Naujuoju asociacijos „Lietuvos krepšinis“ (ALK) prezidentu tapo Rolandas Skaisgirys. Prokuratūra pranešė, kad pareiškė daugiau įtarimo buvusio sutuoktinio Manto Sadausko nužudymu įtariamai jo buvusiai sutuoktinei Justinai Sadauskienei.
Užsienio aktualijose – popiežiaus Leono XIV vėžio diagnozė, „Starlink“ apribojimai Ukrainoje, Vokietijoje prasidėjęs dujotiekių „Nord Stream“ sprogdinimu įtariamo buvusio Ukrainos karininko teismo procesas ir Turkijos valdžios perimta žiūrimiausio naujienų kanalo kontrolė.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Įtampa dėl biudžeto ir kritika finansų ministrui T. Valiui: „M. Sinkevičius daro didžiausią klaidą“
Siekiama pratęsti sustiprintą sienos apsaugą ties Kaliningrado sritimi. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia kreipęsis į krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną dėl sustiprintos Lietuvos sienos apsaugos pasitelkiant kariuomenę ties Kaliningrado sritimi pratęsimo. Ministras tikisi, kad šis terminas bus pratęstas iki lapkričio pradžios. Pasak M. Katelyno, kol kas pasienio apsaugai planuojama ir toliau pasitelkti tokį patį skaičių karių – iki 100.
Rusija pasitelkia religines institucijas politinei įtakai, propagandai ir dezinformacijai skleisti. Be to, tarptautinį analitinį tyrimą pristatę Religijos laisvės tyrimų centro „Libertas Fidei“ atstovai teigia, kad su Maskvos patriarchatu susijusių struktūrų veikla turėtų būti vertinama ir nacionalinio saugumo kontekste. Tyrime nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, taip pat su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas jų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
Savo ruožtu Teisingumo ministerija ieško teisinių galimybių reguliuoti su Maskvos patriarchatu susijusios Stačiatikių bažnyčios veiklą. Tačiau, pasak teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, šiuo klausimu būtina platesnė diskusija ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios kanceliarija atmetė teiginius, kad kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir teigė, jog bandymai stačiatikius vadinti „penktąja kolona“ diskriminuoja religinę bendruomenę bei gilina visuomenės susiskaldymą.
Lietuva įšaldė Rusijos oligarchų Ališero Usmanovo ir Michailo Fridmano lėšas bei turtą. Lietuva į nacionalinį asmenų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą įtraukė du Rusijos oligarchus – A. Usmanovą ir M. Fridmaną. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė. Tai numatantį siūlymą Užsienio reikalų ministerija (URM) teikė atsižvelgdama į rugsėjį priimtą kompromisinį Europos Sąjungos (ES) susitarimą pratęsti sankcijas Rusijai, pagal kurį oligarchai A. Usmanovas ir M. Fridmanas išbraukti iš sankcijų sąrašo.
Susiję straipsniai
Seimo etikos sargai neįžvelgė pažeidimo Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės spaudos konferencijos pavadinime. Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad pavadindama spaudos konferenciją „Socialdemokratai prieš lietuvių kalbą?“ konservatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų. Dėl tokio sprendimo etikos sargai apsisprendė bendru sutarimu. Minėtame renginyje konservatorių partijos atstovai pristatė įstatymo pataisas dėl valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimo pavežėjams.
