilio naudojimas politinės partijos veikloje nėra pagrįstas tai įrodančiais apskaitos dokumentais. Komisijos duomenimis, šio automobilio degalams apmokėti Lietuvos regionų partija skyrė beveik 11 tūkst. eurų ir taip pažeidė Politinių organizacijų įstatymą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai nepakvietus Lietuvos ir dalies sąjungininkių į Lenkijoje vyksiantį NATO šalių susitikimą, prezidentas Gitanas Nausėda ragina nekelti dirbtinio ažiotažo. Pasak šalies vadovo, į vadinamąjį Bergeno formatą pakviestos tik šešios valstybės – be JAV šiai grupei priklauso Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai. Lietuva nėra šios grupės dalis, todėl, prezidento teigimu, svarstymai, kodėl šalis nebuvo pakviesta, primena dirbtinio ažiotažo kėlimą. Panašiai situaciją įvertino ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jis paragino Lietuvos politikus dėl Pentagono organizuojamo susitikimo nekelti bereikalingo nerimo ir JAV veiksmus vertinti pragmatiškai.

Pradėtos vokiškų „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos statybos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Statybų ir projektavimo vertė – beveik 29 mln. eurų. Atidarymo ceremonijoje prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad investicijomis į gynybą Lietuva rodo kryptį Europai ir NATO. 13 tūkst. kv. metrų ploto gamykloje planuojama sukurti iki 100 darbo vietų, o statybas baigti 2027 m. lapkritį – pirmasis Lietuvoje surinktas tankas turėtų būti pagamintas 2028 m. pabaigoje.

Gamyklą valdys Vokietijos gynybos pramonės bendrovių „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ valdoma „Lithuania Defense Services“, o ketvirtadienį dalis jos akcijų perduota valstybės valdomai „EPSO-G Invest“. Lietuva yra užsakiusi 44 „Leopard 2A8“ tankus, kurie bus skirti kuriamai nacionalinei mechanizuotajai divizijai. Investicijos į gamyklą Kauno LEZ iš viso sieks apie 50 mln. eurų. Vyriausybė šiemet projektą pripažino užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius – jam taikomos specialios investavimo sąlygos.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas (EDPK) ketvirtadienį pritarė prezidento siūlomam mechanizmui, kuris leistų išskirtinėmis aplinkybėmis nustatyti didžiausias galimas degalų kainas. Prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, priemonė būtų aktyvuojama Vyriausybės sprendimu, pavyzdžiui, mažinant akcizus, o jos taikymas galėtų trukti iki 30 dienų. Tuo metu verslo organizacijos įspėja, kad numatoma galimybė dėl kainų ribojimo daliai sudarytų sąlygas daliai tiekėjų tapti nuostolingas ir sutrikdyti degalų pasiūlą, panašias rizikas įžvelgia ir Konkurencijos taryba. Projektą dar turės svarstyti pagrindiniu paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, o vėliau dėl jo bus sprendžiama plenariniame Seimo posėdyje.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad svarstymai kitąmet viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ribą yra pagrįsti, jei papildomos lėšos būtų skiriamos šalies konkurencingumą didinančioms investicijoms. Anot ministro, Lietuva iki šiol atsakingai laikėsi fiskalinės drausmės, tačiau dabar reikia atsižvelgti į saugumo, konkurencingumo ir demografijos poreikius.

E. Grikšas pabrėžė, kad deficitas neturėtų pernelyg išaugti, nes tai galėtų padidinti valstybės skolos aptarnavimo kaštus. Pagal Mastrichto kriterijus, valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o šių metų Lietuvos biudžeto deficitas, neįskaitant ES taikomos išimties dėl gynybos išlaidų, sudaro 2,8 proc. BVP.

