„Paprašiau, kad Kultūros ministerija grįžtų prie finansavimo modelio peržiūrėjimo“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Pasak premjero, šį klausimą jis aptarė ir su Internetinės žiniasklaidos asociacijos atstovais, kurie taip pat kėlė poreikį peržiūrėti dabartinę LRT finansavimo tvarką.
„Kaip tik ateidamas ir vėluodamas pas jus visiems sakiau, kad turiu tartis su jūsų kolegomis, su Internetinės žiniasklaidos asociacija. Ten buvo keliami klausimai dėl finansavimo modelio peržiūros“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Susiję straipsniai
M. Sinkevičiaus teigimu, nors šiuo metu LRT finansavimo tvarka nesikeičia, diskusijoje dėl būsimo modelio turėtų dalyvauti tiek žiniasklaidos atstovai, tiek politikai.
„Kol kas pokyčių nėra. Žinome, kad suma yra užšaldyta. Turbūt reikėtų grįžti ir visiems žiniasklaidoje veikiantiems, ir politikams prie klausimo, koks tas finansavimo modelis turėtų būti“, – aiškino jis.
Premjero nuomone, visuomeninio transliuotojo finansavimas neturėtų priklausyti nuo akcizų pajamų, o jo didėjimas galėtų būti susietas su bendrais šalies ekonomikos rodikliais.
„Turbūt atsakymas čia neturėtų būti pririštas prie akcizų, galbūt prie kažko kito. Ekonomikai augant, natūralu, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas ir biudžetas taip pat turėtų atitinkamai augti“, – teigė M. Sinkevičius.
„Pririšant prie ekonomikos augimo, o ne prie kažkokių kitų išvestinių dalykų, tokių kaip akcizai“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė ELTA, pernai lapkritį Seimas pritarė „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų iniciatyvai įšaldyti LRT finansavimą. Pagal priimtus pakeitimus, trejus metus visuomeniniam transliuotojui numatyta skirti apie 80 mln. eurų kasmet.
Taip pat nustatyta, kad po 2029 m. LRT finansavimui būtų skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizų pajamų.