„Šokiravo, o dar labiau šokiravo diskusijos, kurios įsivyravo po to, kad mes nepagrįstai dėmesį skiriame ne tai vietai. Kalbame ir diskutuojame apie kalbą, o pamirštame, kad už visos šitos istorijos yra vaikas, vaikas su itin sudėtinga situacija“, – penktadienį LRT.lt žurnalistams sakė ministrė.
Anot I. Ruginienės, ši diskusija nėra apie kalbą, svarbiausias joje turėjo būti kritinės būklės vaikas.
I. Ruginienė žada kreiptis į generalinę prokurorę dėl L. Slušnio veiksmų.
D. Šakalienės ir L. Kasčiūno diskusija: kaip padaryti Lietuvą saugesne?
„Šiuo metu ruošiame dokumentus. Aš pati kreipsiuosi į generalinę prokurorę ir prokuratūra tegu nustato visas įvykio aplinkybes“, – kalbėjo ministrė.
Šioje istorijoje aštrias reakcijas sukėlė L. Slušnio feisbuke papasakota istorija apie tai, kaip jis nusprendė, kad lietuviškai nemokančiam vaikui pagalbą teiks lietuvių kalba, o jį lydintys asmenys galės vertėjauti.
Susiję straipsniai
L. Slušnys nurodė, kad dėl jo sprendimo jį apskundė Vaiko teisių tarnyba. L. Slušnio išsakytai versijai kritiką liejusi I. Ruginienė atskleidė, kad visa istorija sukasi apie vaiką, kuris „buvo ant savižudybės ribos“.
Į kilusį skandalą sureagavo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, kuri išdėstė įvykių chronologiją ir pabrėžė: „Šioje situacijoje mums svarbiausia ne kalba, ne tautybė ir ne kilmė. Svarbiausia – vaikas, kuris tuo metu buvo ypač pažeidžiamas ir kuriam reikėjo pagalbos.“
Penktadienio rytą L. Slušnys „Facebook“ pateikė daugiau informacijos apie šį įvykį, o kaltinimus pavadino „melais“.
Po skundo pateikė savo versiją
Ketvirtadienį savo įrašą L. Slušnys paskelbė jau po to, kai jį apskundė vaiko teisių atstovai.
„Ilgai svarsčiau ar viešinti tokį skundą, tačiau situacijoms vis pasikartojant, nutariau viešinti.
Mane apskundė Vaiko teisių tarnybos atstovai už tai, kad pasakiau, jog jie, lydintys asmenys, vaikui vertėjaus, o aš kalbėsiu lietuviškai. Jiems susivaideno, kad tai žmogaus teisių pažeidimas!
Apskundė dėl vaiko, kuris yra Lietuvos pilietis, gyvena Lietuvoje, baigęs Lietuvos mokyklą ir... nieko nesupranta lietuviškai.
Manau toks skundas rodo, kad turime daug žmonių, kurie tiesiog yra rusijos kolaborantai. Būtent tokių valstybės tarnybos asmenų reikia rusijos propagandai. Tokių, kurie pamindami Lietuvos Konstituciją ramiai aiškina, kad tam tikro amžiaus (kalbu apie save), tam tikro veido asmuo privalo kalbėti rusiškai. Tokie valstybės tarnautojai bus pirmieji, kurie pirštu parodys į mus, kad reikia ginti rusakalbius nuo tokių kaip aš. Rusijai tik to ir tereikia“, – feisbuke rašė vienas garsiausių vaikų psichiatrų Lietuvoje.
Jis paskelbė ir prieš jį parašyto skundo nuotraukas.
„Vaiko teisių gynėjai nemato savyje problemos, kad vaikas, augdamas ir mokydamasis Lietuvoje neišmoko kalbos ir tai milžiniškas vaiko teisių pažeidimas, apribojantis vaiko teisę į aukštąjį mokslą, gauti paslaugas tuomet, kai šalia jo sėdės ne sovietinių laikų personažas, o jaunas, niekuomet tos slaviškos kalbos nesiklausęs asmuo. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, jeigu taip mąsto dauguma, yra tiesiog rusiški kolaborantai. O prielaidos taip galvoti yra, nes raštą pasirašo tarnybos vadas ir nemato tame problemos, – aiškino L. Slušnys. -
Beje, kalbu rusiškai, kai ateina žmonės ir visomis išgalėmis stengiasi bendrauti mano gimtąja kalba. Matau kaip jiems sunku, bet stengiasi. Nesu laimingas, bet persijungiu. Šiuo atveju problema ta, kad patys tarnybos darbuotojai tingėjo dirbti – vertėjauti.“
I. Ruginienė kėlė esminį klausimą
Apie skandalu virtusią situaciją „Facebook“ pasisakiusi I. Ruginienė ne tik atskleidė svarbių įvykio detalių, bet ir kėlė klausimus dėl paties L. Slušnio profesionalumo.