Naujuoju asociacijos „Lietuvos krepšinis“ (ALK) prezidentu išrinktas R. Skaisgirys, surinkęs 114 balsų. Jo varžovas Darius Gudelis gavo 38 balsus. R. Skaisgirys pareigas eis iki 2028 metų rudens. Jis pripažino, kad Lietuvos krepšinio situacija šiuo metu sudėtinga, ir žadėjo padėti spręsti krepšinio bendruomenei kylančius iššūkius. Slaptam balsavimui pritarė 96 asociacijos nariai, 7 balsavo prieš, 52 susilaikė. Iš viso prezidento rinkimuose dalyvavo 152 nariai. R. Skaisgirys pakeis rugsėjį iš pareigų pasitraukusį Mindaugą Balčiūną. Iš pradžių į prezidento postą pretendavo keturi kandidatai, tačiau prieš rinkimus iš kovos pasitraukė Remigijus Milašius ir Gediminas Kvietkauskas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad tikimybė, jog kitų metų biudžeto deficitas viršys 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), yra nedidelė. Vyriausybėje dar vyksta derybos dėl asignavimų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau prognozavo, kad kitų metų valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP, nors pagal Mastrichto kriterijus jis neturėtų viršyti 3 proc. Kitų metų biudžete gynybai numatoma skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog Lietuvos ir JAV interesai ne visada sutampa. Pasak jo, nesutarimus sąjungininkams galima spręsti dialogu. Jis kritikavo JAV susitarimą dėl rusiško dyzelino eksporto, teigdamas, kad šis silpnina sankcijų režimą ir Vakarų spaudimą Maskvai. Ministras pabrėžė, kad Lietuva nebijo viešai įvardyti nesutarimų su Vašingtonu, tačiau sąjungininkai turėtų ieškoti bendrų sprendimų. Pasak K. Budrio, dėl išaugusių degalų kainų reikėtų spręsti tarptautinės laivybos saugumo ir padėties Persijos įlankoje problemas, o ne saugoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Jis taip pat patvirtino, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie saugios laivybos per Hormuzo sąsiaurį užtikrinimo.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siūlo griežtinti per Lietuvą tranzitu gabenamų grūdų kilmės kontrolę, o nustačius galimą kilmės klastojimą informuoti Europos Komisiją (EK). Siūlymais siekiama užkirsti kelią galimai iš okupuotų Ukrainos teritorijų pagrobtų grūdų gabenimui. Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų.
Numatoma kiekvieno transporto priemonės ar geležinkelio vagono krovinio mėginius tirti dėl kilmės, o grūdų siuntų dokumentus pervežėjai turėtų pateikti likus bent 24 valandoms iki atvykimo. Šiuo metu rusiškų ir baltarusiškų grūdų importas į Lietuvos rinką draudžiamas, tačiau tranzitas per šalį leidžiamas. Lietuva kartu su Latvija ir Estija ragina Europos Sąjungą (ES) uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Bendrijos teritoriją. Estija tokį tranzitą savo teritorijoje uždraudė nuo spalio.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sieks automatizuoti mokesčių deklaravimą, kad ateityje deklaracijas gyventojams ir verslui galėtų pateikti pati institucija. Pasak VMI vadovo Martyno Endrijaičio, ilgainiui, gaunant duomenis realiuoju laiku, tradicinių deklaracijų galėtų apskritai nebelikti. Pristatydamas penkerių metų veiklos prioritetus Seimo Biudžeto ir finansų komitete, M. Endrijaitis taip pat nurodė, kad VMI stiprins rizikingų sektorių kontrolę, plės dirbtiniu intelektu pagrįstą mokesčių mokėtojų atranką ir sieks mažinti šešėlinę ekonomiką.
Daugiausia dėmesio bus skiriama virtualiai erdvei, kriptoturtui, statyboms ir nekilnojamojo turto sektoriui. VMI taip pat sieks mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, plėsti elektroninių sąskaitų faktūrų ir išmaniųjų kasos aparatų naudojimą. Tarp kitų prioritetų – glaudesnis valstybės institucijų keitimasis duomenimis, mokesčių mokėtojų švietimas ir kibernetinio saugumo stiprinimas.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Už kontrabandininko nušovimą teisiamo pasieniečio Karolio Ilgevičiaus advokatas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išaiškinti, ar Valstybės sienos apsaugos įstatymo nuostatos, nenumatančios galimybės panaudoti ginklą prieš asmenį, kai gresia pavojus sveikatai, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teisės aktas numato, kad pareigūnas gali panaudoti ginklą, kai kyla pavojus gyvybei. Pasak teisiamo pasieniečio K. Ilgevičiaus advokato Vido Vilko, jei šis prašymas nebūtų tenkintas, prašoma bylą nutraukti, pripažinus, kad pasienietis, panaudodamas ginklą, vykdė pareigą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2024 metų vasarą Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija, pasieniečiai gavo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais.
