Politikas tikina, kad gali suprasti L. Slušnio pilietinę poziciją ir pasirinkimą teikti paslaugas lietuvių kalba, tačiau akcentuoja – tokiais atvejais reikiama pagalba sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam vaikui privalo būti suteikta.
„Pradėkime nuo to, kad aš tikrai gerbiu ir vertinu pilietinę, patriotinę poziciją kalbėti valstybine kalba. Tai yra žmogaus, Lietuvos Respublikos piliečio tvirta pozicija – jeigu ji tokia yra, aš ją sveikinu, nes aš pats raginu visą laiką taip daryti.
Tačiau labai svarbu yra kontekstas. Ir labai svarbu situacija. Kai mes kalbame apie vaiką, kuriam reikia pagalbos, kalbame apie jo kritinę sveikatos būklę, polinkį į savižudybę – šioje vietoje, be jokios abejonės, pagalba turi būti suteikta“, – portalui Lrytas sakė L. Kasčiūnas.
I. Skuodienė, L. Slušnys. M. Petrauskaitė: kodėl smurtauja paaugliai?
Jis nurodė, kad dėl skandalą įžiebusios istorijos pasikalbės su L. Slušniu.
„Paskambinsiu. Pažadu, paskambinsiu, pasikalbėsiu, savaitgalį tikrai paskambinsiu“, – patikino jis.
Susiję straipsniai
Ar buvusio parlamentaro laukia rimtas pokalbis?
„Mes suaugę žmonės, žmogus savarankiškas. Aš ne vaikų auklėtojas ir ne mokytojas. Tai jokiu būdu. Manau, kad čia yra suaugęs žmogus su ilgamete patirtimi. Tai, pirmiausiai, šioje vietoje jam reikia pačiam įsivertinti. Manau, bus pasikalbėta ir apie situaciją, ir apie tai, kaip jis matytų tokią situaciją kitą kartą“, – sakė L. Kasčiūnas, klausiamas, ką ketina pasakyti L. Slušniui.
TS-LKD lyderis pastebėjo, kad tiek L. Slušnio, tiek Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pasakojimai apie įvykusį incidentą šiek tiek skiriasi. Todėl, L. Kasčiūno teigimu, jis ketina paklausti kolegos, kas iš tiesų įvyko.
„Problema yra tame, kad mes turime skirtingas istorijas. Tai irgi yra labai svarbus momentas, kurį reikia įvertinti. Ypač ta vieta – ar buvo paprašyta vertėjauti ir niekas nevertėjavo, ar nepaprašyta vertėjauti, ar atsisakyta, kad kažkas vertėjautų. Tai labai svarbus momentas, kuris irgi leistų situaciją vienaip ar kitaip matyti. Objektyvios situacijos kol kas mes neturime“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas.
„Pirmiausiai paklausiu, kokia situacija ten buvo. Ir, be abejo, visą laiką reikia pasakyti, kad tokiose situacijoje reikia elgtis kuo jautriau“, – pabrėžė jis.
Kas nutiko?
Kaip skelbta, ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ L. Slušnys paskelbė sulaukęs Vaiko teisių tarnybos atstovų skundo dėl to, jog šis atsisakė rusų kalba bendrauti su rusakalbiu jaunuoliu. Skunde nurodoma, kad gydytojas tokią poziciją argumentavo asmeniniais politiniais įsitikinimais.
L. Slušnys tikina siūlęs, kad jaunuolį lydėję vaiko teisių specialistai vertėjautų, tačiau šie esą atsisakė.
„Apskundė dėl vaiko, kuris yra Lietuvos pilietis, gyvena Lietuvoje, baigęs Lietuvos mokyklą ir... nieko nesupranta lietuviškai.
Manau toks skundas rodo, kad turime daug žmonių, kurie tiesiog yra rusijos kolaborantai. Būtent tokių valstybės tarnybos asmenų reikia rusijos propagandai. Tokių, kurie pamindami Lietuvos Konstituciją ramiai aiškina, kad tam tikro amžiaus (kalbu apie save), tam tikro veido asmuo privalo kalbėti rusiškai. Tokie valstybės tarnautojai bus pirmieji, kurie pirštu parodys į mus, kad reikia ginti rusakalbius nuo tokių kaip aš. Rusijai tik to ir tereikia“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė gydytojas.
Savo ruožtu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodo, kad į ligoninę atlydėtas vaikas turėjo psichiatro siuntimą hospitalizacijai dėl aukštos savižudybės rizikos, jam diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Tarnybos duomenimis, L. Slušnys atsisakė su vaiku kalbėti jam suprantama kalba ir nesutiko, kad būtų vertėjaujama iš rusų į lietuvių kalbą.
„Vaikas nebuvo hospitalizuotas. Tą pačią dieną jis buvo hospitalizuotas kitoje ligoninėje, kur jam buvo suteikta reikalinga pagalba“, – skelbė vaiko teisių apsaugos specialistai.
Reaguodamas į tai, L. Slušnys nurodė, kad tarnyba ir jos vadovė Ilma Skuodienė skleidžia melą. Konservatorius kartoja, kad vertėjauti vaiko teisių specialistus paprašė pats, o vaikui buvo suteiktos reikalingos paslaugos.
„Ir mano skundo paviešinimas turėjo kitą tikslą. Atkreipti dėmesį į tai, kad Vaiko teisės reikalauja kalbėti rusiškai savo šalyje, bet nekreipia dėmesio į tai, kad vaikai baigia Lietuvoje mokyklas ir nemoka lietuviškai.
Skauda. Suprantu. Bet būtent dabar ši situacija rodo, kokie mes pažeidžiami ir kiek daug turime asmenų, kurie pritars, kad jau metas ateiti ginti rusakalbių teises“, – socialiniame tinkle rašė L. Slušnys.
„I. Ruginienės įsikišimas tik pagadino situaciją“
Viešojoje erdvėje pastaroji situacija sulaukė didelio dėmesio – L. Slušnio elgesį viešai sukritikavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
„Tokie „gydytojai“ neverti gydytojo vardo ir diskredituoja visą sveikatos apsaugos sistemą.
Nežinau, ar Linas Slušnys davė Hipokrato, ar vis dėlto hipokrito priesaiką. Nes Hipokrato priesaika, mano supratimu, nėra lapų krūva, kurią galima panaudoti prakuroms pakurti, kai ji tampa nepatogi“, – rėžė I. Ruginienė, pastebėdama, kad šią istoriją turėtų įvertinti ir kompetentingos teisėsaugos institucijos.
L. Kasčiūno manymu, socialdemokratės ministrės komentarai apsunkino situaciją, nes viešojoje erdvėje aptarinėjamą istoriją politizavo.
„Manau, kad ministrės Ruginienės įsikišimas tik pagadino visą situaciją, nes politizavo viską. O tokios situacijos turi būti sprendžiamos kitaip“, – tarė jis.
„Objektyvių faktų analize ir išmoktomis pamokomis“, – klausiamas, kaip turėtų būti sprendžiamos tokios istorijos, atsakė TS-LKD lyderis.
„Visi mes žmonės klystantys. Svarbiausia, kai padarai klaidą, klaidoje negyventi, o ją pripažinti, ištaisyti ir judėti į priekį“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Linas SlušnysLaurynas KasčiūnasValstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
Rodyti daugiau žymių