„Perskaičiau Lino Slušnio įrašą. Ir negaliu patikėti tuo, ką matau – gydytojas atsisakė suteikti vaikui gyvybiškai svarbią pagalbą, nes jis nekalbėjo lietuviškai. Tokie „gydytojai“ neverti gydytojo vardo ir diskredituoja visą sveikatos apsaugos sistemą.
Nežinau, ar Linas Slušnys davė Hipokrato, ar vis dėlto hipokrito priesaiką. Nes Hipokrato priesaika, mano supratimu, nėra lapų krūva, kurią galima panaudoti prakuroms pakurti, kai ji tampa nepatogi.
Šioje kritinėje situacijoje vaiko teisių apsaugos specialistai, į gydymo įstaigą atlydėję vaiką, siūlė užtikrinti vertimą. Niekas nereikalavo, kad gydytojas kalbėtų rusiškai. Buvo pasiūlyta viskas, kad tik vaikas būtų suprastas ir galėtų gauti reikalingą pagalbą. Tačiau Linas Slušnys atsisakė vykdyti savo pareigas.
Ir čia yra esminis dalykas, kurio jo įraše nematau. Vaikas tuo metu buvo kritinėje situacijoje, ant savižudybės ribos. Tokiu momentu gydytojo pareiga yra padėti vaikui, jį išklausyti ir gelbėti“, – rašė I. Ruginienė.
Buvusi premjerė tikino, kad L. Slušnys savo versijoje iškraipo faktus.
„Žmogus, būdamas tokioje būklėje, gali ne tik negebėti tinkamai atsakyti į klausimus – jis gali apskritai ne viską prisiminti, kas vyko prieš kelias valandas ar dienas. Bet vietoje to, kad būtų pasirūpinta vaiku, nusprendžiama pasipiktinti tuo, kad jis nekalba lietuviškai.
Tai jau nebe kalbos klausimas. Tai klausimas apie požiūrį į žmogų, kuriam tuo metu reikia pagalbos. Ir labai norėčiau paklausti: kokie bus kiti gelbėjimo kriterijai? Odos spalva? Turtinė padėtis? Lytis? Ar tik tada, kai žmogus atitiks mūsų įsivaizdavimą apie tai, kam verta padėti?, – rašė I. Ruginienė. -
Dar labiau stebina tai, kad viešai bandoma šią situaciją paversti istorija apie tariamą reikalavimą gydytojui kalbėti rusiškai. Tai yra elementarus faktų iškraipymas.“
Norėtų teisėsaugos dėmesio
I. Ruginienė užsiminė, kad į situaciją galėtų pažiūrėti ir Lietuvos teisėsaugos institucijos.
„Ačiū Vaiko teisių apsaugos specialistams ir kitai gydymo įstaigai, kuri suteikė vaikui reikalingą pagalbą, – rašė I. Ruginienė. – Šią situaciją, mano nuomone, galėtų įvertinti ir kompetentingos institucijos – taip pat ir Generalinė prokuratūra, jeigu yra pagrindo kelti klausimą dėl Baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje numatytos atsakomybės taikymo.
Aš labai tikiuosi, kad šioje istorijoje pirmiausia matysime ne politinius ginčus ir ne kalbos klausimą. Matysime vaiką, kuriam buvo reikalinga pagalba.“
Paskelbė faktus
Į L. Slušnio įrašą greitai sureagavo ir I. Skuodienė, kuri paskelbė įvykio faktus, kuriuose atsiskleidžia kitoks paveikslas, nei tapė vaikų psichiatras.
„Vaiko teisių gynėjai dirba dėl Lietuvos ir dėl kiekvieno Lietuvos vaiko. Mūsų pareiga – būti šalia vaiko tada, kai jam sunkiausia, ir pasirūpinti, kad reikalinga pagalba būtų suteikta laiku, nepaisant vaiko rasės, tautybės, kilmės ar kalbos.