Prasidėjus šildymo sezonui, mažesnių sąskaitų gali sulaukti renovuotų daugiabučių ir mažesnių savivaldybių gyventojai. Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad renovuotuose namuose šilumos suvartojama mažiau, o mažesnėse savivaldybėse šilumos kainoms mažesnę įtaką turi biokuro kainų pokyčiai. Anot jo, tarp tokių savivaldybių yra Ignalina, Prienai ir Druskininkai, o didžiuosiuose ir vidutinio dydžio miestuose šilumos kainų pokytis gali būti didesnis. Rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę, kai prieš metus buvo 6,33 cento.

Papildomai pensijai nekaupia 56 proc. Lietuvos gyventojų, nors tik 14 proc. mano, kad senatvėje jiems pakaks valstybės mokamos pensijos. Tyrimo, kurį „SEB Life and Pension Baltic SE“ iniciatyva atliko visuomenės nuomonės tyrėjai, duomenimis, apie pusė gyventojų nežino arba neteisingai vertina, kiek pajamų ar santaupų jiems reikės išėjus į pensiją. Po pensijų kaupimo reformos iš antrosios pakopos pasitraukė apie 46 proc. dalyvių, jiems išmokėta beveik 3,9 mlrd. eurų, o mažiau nei 5 proc. gyventojų atsiimtas lėšas investavo iš naujo.

Šiuo metu antrojoje pakopoje toliau kaupia 781 tūkst. žmonių, o apie 33 tūkst. į ją grįžo arba pradėjo kaupti pirmą kartą. Dažniau papildomai nekaupia mažesnes pajamas gaunantys ir jaunesni gyventojai – kaupimo nevykdo 71 proc. respondentų, kurių pajamos nesiekia 750 eurų, ir 68 proc. 18–29 metų amžiaus apklaustųjų.

Dėl kyšininkavimo įtarimų Augalininkystės tarnybos byloje sulaukusiam parlamentarui S. Skverneliui nebereikės dėvėti apykojės. Prokuratūra nusprendė nesikreipti į teismą dėl šios kardomosios priemonės pratęsimo, politikui nuspręsta taikyti švelnesnius ribojimus. S. Skverneliui vėl galios rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis negalės išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Taip pat parlamentui pritaikytas piniginis užstatas, kurio dydžio prokuratūra kol kas neatskleidžia. Be to, politikui toliau nebus galima bendrauti su tam tikrais asmenimis.

Anksčiau apykoję dėvėti privalėjęs S. Skvernelis skundėsi, kad ši priemonė truko jam atlikti Seimo nario pareigas, dėl to jis teikė skundus teismams. Tiriant galimą korupciją Augalininkystės tarnyboje, vasarį buvo atliktos kratos S. Skvernelio namuose ir darbo kabinete. Balandį parlamentarui buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.

Apeliacinis teismas atvertė už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistų sugyventinių iš Klaipėdos bylą. Balandį pirmos instancijos Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje Mindaugui Januičiui skyrė 7 metų, o Tatjanai Beleckajai – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Į apeliacinį teismą kreipęsis M. Januitis siekia, kad byla jo atžvilgiu būtų nutraukta, o jis pats būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistoji T. Baleckaja skundu prašo išteisinimo. Apeliacinis teismas posėdyje išnagrinėjo proceso dalyvių prašymus, bylos nagrinėjimas bus tęsiamas gruodį.

Bylos duomenimis, kaltinamieji, veikdami organizuota grupe su Baltarusijos žvalgybos atstovais, vykdė minėtos šalies žvalgybos užduotis – Lietuvoje ir Latvijoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko informaciją apie Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos šaulių sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkams priklausančią karinę techniką bei ginkluotę, jos dislokacijos vietas, taip pat informaciją apie strateginių objektų infrastruktūrą.

JAV Tenesio valstijoje po nesėkmingo bandymo įvykdyti mirties bausmę moteris paguldyta į ligoninę. Apie tai ketvirtadienį pranešė nuteistosios Christos Pike advokatai. Liudininkų teigimu, už žmogžudystę nuteista moteris kvėpavo ir po jai dukart suleistų preparatų, turėjusių ją nužudyti. Vos keliomis valandomis anksčiau JAV Aukščiausiasis Teismas leido įvykdyti mirties bausmę C. Pike, kuri būtų tapusi pirmąja moterimi per 200 metų, Tenesyje nubausta mirtina injekcija. Ši byla Amerikoje paskatino diskusijas dėl mirties bausmės jauno amžiaus nusikaltėliams.

