Kaip „Facebook“ skelbė ŽPA, „15min.lt“ redakcija patiria spaudimą iš „Bankera“ savininkų, kurie esą įvairioms institucijoms pateikė keliolika skundų dėl portalo veiklos, taip pat renka duomenis apie redakcijos savininką, jo šeimos gyvenimą, persekioja „15min.lt“ žurnalistus renginiuose, renka informaciją apie jų privatų gyvenimą, informaciją apie žurnalistus skleidžia miesto reklaminiuose stenduose, kaltina žurnalistus dėl jų darbo.
„Žurnalistų profesionalų asociacija tokį elgesį vertina kaip sistemingą konkretiems žurnalistams ir visai žiniasklaidos priemonei taikomą spaudimą, siekiant įbauginti ir nutildyti kritiškus balsus“, – nurodė ŽPA.
Asociacija pastebi, kad dalis prieš „15min.lt“ pateiktų skundų nėra susiję žurnalistų atliktų tyrimu ir paskelbtais faktais apie „Bankerą“.
Susiję straipsniai
„Skundžiamas įvairių rubrikų, net gyvenimo būdo portalo turinys. Susidaro įspūdis, kad ieškoma net mažiausios klaidos visuose portalo straipsniuose, dėl kurios, keršijant už kritiką, būtų galima pradėti teisinį procesą. Tai akivaizdūs požymiai strateginių ieškinių (SLAPP), kuriais siekiama įbauginti kritikus ir išvarginti juos finansiškai. O tokį piktnaudžiavimą teise draudžia Europos Sąjungos reguliavimas. Mūsų Konstitucija numato, kad Lietuvoje draudžiama persekioti už kritiką“, – tvirtino ŽPA.
Asociacija taip pat atkreipė dėmesį, kad po „15min.lt“ atlikto žurnalistinio tyrimo atsiradusi viešoji įstaiga „Spaudos klubas“ imituoja žurnalistinę veiklą tam, kad skelbtų ir socialiniuose tinkluose reklamuotų „15min.lt“ diskredituojančius tekstus.
„Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra konstatavusi, kad šiuo atveju prisidengiant fiktyviai vykdoma žurnalistine veikla buvo neteisėtai rinkti asmens duomenys apie „15min“ vadovą. Taip pat žurnalistų reputacijos diskreditavimui organizuotos plataus masto reklaminės kampanijos miesto gatvių stenduose. Savo darbą dirbantys „15min“ žurnalistai buvo trečiųjų asmenų slapta įrašinėjami uždaruose renginiuose, taip pat žinoma, kad buvo renkama informacija apie jų asmeninį gyvenimą bei gyvenamąją vietą. Toks žurnalistų persekiojimas yra nepateisinamas ir kelia susirūpinimą dėl žurnalistų saugumo“, – akcentavo ŽPA.
Anot žurnalistų atstovų, minėti veiksmai prieštarauja demokratinės valstybės ir Europos Sąjungoje įtvirtintiems žurnalistų saugumo principams. Dėl to ŽPA paskelbė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama apsaugoti žurnalistus nuo patiriamo spaudimo.
Po žurnalistinio tyrimo pareikšti įtarimai įmonės įkūrėjams
ELTA primena, kad rugsėjį „15min.lt“ paskelbė, jog trims „Bankeros“ bendraįkūrėjams pareikšti įtarimai dėl 45 mln. eurų vertės svetimo turto iššvaistymo. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po minėto portalo ir tarptautinių partnerių žurnalistinio tyrimo apie „Bankeros“ žetonų platinimą.
Anot „15min.lt“, teisėsaugos sprendimu areštuotas su „Bankera“ susijusiam Lichtenšteino fondui priklausantis bei vieno iš įkūrėjų asmeninis nekilnojamas turtas Lietuvoje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) „15min“ patvirtino, kad pranešimai apie įtarimus surašyti trims „Bankera“ grupės įmonių vykdyto išankstinio žetonų platinimo (ICO) projekto įkūrėjams – Mantui Mockevičiui, Vytautui Karalevičiui ir Justui Dobiliauskui.
FNTT teigimu, įtarimai surašyti „dėl labai didelės vertės, ne mažiau kaip 45 mln. eurų svetimo turto – „Bankera“ grupės įmonių vykdyto projekto – lėšų iššvaistymo“. Šiems asmenims yra išsiųsti šaukimai, jie kviečiami į apklausas.
Tarnyba taip pat nurodė, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo teiktas ne vienas teisinės pagalbos prašymas ir Europos tyrimo orderiai.
Iš Šiaulių kilę trys „Bankeros“ įkūrėjai V. Karalevičius, M. Mockevičius ir J. Dobiliauskas – pakeitė savo gyvenamąsias vietas ir šiuo metu yra Monako rezidentai.
Tyrimo duomenims, vos per pusmetį 2017–2018 metais „Bankeros“ išankstinio žetonų platinimo projektas pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Projekto vystytojai skelbė, kad platintą „Banker“ (BNK) žetoną įsigijo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Investuotojams buvo žadama, kad jų pinigai bus panaudoti kuriant naują, Europoje licencijuotą „blockchain eros“ banką. Tačiau BNK žetono vertė vėliau smarkiai krito, investuotojams nutrūko žadėtos periodinės išmokos, o pažadai sukurti Europos Sąjungoje licencijuotą banką liko neišpildyti.
Žurnalistai nustatė, kad reikšminga dalis surinktų lėšų – daugiau nei 45 mln. eurų – buvo perkelta į Vanuatu sostinėje Port Viloje veikusį „Pacific Private Banką“, kurį „Bankeros“ įkūrėjai įsigijo 2018 metais, prieš pat žetonų platinimo pabaigą. Kaip atskleidė nutekėjusiais finansiniais dokumentais grįstas žurnalistinis tyrimas, „Pacific Private bankas“ paskolino milijonus tiesiogiai trims „Bankeros“ steigėjams, daugeliu atvejų pažymint, kad paskolos skirtos „asmeninėms reikmėms“.
Žurnalistai suskaičiavo, kad nuo 2019 m. gegužės iki 2023 m. gegužės „Pacific Private Bankas“ M. Mockevičiui iš viso paskolino 5,4 mln. eurų, o J. Dobiliauskui – 3 mln. eurų. Iš jų 4,2 mln. eurų pavedimuose buvo aiškiai įvardinti kaip skirti „asmeniniam naudojimui“.