Viena svarbiausių jos dalių yra priedangos, tačiau kad jos iš tiesų atliktų savo paskirtį, svarbu, kaip patalpos paruoštos realiai situacijai: ar įrengtas vėdinimas, numatyti evakuaciniai išėjimai, rezervinis elektros tiekimas, apsaugoti langai ir pasirūpinta būtinomis priemonėmis žmonėms.
Ką būtina įvertinti pritaikant patalpas, pasakoja Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Puškorius.
Svarbu ne tik skaičius
Susiję straipsniai
Priedangų Lietuvoje daugėja, tačiau vien jų kiekis neparodo, kiek žmonių iš tiesų pavyktų apsaugoti.
Tai iliustruoja Klaipėdos miesto situacija. 2024 metais savivaldybėje buvo 90 priedangų, kuriose vietos užteko 19,5 proc. gyventojų. 2025 metais jų buvo 121, o šiemet – 124, vietos užtikrintos 34 proc. gyventojų.
„Nepaisant nuoseklaus priedangų tinklo augimo, vietų vis dar trūksta maždaug 26 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų, tai yra apie 41 tūkst. žmonių“, – sako M. Puškorius.
Kartu stiprinamos ir jau parinktos patalpos.
Dviem Valstybės gynybos fondo finansuojamais projektais numatyta iki 2027 metų pabaigos pagerinti 44 priedangų infrastruktūrą, skirtą daugiau nei 11 tūkst. gyventojų.
„Jose įrengiamos vėdinimo sistemos, evakuaciniai išėjimai, rezervinis elektros tiekimas ir langų apsaugos priemonės. Antrojo etapo objektuose taip pat numatytos vandens talpyklos, sulankstomos kėdės ir pagalbos priemonių komplektai. Pirmąjį etapą planuojama užbaigti 2027 metų kovą, antrąjį – tų pačių metų lapkritį“, – dalinasi pašnekovas.
Pritaikant patalpas kyla iššūkių
Darbą apsunkina tai, kad pritaikomos patalpos yra labai skirtingos. Senesniuose pastatuose tenka spręsti ir prieinamumo žmonėms su negalia klausimus, o kultūros paveldo objektuose papildomų darbų derinimas gali užtrukti.
„Pagrindiniai sunkumai – tinkamų techninių sprendinių parinkimas, kadangi statiniai, kuriuose parinktos priedangos, yra individualūs savo išdėstymu ir išplanavimu. Todėl techniniai sprendiniai turi būti individualūs kiekvienam objektui. Pradėjus projektuoti taip pat gali paaiškėti, kad reikia stiprinti konstrukcijas, įrengti papildomą evakuacinį išėjimą, vėdinimo sistemas ar iš esmės keisti inžinerines sistemas. Tokie darbai turi įtakos ir projekto kainai, ir įgyvendinimo terminams“, – dalinasi ekspertas.
Įvardino vieną pavojingiausių vietų
Eksperto teigimu, langai – viena pažeidžiamiausių patalpos vietų.
„Sprogimo metu pavojų kelia tiek smūgio banga, tiek dūžtančio stiklo šukės, todėl pritaikant esamas patalpas priedangai langų apsauga yra svarbi bendro saugumo dalis“, – aiškina M. Puškorius.
Šiai rizikai mažinti Klaipėdos priedangose pasitelktos profesionalios Pleveles.lt sistemos su sužalojimų nuo sprogimo bangos slopinimo technologija.
Daugiau nei tris dešimtmečius šioje srityje dirbanti įmonė montuoja pažangias JAV gamintojo „Madico SafetyShield“ apsaugines plėveles kartu su specialia jų mechaninio tvirtinimo prie lango rėmo sistema.
Toks sprendimas skirtas ne tam, kad langas visai nedužtų, o tam, kad sudužęs stiklas nepasklistų patalpoje.
Tarptautiniu mastu sertifikuota „SafetyShield“ stiklo sulaikymo sistema užtikrina, kad nuo smūgio bangos sudužęs stiklas blogiausiu atveju nukristų visas kaip vientisas masyvas, bet nepažirtų į pavojingas skeveldras.
Daugiasluoksnė plėvelė tvirtai išlaiko sudužusio stiklo fragmentus kartu, o patentuota tvirtinimo prie rėmo sistema sulaiko stiklą lango angoje. Ši sistema pritaikoma įvairių formų ir matmenų langams, beveik nekeičia pastato išvaizdos ir netrukdo patalpų naudoti įprastai.
Pastarasis aspektas ypač svarbus priedangoms, įrengtoms mokyklose, darželiuose ar kitose patalpose, kurios kasdien naudojamos pagal kitą paskirtį.
Papildoma langų apsauga gali būti įrengiama nekeičiant paties lango ir nepertraukiant įprasto patalpų naudojimo.
Ukrainos pamokos: ką svarbiausia pritaikyti Lietuvai?
Apie tai, kaip priedangos veikia karo sąlygomis, M. Puškorius sprendžia iš savo patirties.
Civilinės saugos klausimų jis vyko nagrinėti į Ukrainą, kur lankėsi ir stebėjo, kaip organizuojama gyventojų apsauga.
„Ukrainiečių patirtis rodo, kad perspėjimo laikas gali būti labai trumpas, todėl priedangos turi būti kuo arčiau žmonių. Priedangų tinklas turėtų būti planuojamas pagal realų pasiekiamumą pėsčiomis, o ne vien pagal bendrą vietų skaičių mieste.“
Besiginančioje šalyje tam pasitelkiami informaciniai stendai su nuorodomis į priedangas, numatomos vietos prie viešojo transporto maršrutų.
Taip pat naudojami iš anksto parengti tipiniai sprendiniai skirtingiems objektams.
„Lietuvai būtų naudinga turėti kelis patikrintus tipinius sprendinius: rūsio modernizavimo, mokyklos priedangos, požeminės ir antžeminės modulinės priedangos bei požeminės aikštelės pritaikymo.
Tam reikalingas ir vienodas, aiškus statybos techninis reglamentavimas, kurio šiuo metu pasigendame.
Kai pastato rūsys netinkamas, Ukrainoje ugdymo įstaigų teritorijose statomos sertifikuotos antžeminės ar[Vs2] tinkamai apsaugotos modulinės gelžbetoninės priedangos“, – nurodo M. Puškorius.
Kai pavojus kyla, svarbios tampa visos detalės: kiek žmonių gali pasiekti priedangą, kaip greitai tai padaryti ir ar pati patalpa paruošta skirtingoms rizikoms. Todėl vertinant priedangos tinkamumą svarbu atsižvelgti ir į pažeidžiamiausias jos vietas, tarp jų langus bei jų apsaugą.