Kilus oro pavojui – į artimiausią saugią vietą: kaip ją pasirinkti? (4)

Civilinės saugos specialistai pabrėžia: svarbiausia ne ieškoti „geriausios“ priedangos, o kuo greičiau pasiekti artimiausią saugią vietą.

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas sako, kad apie tai, kur būtų galima slėptis, verta pagalvoti dar prieš išgirstant perspėjimą. Pravartu žinoti artimiausias priedangas prie namų ir darbo vietos, tačiau kartu įvertinti ir savo kasdienę aplinką: kur yra rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ar kita vieta, kurią būtų galima greitai pasiekti.

„Oro pavojaus metu laikas yra vienas svarbiausių veiksnių. Todėl priedangos naudojamos pagal artumo, o ne pasirinkimo principą. Jei šalia yra realiai pasiekiama priedanga, judame į ją. Tačiau nereikėtų vykti per miestą vien todėl, kad žinome kitą, mums pažįstamą ar patogesnę priedangą. Jeigu oficialios priedangos greitai pasiekti negalime, turime ieškoti artimiausios kitos saugios vietos“, – sako Ž. Solovjovas.

Jeigu oficialiai pažymėtos priedangos arti nėra, rekomenduojama rinktis požemines ar kuo žemiau esančias erdves. Tai gali būti rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, požeminė perėja ar tunelis. Būnant pastate taip pat gali tikti vidinė patalpa be langų, esanti kuo toliau nuo pastato išorės.

Tokiais atvejais svarbi vadinamoji dviejų sienų taisyklė. Saugia vieta laikoma patalpa, kurią nuo lauko skiria bent dvi sienos. Jos padeda sumažinti riziką, kurią gali kelti sprogimo banga, stiklo šukės ar nuolaužos. Rekomenduojama būti kuo toliau nuo langų, vitrinų, stiklinių durų ir pertvarų, išorinių sienų bei lengvų konstrukcijų.

„Žmogui svarbu suprasti, kad žodis „priedanga“ nėra atsakymas į visas situacijas. Jei iki jos reikia ilgai eiti ar važiuoti, o pastate, kuriame jau esate, yra tinkamas rūsys ar požeminė erdvė, pavojaus metu būtent ji gali būti racionalus pasirinkimas. Jei tokių erdvių nėra, ieškome vidinės patalpos be langų ir taikome dviejų sienų taisyklę. Paprastai tariant, tarp žmogaus ir lauko turi būti kuo daugiau tvirtų konstrukcijų“, – aiškina Ž. Solovjovas.

Gyventojams taip pat rekomenduojama vengti balkonų, įstiklintų lodžijų, patalpų su dideliais langais ar vitrinomis. Jei saugesnė vieta yra žemesniame aukšte, leidžiantis į ją nereikėtų naudotis liftu.

Oro pavojaus metu sprendimams priimti gali tekti vos kelios minutės, todėl pirmą kartą priedangos ieškoti tik gavus perspėjimą nėra geriausias planas. Vilniečiai jų vietas gali iš anksto pasižiūrėti interaktyviame Vilniaus priedangų žemėlapyje, o miesto civilinės saugos programėlėje KOVAS galima gauti informaciją apie ekstremalias situacijas realiu laiku. Nuorodos į abu šaltinius pateikiamos ir gyventojams skirtose oro pavojaus rekomendacijose.

Tačiau vien žinoti adresą nepakanka. Specialistai rekomenduoja iš anksto apsidairyti ir savo gyvenamajame name: įvertinti rūsį, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitas vidines žemutinių aukštų patalpas. Daugiabučiuose svarbu ir tai, ar į pasirinktą vietą pavojaus metu iš tiesų bus galima patekti.

Vilniaus miesto savivaldybės parengtose rekomendacijose daugiabučių namų valdytojams pabrėžiama, kad patekimas į saugią patalpą neturėtų priklausyti nuo vienintelio rakto, vieno žmogaus ar vieno telefono skambučio. Gyventojai turi iš anksto žinoti, kaip tokia patalpa atidaroma ir kas tai gali padaryti.

„Pavojaus metu nėra tinkamas laikas pirmą kartą aiškintis, kur yra rūsio durys ar kas turi jų raktą. Pasirengimas nebūtinai reiškia sudėtingus veiksmus. Kartais pakanka iš anksto pasižiūrėti artimiausią priedangą, įvertinti savo namo aplinką ir su šeimos nariais aptarti, kur slėptumėtės. Tuomet gavus perspėjimą lieka nebe ieškoti plano, o jį vykdyti“, – pažymi Ž. Solovjovas.

Renkantis saugią vietą svarbu ne tik žinoti, kur eiti, bet ir suprasti, kur likti nereikėtų. Oro pavojaus metu pavojingos vietos prie langų, vitrinų ir kitų didelių stiklo konstrukcijų. Taip pat reikėtų vengti išorinių pastato sienų ir lengvų konstrukcijų. Jei yra galimybė rinktis, pirmenybė teikiama požeminei arba žemesniame aukšte esančiai vidinei erdvei.

Specialiai vykti nerekomenduojama ir į veikiančias mokyklas, darželius ar kitas ugdymo įstaigas. Jos pirmiausia turi užtikrinti tuo metu pastate esančių vaikų ir darbuotojų saugumą. Panašiai ir įmonės bei kitos organizacijos gali pirmiausia pasirūpinti savo darbuotojais, klientais ir tuo metu jų patalpose esančiais žmonėmis. Jei pasirinkta priedanga jau užpildyta, nereikėtų bandyti į ją patekti bet kokia kaina – tokiu atveju renkamasi kita artimiausia saugi vieta.

Ž. Solovjovo teigimu, būtent todėl nėra vieno adreso, kurį oro pavojaus atveju būtų galima nurodyti kiekvienam žmogui.

„Saugiausia vieta priklausys nuo to, kur tuo metu esate ir ką galite greitai pasiekti. Todėl svarbiausia taisyklė labai paprasta: nedelskite ir neieškokite idealios vietos, jei tinkama saugi vieta yra šalia. Oro pavojaus metu svarbu ne nuvažiuoti ten, kur iš anksto buvome nusprendę slėptis, o kuo greičiau sumažinti grėsmę sau ten, kur esame“, – sako jis.

Pasiekus priedangą ar kitą saugią vietą, joje rekomenduojama likti tol, kol oficialiai paskelbiama oro pavojaus pabaiga. Net jeigu aplink kurį laiką tylu, nereikėtų savarankiškai spręsti, kad grėsmė jau praėjo.

Vilniaus miesto savivaldybės rekomendacijose oro pavojaus situacija skirstoma į tris būsenas. Geltona reiškia galimą oro pavojų ir laiką pasirengti, raudona – paskelbtą oro pavojų ir būtinybę nedelsiant imtis apsaugos veiksmų, o balta skelbiama tuomet, kai oro pavojaus nebėra. Jei raudona būsena pakeičiama geltona, gyventojams rekomenduojama dar likti saugioje vietoje ir laukti tolesnių oficialių nurodymų.

„Tai, kad žmogus nieko negirdi ar nemato, dar nereiškia, kad pavojus baigėsi. Todėl priedangoje ar kitoje saugioje vietoje liekame iki oficialaus pranešimo. Pavojaus metu svarbu ne interpretuoti situaciją patiems, o vykdyti pateikiamus nurodymus“, – pabrėžia Ž. Solovjovas.