Pareigūnai pradėjo vykdyti jų paiešką, netrukus buvo pastebėtas keliu važiuojantis automobilis, kuris nestojo pasieniečiams jį stabdant. Anot teisėsaugos, automobiliui nuvažiavus, pareigūnas K. Ilgevičius, siekdamas sulaikyti galimai teisės pažeidimą darantį asmenį, pats pažeisdamas teisės aktus, kurie reglamentuoja šaunamojo ginklo panaudojimą, iš tarnybinio ginklo iššovė vieną kartą į nuvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas nekėlė tiesioginės grėsmės pareigūnams, eismo saugumui ir žmonėms. Paaiškėjo, kad automobilio vairuotojui buvo padarytas mirtinas sužalojimas.
Teismas dar trims mėnesiams pratęsė paramediko Manto Sadausko nužudymo byloje įtariamajam Viliui Solkanui taikomą suėmimą. Vyras bus suimtas iki kitų metų sausio 21 d. V. Solkanas yra įtariamas tyčiniu nužudymu, neteisėtu laisvės atėmimu ir neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Teismas taip pat yra gavęs prokuratūros prašymą pratęsti suėmimą M. Sadausko nužudymo byloje įtariamajai Justinai Sadauskienei. Dėl šio prašymo teismas sprendimo dar nėra paskelbęs. Prokuratūra paskelbė, kad be paramediko nužudymo moteriai dabar pareikšti įtarimai ir dėl prieš beveik dvejus metus organizuotų aukos automobilių padegimų. Anksčiau nužudytojo artimieji piktinosi teisėsaugos veiksmais tiriant minėtus padegimus, jie mano, kad, jei teisėsauga būtų juos išaiškinusi, žmogaus gyvybė galėjo būti išsaugota.
Ikiteisminiam tyrimui, kurį atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, vadovaujantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Lukas Krivickas priėmė sprendimą nužudymo tyrimą sujungti su tyrimu dėl automobilių, kuriais naudojosi M. Sadauskas, padegimų. Moteriai jau anksčiau pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo. Paramediko M. Sadausko kūnas rastas balandžio 21 d. Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudytasis buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas.
Po vagyste kaltinamo vyro pabėgimo iš teismo Vilniuje dėl pareigūnų veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas. Jo metu bus vertinami pabėgusį vyrą konvojavusių policininkų veiksmai. Tyrimą atliks Policijos departamento Imuniteto valdyba. Vagyste kaltinamas Maroko pilietis iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, kur buvo nagrinėjamas klausimas dėl jo suėmimo pratęsimo, pabėgo antradienio popietę. Policijos duomenimis, vyras nuo konvojaus paspruko, pastumdamas pareigūnę. Tos pačios dienos vakare bėglys buvo rastas ir sulaikytas sostinės Antakalnio mikrorajone. Po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kalinio pabėgimo.
Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl į konfliktą įsivėlusio Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto politologo Konstantino Andrijausko veiksmų. Tyrimas nutrauktas, nenustačius kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. K. Andrijauskas į teisėsaugos akiratį buvo patekęs po to, kai šių metų kovo 11-ąją Vilniuje nuplėšė ant Mikalojaus Čiurlionio gatvėje esančio tilto pakabintą plakatą, įsivėlė į konfliktą su plakato savininku bei galimai jam trenkė.
Anot prokuratūros, surinkti duomenys nepatvirtina, kad plakato nuėmimo metu politologas būtų panaudojęs fizinį smurtą prieš aplinkinius, juos gąsdinęs, ilgai trikdęs viešąją veiklą ar elgęsis taip, kad jo veiksmus galima būtų įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Anksčiau skelbta, kad K. Andrijauskas suplėšė plakatą su užrašu „Lietuva lietuviams“. Pats politologas teigė taip pasielgęs, nes minėtą lozungą ant plakato laiko radikaliu ir ekstremistiniu.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Popiežius Leonas XIV serga plaučių vėžiu, pranešė Vatikanas. Jo teigimu, iš pontifiko plaučio pašalintas mazgelis buvo piktybinis. Po operacijos atliktas tyrimas patvirtino įtartą diagnozę – plaučių adenokarcinomą, pareiškė Šventasis Sostas. Siekiant užtikrinti, kad auglys būtų visiškai pašalintas, per 90 minučių trukusią operaciją Katalikų Bažnyčios vadovui buvo pašalinta dešiniojo plaučio apatinė skiltis. Ar vėžys išplitęs į kitas kūno vietas, kol kas neaišku. Vatikano šaltinių duomenimis, atliekami papildomi tyrimai. Vatikanas vėliau pranešė, kad Leonas XIV trečiadienį normaliai maitinosi, pradėjo vaikščioti ir atlikti kvėpavimo pratimus, o po operacijos atlikti tyrimai rodo normalią pontifiko būklę, tačiau rezultatų dėl galimo vėžio išplitimo dar nebuvo.