Kai nuteistoji ir jos vaikinas jaunimo profesinio mokymo stovykloje sumušė ir nužudė 19-metę Colleen Slemmer, C. Pike buvo 18 metų. Žmogžudystė sulaukė dėmesio visoje šalyje po to, kai C. Slemmer kūnas buvo rastas su krūtinėje išraižyta pentagrama, dažnai laikoma satanistiniu simboliu. C. Pike advokatai teigė, kad jai turėtų būti suteikta malonė dėl jauno amžiaus ir psichikos sveikatos sutrikimų nusikaltimo metu. Nepriklausomi Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių ekspertai ragino JAV federalinę valdžią ir Tenesio institucijas „nedelsiant sustabdyti“ mirties bausmės vykdymą ir pakeisti jai skirtą mirties bausmę kita bausme.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija į kitą mėnesį vyksiantį NATO šalių susitikimą nepakvietė keleto svarbių sąjungininkių, pranešė „Politico“. Anksčiau administracija yra grasinusi sudaryti savotišką „gerų ir blogų šalių sąrašą“, į kurį būtų įtraukiamos vyriausybės, nesilaikančios prezidento prioritetų. Pasak šešių su pasirengimu susitikimui susipažinusių diplomatų, Pentagono politikos vadovo Elbridge’o Colby iniciatyva Lenkijoje rengiamas susitikimas iš esmės bus NATO ateičiai skirta darbo grupė. Tačiau daugelis į jį nepakviestų šalių, tarp jų Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Baltijos šalys, gynybai skiria daug lėšų ir Aljanse atlieka svarbų vaidmenį, todėl jų diplomatams kyla klausimų, kodėl šios šalys paliktos nuošalyje. Jiems kyla klausimų, ar administracija vienoms šalims neteikia pirmenybės kitų sąskaita ir ar dėl to nebus dar labiau suskaldytas Aljansas, kuris jau dabar susiduria su didėjančia Rusijos agresija, o jo narių ginklų atsargos senka.

Vidutinė dyzelino kaina Europos Sąjungos (ES) degalinėse pasiekė rekordinę 2,24 euro už litrą ribą, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos Komisijos (EK) duomenys. Remiantis naujienų agentūros AFP atlikta duomenų, kuriuos nacionalinės institucijos nuo 2005 m. kas savaitę teikia Briuseliui, analize, 12-oje ES valstybių narių užfiksuotos naujos rekordinės kainos, be kita ko, Belgijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje.

Dyzelino – pagrindinių kelių krovininio transporto ir žemės ūkio technikos naudojamų degalų – kaina Danijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje viršijo 2,50 euro už litrą, o Vokietijoje pasiekė 2,44 euro. Vasario mėnesį, prieš prasidedant karui Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, jis siekė 1,59 euro už litrą. Bendras 27 ES valstybių narių vidurkis apskaičiuojamas atsižvelgiant į kiekvienos šalies degalų suvartojimą 2024 m. Nuo vasario degalų kainas didino faktiškas Hormuzo sąsiaurio uždarymas, po jo prasidėjusi husių vykdoma Saudo Arabijos eksporto blokada Raudonojoje jūroje ir Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

Estija uždraudė rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą per savo teritoriją. Tai platformoje „X“ pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Šis draudimas yra reakcija į Rusijos vykdomą Ukrainos grūdų eksporto blokadą, nurodoma pranešime. Pasak M. Tsahknos, Rusija atakuoja Ukrainos uostus, blokuoja ukrainietiškų grūdų eksportą ir tada ieško naujų maršrutų savo grūdams gabenti. Estija, anot jo, tokio maršruto nesuteiks. Estijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, iki šiol rusiškų grūdų tranzito per Estiją iš esmės nebuvo. Šiuo draudimu užtikrinama, kad Estija netaptų nauju rusiškų grūdų tranzito maršrutu ateityje.