Šiandien viešoje erdvėje pasirodė vaikų psichiatro žinutė, kurioje buvo keliamas klausimas dėl medicininės pagalbos suteikimo vaikui, kuris nekalba lietuvių kalba.
Noriu ramiai pateikti šios situacijos faktus.
Taip, Vaiko teisių gynėjai dėl susidariusios situacijos kreipėsi į ligoninės vadovybę, prašydami ją įvertinti.
Tačiau svarbiausia šioje istorijoje – pats vaikas“, – feisbuke rašė I. Skuodienė.
Čia ji išvardijo ir visą chronologiją:
„• Vaikų psichiatras ir vaikas susitiko ligoninės priėmimo skyriuje. Vaiką lydėjo globėjas ir vaiko teisių gynėjas.
• Vaikas turėjo psichiatro siuntimą hospitalizacijai dėl aukštos savižudybės rizikos.
• Į ligoninę jis buvo atvežtas būdamas gilioje krizėje. Vaiko mama yra mirusi, o prieš kelis mėnesius vaikas neteko tėvo globos.
• Vaikui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Jis turėjo minčių apie savižudybę ir jam buvo reikalinga specialistų pagalba.
• Vaikų psichiatras atsisakė su vaiku kalbėti jam suprantama kalba.
• Nebuvo sutikta, kad būtų verčiama iš rusų kalbos į lietuvių kalbą.
• Vaikas nebuvo hospitalizuotas.
• Tą pačią dieną jis buvo hospitalizuotas kitoje ligoninėje, kur jam buvo suteikta reikalinga pagalba.“
Savo įraše I. Skuodienė pabrėžė, kad visi specialistai pirmiausia turėtų žiūrėti į vaiką, o ne jo kilmę ar kalbą.
„Šioje situacijoje mums svarbiausia ne kalba, ne tautybė ir ne kilmė. Svarbiausia – vaikas, kuris tuo metu buvo ypač pažeidžiamas ir kuriam reikėjo pagalbos. Vaikas neturi likti vienas su savo skausmu todėl, kad nemoka lietuvių kalbos. Kai kalbame apie vaiko teises, turime kalbėti ne tik apie principus, bet ir apie realius vaikus, jų išgyvenimus, jų saugumą ir teisę gauti pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia. Kiekvienas vaikas yra vertas būti išgirstas. Kiekvienas vaikas yra vertas pagalbos. Ir ypač tada, kai jam jos reikia labiausiai“, – pabrėžė I. Skuodienė.
L. Slušnys pateikė savo atsakymą
Po kilusio skandalo ir įvairių reakcijų, L. Slušnys paviešino dar daugiau informacijos apie šį įvykį.
„Melu niekaip nebūsi sotus.
Ši tarnyba yra rosiejos džiaugsmas.
Paneigiu melą:
– Leidau ir net pats pasakiau, kad Vaiko teisių tarnyba verstų į rusų kalbą;
– Paslaugos buvo suteiktos, vaikas liko medikų priežiūroje.
– Vaiko teisių tarnyba negali nurodyti kurioje įstaigoje vaikas bus gydomas. Sprendimą priima budintis gydytojas. Siuntimą gydytis kitoje gydymo įstaigoje gavo būtent su mano parašu ir todėl galėjo likti medikų priežiūroje.
– vaikas jau seniai nebe ligoninėje ir jokia žala nebuvo padaryta. Yra tik kvailai įsižeidusios tarnybos darbuotojos.
Bandymą melagingais faktais nukreipti į mane problemą, siečiau su noru paslėpti esminę bėdą– vaiko teisių tarnyba nesugeba 37-tais Nepriklausomybės metais užtikrinti, kad Lietuvoje gimę ir užaugę vaikai galėtų laisvai jaustis rinkdamiesi paslaugas ir ateities perspektyvas. Melu bandoma paslėpti savo neįgalumą.
Jeigu nuvykčiau į rusiją ir paprašyčiau kalbėti su manimi lietuviškai, įdomu kokio sulaukčiau atsakymo?
Atsipeikėkite!
Ir jūs tikrai nedirbate dėl kiekvieno vaiko, kol yra tiek daug lietuviškai nekalbančių vaikų. Leidžiate tarpti tikrajai atskirčiai. Jūs patys pažeidinėjate LR Konstituciją ir verčiate tai daryti kitus“, – rašė L. Slušnys