Bendrovė „SpaceX“ naktį į trečiadienį, neįspėjusi Ukrainos gynybos pajėgų, apribojo judančių „Starlink“ terminalų naudojimą atsižvelgiant į jų judėjimo greitį, pranešė Ukrainos prezidento visuomeninis patarėjas technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas. Prezidento patarėjas patikslino, kad kol kas apribojimas taikomas kariniam „Starshield“ paslaugų paketui, o nustatyta greičio riba siekia 100 mylių per valandą (apie 161 km/val.). Jo teigimu, dėl šių ribojimų buvo sutrikdytos kelios kariuomenės operacijos. S. Beskrestnovas pridūrė, kad jam „akivaizdu, jog tai negali būti atsitiktinumas ir yra susiję su dabartine politine padėtimi“. Pasak ankstesnių pranešimų, JAV pareigūnai grasino Kyjivui nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija, jei Ukraina toliau atakuos Rusijos teritorijoje esančias naftos perdirbimo gamyklas.
Vokietijoje prasidėjo buvusio Ukrainos kariuomenės karininko teismo procesas dėl prieš ketverius metus po vandeniu nugriaudėjusių sprogimų, apgadinusių Rusiją ir Vokietiją jungiančius dujotiekius „Nord Stream“. Pagal Vokietijoje galiojančias asmens duomenų apsaugos taisykles teisme įtariamasis bus įvardijamas tik kaip Serhijus K., nors per ekstradicijos procesą Italijoje buvo viešai paskelbtas jo vardas ir pavardė – Serhijus Kuznecovas.
Prokuratūros duomenimis, įtariamajam pateikti kaltinimai dėl sprogimo sukėlimo, turto sugadinimo, viešųjų paslaugų teikimo sutrikdymo ir bendrininkavimo vykdant karo nusikaltimus, susijusius su išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą. Nors tarptautiniai stebėtojai iš pradžių dėl sprogimų kaltino Maskvą, tyrėjai vis daugiau dėmesio skyrė prielaidoms, kad, nepaisant to, jog Vokietija yra viena artimiausių Ukrainos sąjungininkių, prie jų galėjo prisidėti Ukrainos valstybės saugumo tarnybos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė kaltinimus, kad jo šalis prisidėjo prie dujotiekių sprogdinimo. Šis incidentas laikomas viena didžiausių diversijų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Turkijos valdžia perėmė žiūrimiausio šalies naujienų kanalo kontrolę. Vietos policija ankstyvą trečiadienio rytą surengė reidą populiariausio šalies naujienų televizijos kanalo „Halk TV“ būstinėje, nutraukė jo transliacijas ir paskyrė valdžios įgaliotą administratorių. Televizijos stoties vadovas Caferas Mahiroglu reidą televizijos būstinėje Stambule pavadino juoda diena Turkijai. Valdžios veiksmus taip pat griežtai kritikavo opozicija ir žmogaus teisių organizacijos.
Tai naujausias valdžios žingsnis prieš žiniasklaidos priemones, kurios kritikuoja Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir jo vyriausybę. Prieš dvi savaites pareigūnai uždarė vieno svarbiausių šalies internetinių naujienų portalų T24 svetainę ir paskyras socialiniuose tinkluose, motyvuodami tokį ėjimą „LGBT propagandos“ skleidimo stabdymu. Reaguodami į šiuos valdžios veiksmus, pagrindinės opozicinės partijos „Yeni Parti“ parlamentarai per parlamento Biudžeto ir planavimo komiteto posėdį akis užsirišo juodais raiščiais, o burnas užsiklijavo juoda lipniąja juosta.