Kaip plinta melagingos žinios?
Šis tekstas parengtas lengvai skaitoma kalba pagal straipsnį „Ar įmanoma iš melagienų karo grįžti gyviems ir be sužeidimų?“
R.Vilkelio nuotr.
Melas nėra naujiena
Žmonės naudoja melą jau tūkstančius metų.
Senovėje žmonės bandė apgauti priešus, kad laimėtų be kovos.
Prieš daugiau nei 3 tūkstančius metų Egiptas kariavo su hetitais.
Hetitai buvo senovės tauta.
Hetitų šnipai apgavo Egipto faraoną.
Faraonas buvo senovės Egipto valdovas.
Todėl priešas netikėtai užpuolė Egipto karius.
Niekas šio mūšio aiškiai nelaimėjo.
Bet egiptiečiai ant šventyklų sienų
iškalė paveikslus.
Paveikslai rodė, kad faraonas laimėjo.
Tai buvo melas.
Istorikai sako,
kad tai yra seniausias žinomas atvejis,
kai valstybė skleidė melą.
Kodėl melo dabar tiek daug?
Dabar žmonės naudojasi socialiniais tinklais.
Socialiniai tinklai yra vietos internete,
kuriose žmonės dalijasi žinutėmis,
nuotraukomis ir vaizdo įrašais.
Socialiniuose tinkluose kiekvienas žmogus
gali greitai pasidalyti žinia su labai daug žmonių.
Žinių yra labai daug.
Visų žinių patikrinti neįmanoma.
Todėl kartais žmonės dalijasi melu netyčia.
Ką sužinojo mokslininkai?
2018 metais JAV mokslininkai
paskelbė tyrimą apie tai,
kaip plinta melagingos ir tikros žinios.
Mokslininkai tyrė socialinį tinklą „X“.
Anksčiau jis vadinosi „Twitter“.
Mokslininkai tyrė žinutes, kuriomis dalijosi milijonai žmonių.
Paaiškėjo, kad melagingos žinios plinta greičiau ir pasiekia daugiau žmonių nei tikros žinios.
Melagingos žinios plinta maždaug 6 kartus greičiau.
Greičiausiai plinta melas apie politiką.
Melagingos žinios atrodo naujesnės ir netikėtesnės.
Jos dažnai sukelia baimę ar nuostabą.
Žmonės mėgsta dalytis tokiomis žiniomis.
Internete yra ir botų.
Botas yra kompiuterio programa,
kuri apsimeta žmogumi.
Mokslininkai nustatė, kad botai vienodai skleidžia
melagingas ir tikras žinias.
Melas plinta greičiau dėl žmonių.
Žmonės melagingomis žiniomis dalijasi dažniau nei tikromis.
Mokslininkai šį tyrimą atliko
prieš didelį Rusijos karą Ukrainoje.
Tada „TikTok“ ir „Telegram“
dar nebuvo tokie populiarūs.
Kaip melas plinta šiandien?
Šiandien melas paprastai plinta 5 žingsniais.
Pirmas žingsnis: kas nors sukuria melą
Melą dažnai kuria žmonės, kurie nori paveikti politiką.
Kiti žmonės melą kuria dėl pinigų arba dėl savo įsitikinimų.
Jie dirba uždarose interneto grupėse arba trolių fabrikuose.
Trolių fabrikas yra vieta, kur daug žmonių už pinigus rašo melą internete.
Šie žmonės keičia nuotraukas ir sugalvoja žodžius, kurių niekas nesakė.
Jie kuria netikrus vaizdo įrašus su dirbtiniu intelektu.
Dirbtinis intelektas yra kompiuterio programa, kuri gali rašyti tekstus ir kurti
vaizdus.
Šie žmonės nori, kad melas sukeltų pyktį ar baimę.
Antras žingsnis: melas plinta tarp draugų
Paskui melas plinta programėlėje „Telegram“.
Šioje programėlėje beveik niekas netikrina, ką žmonės rašo.
Tada žmonės siunčia melą draugams ir giminėms per „Messenger“, „Viber“ ar „WhatsApp“.
Kai žinutę atsiunčia draugas, žmonės ja lengviau patiki.
