M. Kairys apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. LKT vadovas pažymėjo, kad vertinant jo veiksmus dėl kalėjimuose vykdomos reformos, Vyriausybės teisininkai esą pateikė jam palankias pastabas, tačiau į tai atsižvelgta neva nebuvo.
„Vyriausybės kanceliarijos teisininkai buvo pateikę pastabas, kad įstaigos vadovas turi įgaliojimus organizuoti įstaigos darbą, nustatyti pareigybių sąrašą. Tačiau priimant nutarimą (dėl papeikimo skyrimo – ELTA) į šias pastabas nebuvo atsižvelgta, todėl ketinu kreiptis į teismą dėl nuobaudos panaikinimo“, – „Facebook“ rašė M. Kairys.
Jis akcentavo, kad pertvarkai kalėjimuose, dėl kurios vykdymo jis sulaukė nuobaudos, pritarė didžiosios pareigūnų profesinės sąjungos. M. Kairys pažymėjo, jog reforma įkalinimo įstaigose nėra vykdoma prievarta.
Susiję straipsniai
„Pokyčiai buvo derinami su visomis profesinėmis sąjungomis. Didžiausios pagal atstovaujamų LKT darbuotojų skaičių profesinės sąjungos jiems pritarė. Resocializacijos skyriuje darbuotojams pasiūlytas didesnis darbo užmokestis, o darbo pobūdis panašus kaip esamose pareigybėse. Darbuotojams nėra jokios prievartos pereiti į kitą skyrių. Atsisakiusiems siūlomos kitos pareigos Kalėjimų tarnyboje“, – dėstė LKT vadovas.
M. Kairys taip pat priminė, kad pertvarka, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, yra vykdoma, pritaikant Norvegijos bausmių vykdymo sistemos gerąją praktiką, o pati resocializacijos plėtra numatyta Nacionaliniame pažangos plane, LKT veiklos gairėse.
„Ši kryptis atitinka metines LKT vadovo užduotis ir metinį įstaigos veiklos planą, kuriuos tvirtina teisingumo ministras. Ji taip pat tiesiogiai įgyvendina pačios Teisingumo ministerijos 2021–2030 metų teisingumo sistemos plėtros programą“, – pažymėjo LKT vadovas.
Vyriausybė trečiadienį LKT direktoriui M. Kairiui nusprendė skirti papeikimą.
LKT vadovui minėtą nuobaudą siūlė skirti teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus.
Dar šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis to nepadarė.
M. Kairys anksčiau buvo nubaustas keliomis tarnybinėmis nuobaudomis.
Vyriausybė pernai liepos 9 d. LKT direktoriui skyrė papeikimą, o liepos 16 d. jam skirtas griežtas papeikimas.
Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, skirti M. Kairiui abi minėtas tarnybines nuobaudas pasiūlė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus.
Kaip skelbta anksčiau, tarnybinių patikrinimų metu LKT vadovo veiksmuose nustatyti pažeidimai, susiję su tarnybos lėšų panaudojimu, tarnybinio automobilio naudojimo tvarka.
Galiausiai R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš pareigų, tačiau LKT vadovui buvo suteiktas pranešėjo statusas – tokiu atveju asmuo negali būti atleidžiamas iš darbo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio jam. Šių metų gegužę šis tyrimas buvo nutrauktas. Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, minėtas tyrimas buvo atliekamas dėl R. Mockaus veiksmų. Portalo žiniomis, LKT vadovas esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai.
ELTA primena, kad M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą jis buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.