Likus dvejiems metams iki Seimo rinkimų, pakeliui pasitikrinant savivaldos rinkimuose, valdžia po „perestroikos“ koalicijoje su nauju protingu premjeru, kiek matyti ir girdėti, dirba visai neblogai. Visų pirma nebereikia atsimušinėti dėl blogos koalicijos.

Jau trečias mėnuo nebegirdėti ir R.Žemaitaičio (net apima jausmas, kad kažko trūksta). Žinoma, tuščios vietos nebūna, ją užpildo „tyrimai“ apie darbo vietas ir darbuotojus Raudondvaryje. Vis dėlto tai neprilygsta ankstesniems tyrimams.

Užtat kaip suinteresuotas pilietis, vilnietis, džiaugiuosi vietoj senų Profsąjungų rūmų sparčiai kylančia Nacionaline koncertų sale. Valdžia, kaip dabar sakoma gatvėje, „nepudrina smegenų“.

Susirūpinta tautine kultūra. O kokia pastaroji be tautiečių? Skelbiami rūpinimosi šeima metai. Tai pretenduoja į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetą. Pavėluotai, bet vis geriau negu Lietuva kur nors pasaulyje.

[[ge:lrytas:lrytas:44282277]]

Po pastarojo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prasidėjo Maidanas Kijeve ir t.t. Iki šių dienų. Dėl kelių ir gatvių remonto išrausta visa Lietuva. Kada nors tai vis tiek pabaigs.

Buitiniame Vyriausybės darbo arime smegduobių lyg ir nematyti. Ne dėl Lietuvos kaltės sukilo dyzelino kainos. Viešai diskutuojama apie problemos sprendimo modelius.

[[ge:lrytas:lrytas:43629339]][[ge:lrytas:lrytas:44151960]][[ge:lrytas:lrytas:43861641]][[ge:lrytas:lrytas:44049432]]

Kol kas naujas finansų ministras neatrodo nei geresnis, nei prastesnis už buvusį. Pasimatys vėliau. Iš pasikeitusių ministrų vis geriau atrodo krašto apsaugos vadovas. Aiškiai nusako esamą situaciją, neužsiima spekuliacijomis, paaiškina, kaip pagal galimybes bus sprendžiama viena ar kita problema.

Patiko vienas epizodas: lyg ir buvo norima, kad ministras iškart pasakytų, kieno ir kam buvo skirtas sumedžiotas dronas, kaip tai daroma Lenkijoje ar Vokietijoje, bet atsakymas buvo rimto politiko vertas – tik po tyrimo. Dabartinėje Europos karinėje politikoje ne visiems tokia pozicija patinka.

Europos savo galios, savos kariuomenės ir vos ne alternatyvos NATO kūrimo fone Lietuvos užsienio politika ir žodžiais, ir veiksmais (parama D.Trumpui kare su Iranu) išlaikė strateginę partnerystę su Vašingtonu ir pasiekė, kad JAV kariai neapleistų Europos rytinės sienos.

Mano manymu, teisinga, kad stiprinamas užnugaris. Europa pagal savo prigimtį niekada savo karinio aljanso nesukurs.

Savanoriai į Vokietijos brigadą Lietuvoje neplūsta. Ir dar nežinia, kaip bus po Bundestago rinkimų (greičiausiai – išankstinių). O ką jau kalbėti apie Prancūziją, kur kitų metų prezidento rinkimuose vis labiau prognozuojama M.Le Pen pergalė.

Kitas klausimas – su kokia misija, pajėgumais ir galimybėmis JAV kariai atvyksta į kraštą, besiruošiantį intensyviai gynybai nuo tikėtino Rusijos užpuolimo?

Kol kas atvykstančiųjų skaičius yra penkis kartus mažesnis nei planuojamos Vokietijos brigados.

Girdint nelabai optimistinius politikų, kariškių ir ekspertų samprotavimus dėl bendro JAV karinės galios mažėjimo vis panašiau, kad Rusija bus atbaidyta nuo minties pulti vien JAV buvimu.

Komentaruose tai ir buvo girdėti – Rusija paniškai bijo JAV karių. Gali būti. Tačiau talibai Afganistane nesibaidė ir gausaus būrio ne tik JAV karių. Nesigąsdina ir Iranas. Beveik be atsako apšaudomos JAV karinės bazės. O įspūdingas JAV lėktuvnešis pasitraukė suvargęs.

Šiaip ar kitaip, atgrasymo sieną teks mūryti iš savo cemento.

Valdžia jau apsisprendusi pradėti ne vienus metus anonsuojamą šauktinių programą.

Kurti techniškai raštingą kariuomenę, kuri sugebės pritaikyti brangias priemones. Jeigu bus karas, kuriam ne tik Lietuva ruošiasi, jis bus paremtas aukštomis karinėmis technologijomis. O jos tobulėja akyse.

Per kelis mėnesius įprastiniai dronai tapo reaktyviniais. Ekspertai beveik vieningai sutaria – kitas karas bus ore (jis jau dabar toks Ukrainoje). Atitinkama bus ir gynyba.

Vyriausybė planuoja išlikti 5 proc. BVP gynybai klube. Ar pakaks jų į kosmosą persikeliančiai grėsmei įveikti? Tai ir bus didžiausias naujus biudžetinius metus planuojančios (brangstant ir kitoms gyvenimo sritims) valdžios galvos skausmas.

Biudžeto eilutės taps šio rudens politinės kovos frontu, kuriame buvusios kovos prieš „negerą koaliciją“ atrodys kaip vaikiški žaidimai. O kur rasti trūkstamų pinigų? Mokesčiai?

Prieš metus priešokiais, o pastaruoju metu vos ne kasdien pasigirsta diskusija apie baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą.

Keista diskusija. Esą jei D.Trumpo sumanyto verslo su diktatoriumi, opozicijos smaugiku ir Rusijos pakaliku pasiuntinys kreipsis į Lietuvą dėl trąšų gabenimo per Klaipėdą, ar sutikdama su pasiūlymu Lietuva neišduos kovojančių už laisvę baltarusių ir neparems Rusijos karo prieš Ukrainą?

Diskusijose Lietuvos Vyriausybės atstovai atkerta, esą niekas iki šiol tokia tema ir nesikreipė, o jeigu ir kreiptųsi, tai ne tuo adresu – derėtų į Briuselį, nes sankcijos Baltarusijai ES sugalvotos.

O jeigu D.Trumpo atstovai pasuks nurodytu adresu ir pasieks, kad sankcijos bus panaikintos, ką tada darys Lietuva? Įves savas sankcijas?

Žinodamos, kad Lietuva išdavikiško tranzito nepageidauja, JAV ir nesikreips. Jei nuspręs šio verslo imtis realiai, paieškos, kaip naudingai realizuoti sumanymą per Lietuvos kaimynes. Ir suras.

Mūsų Vyriausybės vietoje nelaukčiau, kol suras.

Šiaip jau išvis nereikėjo šio vieno naudingiausių ilgalaikių (kai niekas net neprisimins, kad toks A.Lukašenka buvo) verslų su Baltarusija uždaryti.

Mečys Laurinkus. Apima jausmas, kad kažko trūksta