Trečias žingsnis: melą pamato labai daug žmonių
Tada melas patenka į didelius socialinius tinklus: „Facebook“, „YouTube“ ir
„TikTok“.
Šiuose tinkluose veikia algoritmai.
Algoritmas yra programa, kuri renkasi, ką jums rodyti socialiniame tinkle.
Algoritmų tikslas yra, kad žmonės kuo ilgiau žiūrėtų į ekraną.
Taip socialinis tinklas gali parodyti daugiau reklamų.
Todėl algoritmai dažnai rodo žinutes, kurios žmones pykdo ar gąsdina.
Vienas tyrimas parodė, kad daugumą žalingų vaizdo įrašų žmonėms pasiūlė pats „YouTube“.
„TikTok“ yra ypač pavojingas.
Žmonės labiau tiki tuo, ką mato savo akimis.
„TikTok“ vaizdo įrašai yra labai trumpi.
Žmogus nespėja pagalvoti, ar tai tiesa.
Kitas tyrimas parodė, kad maždaug 1 iš 5 „TikTok“ naujienų buvo melaginga ar
klaidinga.
Jauni žmonės vis dažniau sužino naujienas iš „TikTok“.
Ketvirtas žingsnis: melas patenka į netikras naujienas
Tada melas atsiduria netikrų naujienų svetainėse.
Šios svetainės atrodo kaip tikrų laikraščių svetainės.
Kartais apie melą parašo ir tikri žurnalistai.
Jie rašo, kad tai melas.
Bet taip melą vėl pamato daug žmonių.
Žmonės kartais pamiršta, kad tai buvo melas, bet prisimena pačią žinią.
Penktas žingsnis: melas skaldo žmones
Paskutiniame žingsnyje troliai ir botai rašo daug komentarų.
Trolis yra žmogus, kuris internete tyčia rašo piktus ar melagingus komentarus.
Tada atrodo, kad dauguma žmonių tiki melu.
Vieni žmonės patiki melu.
Kiti žmonės išsigąsta ir nustoja sakyti savo nuomonę.
Kodėl mes tikime melu?
Socialiniai tinklai uždirba daugiau pinigų, kai žmonės juose būna ilgiau.
Todėl melas socialiniuose tinkluose plinta labai greitai.
Mūsų smegenys mėgsta tai, kas nauja.
Melas dažnai būna netikėtas.
Jis sukelia stiprius jausmus.
Tada mes pamirštame pagalvoti ir greitai pasidalijame žinia.
Mes lengviau tikime tuo, kuo jau tikėjome anksčiau.
Melas dažnai sako tai, ko žmonės jau bijo.
Kai tą patį melą matome daug kartų, jis pradeda atrodyti kaip tiesa.
Todėl labai pavojinga, kai troliai ir botai tą patį melą kartoja daug kartų.
Kasdien matome labai daug žinių.
Nuo to mūsų smegenys pavargsta.
Tada norime paprastų atsakymų.
Melas dažnai siūlo paprastus atsakymus.
Kaip apsisaugoti nuo melo?
Jūs galite apsisaugoti nuo melo.
Kai žinia jus labai supykdo ar išgąsdina, sustokite.
Pirmiausia pagalvokite, ar tai gali būti tiesa.
Pasidalykite žinia tik tada, kai ją patikrinsite.
Patikrinkite, kas parašė žinią.
Internete atsidarykite naują langą ir paieškokite informacijos apie tą svetainę ar
autorių.
Kartais kitos patikimos svetainės rašo, kad ši svetainė meluoja.
Kartais apie svetainę nieko nerandate.
Tada šia žinia geriau netikėkite.
Socialiniai tinklai mokosi iš to, ką jūs darote.
Nerašykite komentarų po piktais įrašais.
Nespauskite „patinka“ po tokiais įrašais.
Paspauskite „nedomina“, kai matote tokius įrašus.
Tada tinklas jums rodys mažiau tokių įrašų.
Kai žinote, kaip veikia melas, jį atpažinti lengviau.
Jūsų dėmesys internete yra labai vertingas.
Saugokite jį.
Skaityk lengvai
Šis tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.Tekstas yra patikrintas ir patvirtintas redaktoriaus.
Daugiau