„Matome, kad Rusijos Federacijos hibridinės atakos intensyvėja ir vis daugiau mėginama sugriauti ar destabilizuoti įprastą mūsų piliečių gyvenimą“, – pirmadienį žurnalistams Atėnuose sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad dronai, meteorologiniai balionai ir neteisėta migracija tampa įprastais iššūkiais ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos valstybėms bei Lenkijai.
„Dronai, meteorologiniai balionai, neteisėta migracija tampa kasdienybe ne tik mano šalyje, bet ir (kitose – ELTA) Baltijos šalyse, Lenkijoje“, – sakė jis.
A. Anušauskas akcentavo Vokietijos brigados Lietuvoje svarbą: sustiprins ne tik kariais
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva jau ėmėsi priemonių savo sienos apsaugai – pastatė tvorą ir įdiegė modernias stebėjimo sistemas. Vis dėlto, anot jo, šiuo klausimu būtinas didesnis ES dėmesys.
„Mes daug padarėme, kad apsaugotume savo sieną. Pastatėme tvorą, įdiegėme modernias stebėjimo sistemas. Tačiau Europos dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas rytinio flango šalims, nes tai gali sukelti papildomų problemų visai ES“, – kalbėjo prezidentas.
Susiję straipsniai
Jis taip pat pabrėžė Lietuvos indėlį į Europos saugumą – šalis šiemet gynybai skiria 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Lietuva daro savo dalį, Lietuva skiria (…) 5,4 proc. mūsų BVP gynybai. Mes esame pirmi NATO pagal šį rodiklį“, – pabrėžė G. Nausėda.
Anot jo, dalis sprendimų dėl Europos saugumo turi būti priimami Bendrijos lygmeniu. Jis išskyrė Europos gynybos parengties planą iki 2030 metų, Europos bepiločių orlaivių gynybos sistemą ir Europos rytinės sausumos sienos stebėjimo iniciatyvą.
„Manau, kad dėmesys turėtų būti skiriamas šiems klausimams, nes kalbame apie visos ES stabilumą“, – akcentavo prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad panašūs saugumo iššūkiai kyla ir pietinėje Europos pusėje, todėl, jo teigimu, būtina stiprinti visos ES gebėjimą reaguoti į skirtingo pobūdžio grėsmes.
G. Nausėda šiuo metu lankosi Graikijoje, kur pirmadienį susitiko su šalies ministru pirmininku Kyriaku Mitsotakiu.
Susitikime G. Nausėda aptarė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Lietuva Bendrijai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, o tarp pagrindinių prioritetų prezidentas išskyrė Europos saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai, rytinės ES sienos apsaugą, migracijos valdymą, kovą su hibridinėmis grėsmėmis ir Europos konkurencingumo stiprinimą.
Taip pat aptarti Lietuvos ir Graikijos dvišaliai santykiai, ES plėtra bei 2028–2034 metų daugiametė finansinė programa.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Europos valstybėse fiksuojama įvairių hibridinių incidentų, o Rusijos veiksmai siejami su sabotažu, kibernetinėmis atakomis ir kitomis provokacijomis. Lietuvos žvalgyba šių metų grėsmių vertinime nurodė, kad Maskva priešiška veikla siekia skleisti karo ir chaoso baimę Europos visuomenėse, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis bei silpninti paramą Ukrainai.