„Nežinau, ar bus rezultatas ir ar bus naudos, nes Seime visada atsiranda dauguma, kuri tam nepritaria dėl man sunkiai suprantamų priežasčių. Bet tai yra neišpildytas visuomenės lūkestis“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
Jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl nenorima išslaptinti buvusių KGB bendradarbių, galėtų būti baimė dėl viešai paskelbtų pavardžių sukelto politinio atgarsio.
„Matyt, žmonės, kurių pavardės išplauktų į viešumą, sukeltų politinį cunamį, todėl kažko nuogąstaujama ir bijoma. Tiesiog nenorima šio klausimo išspręsti iki galo“, – kalbėjo politikas.
Susiję straipsniai
A. Veryga pabrėžė, kad šis klausimas sprendžiamas jau daugiau kaip 30 metų, o už terminų pratęsimą turėtų atsakyti tai padarę asmenys.
„Kaip populiaru yra sakyti, visuomenė turi teisę žinoti. Iš tiesų ji šiuo atveju turi teisę žinoti, juo labiau kad valstybė, na, tuos įsipareigojimus, kuriuos buvo davusi ten tuo laikotarpiu, įgyvendina. O kad paskui čia kažkas susigalvojo pratęsinėti terminus, tai čia jau tegul tie ir atsako, kurie tuos terminus pratęsinėjo“, – sakė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tęs „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtų įstatymo pataisų, siūlančių nuo 2028 metų sausio 1 dienos išslaptinti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo duomenis, svarstymą.
Pataisomis siūloma panaikinti 1999 metais priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, pataisos galėtų paveikti apie 400 darbingo amžiaus žmonių, kuriems paviešinus informaciją galėtų kilti grėsmė.
Pernai gruodį pataisoms po pateikimo pritarė 51 Seimo narys, vienas balsavo prieš, du susilaikė. Projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė jį atmesti.