ELTA glaustai: kritikos strėlės finansų ministrui, nepradėdas ikiteisminis tyrimas dėl R. Malinausko įdarbinimo

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad biudžeto priėmimas lems Vyriausybės ateitį, o atsakomybė už svarbiausio finansinio dokumento projektą tenka visam kabinetui.

Tuo metu valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius kritikuoja finansų ministrą Taurimą Valį, kuris dar nepristatė kitų metų biudžeto projekto koalicijos partneriams.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl buvusio Druskininkų mero Ričardo Malinausko įdarbinimo vyriausiuoju patarėju kurorto administracijoje.

Užsienio aktualijose – tragiška nelaimė Pakistano mokykloje, Ukrainos atnaujinti smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, Elono Musko raginimas Volodymyrui Zelenskiui trauktis iš prezidento pareigų ir JAV svarstymai prieš Iraną panaudoti „visų bombų bombą“.

Seime įregistruotas 2027-ųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Jame numatyta, kad kitąmet PSDF biudžeto dydis sieks 4,86 mlrd. eurų. Daugiausia pajamų planuojama gauti iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų – 4,64 mlrd. eurų, taip pat iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administruojamų PSD įmokų (3,24 mlrd. eurų) bei iš valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius asmenis (1,4 mlrd. eurų). Tuo metu planuojamos PSDF biudžeto išlaidos turėtų siekti 4,76 mlrd. eurų. Daugiausiai lėšų – 3,41 mlrd. eurų numatyta skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Tuo metu 912 mln. eurų – vaistų bei medicinos pagalbos priemonių, įskaitant ortopedijos technines priemones, finansavimui. Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti numatoma skirti 186 mln. eurų. Metų pradžioje, kaip skaičiuojama, PSDF biudžeto rezervas turėtų sudaryti 873 tūkst. eurų.

Užsienio reikalų ministerija aiškinasi papildomas aplinkybes dėl galimų pažeidimų Lietuvos ambasadoje JAV. Praėjusį penktadienį ministerijos komisija pateikė tyrimo, kuris atliktas sulaukus skundų dėl ambasadoriaus Gedimino Varvuolio elgesio su darbuotojais, išvadas. Jos, kaip teigiama, suteikia ministerijai pagrindo papildomai pasiaiškinti dėl finansų ir tam tikrų kitų iškilusių aplinkybių, kurias reikia patikslinti. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pavedė atsakingiems ministerijos padaliniams įvertinti nustatytas aplinkybes ir iki spalio pabaigos pateikti pasiūlymus dėl taikytinų priemonių.

Tautos namų statyboms finansavimo netrūksta, salę planuojama atidaryti 2028 metų pabaigoje. Taip po apsilankymo Nacionalinės koncertų salės statybvietėje kalbėjo kultūros ministras Lukas Alsys. Pasak jo, ant Tauro kalno Vilniuje iškilsiantis objektas statomas pagal grafiką, o rangovai patvirtino, kad darbai bus baigti laiku. Ministras taip pat tikino, kad Vyriausybė surado statyboms reikalingus papildomus 10 mln. eurų ir laikosi įsipareigojimų dėl projekto finansavimo. Daugiausia neapibrėžtumo, anot jo, gali kilti baigiant statybas ir tvarkant pastato pridavimo dokumentus. L. Alsys viliasi, kad Tautos namai lankytojus ir klausytojus priims 2028 metų kalėdiniu laikotarpiu.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažino, kad dėl augančių gynybos išlaidų ir anksčiau prisiimtų valstybės įsipareigojimų Lietuvai bus sudėtinga kitąmet neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ribos. Pasak jo, prioritetas turi būti teikiamas šalies saugumui. M. Sinkevičius teigė, kad atsisakyti suplanuotų išlaidų būtų sudėtinga, o mokesčių sistemos Vyriausybė keisti neketina. Jis taip pat pripažino, kad didesnis deficitas gali turėti finansinių pasekmių, tačiau atsakomybės už jas dabartinė valdžia neketina perkelti būsimiems valdantiesiems. Premjeras anksčiau prognozavo, kad 2027 metų valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP. Kitų metų biudžete gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.

Virginijus Sinkevičius kritikavo Taurimą Valį dėl nepristatyto biudžeto ir teigė, jog jis šaudo sau į kojas. Anot demokratų lyderio, finansų ministras koalicijos partneriams dar nepateikė išsamaus 2027 metų valstybės biudžeto plano ir neatsako į konkrečius klausimus. Pasak politiko, dėl to nepatogioje padėtyje atsiduria premjeras ir kiti Vyriausybės nariai, o situacija rodo nepagarbą Seimui. V. Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad planuojant viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficito ribą, ministrui reikės tvirtų argumentų.

„Sodros“ rezervas kitąmet turėtų išaugti iki 8,6 mlrd. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Tado Vinokuro teigimu, augimą lems ne tik „Sodros“ biudžeto lėšos, bet ir po pensijų reformos iš antrosios pakopos grįžtantys pinigai. Šiemet į rezervą planuojama pervesti 2,55 mlrd. eurų, o kitąmet – 1,3 mlrd. eurų. Viceministras pabrėžė, kad rezervas kaupiamas krizėms, tačiau šiuo metu peržiūrima jo investavimo strategija, siekiant didesnės grąžos. Pagal modeliuojamą krizės scenarijų, 2027–2031 m. biudžeto deficitui padengti galėtų prireikti apie 5,3 mlrd. eurų rezervo lėšų.

Tado Vinokuro teigimu, spartesnis pensijų didinimas gali riboti jų indeksavimą ateityje. Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro, didinant pensijas sparčiau – auga jų bazė, todėl būtina įvertinti poveikį kitų metų indeksavimui. Jis palaiko dabartinę tvarką, kai sprendimą dėl papildomo pensijų indeksavimo kasmet priima Vyriausybė. Prezidentas siūlo tam skirti 20–75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, tačiau Finansų ministerija įspėja dėl ilgalaikio finansinio tvarumo rizikų. 2027 m. pensijas papildomai numatoma didinti 70,5 mln. eurų, arba 9,4 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, o vidutinės pensijos turėtų augti daugiau kaip 10 proc.

Valdas Benkunskas sakė, jog Nacionalinio stadiono ir Tautos namų projektams finansavimo problemų nėra. Vilniaus meras teigė, kad abu projektai įgyvendinami sparčiai, o jų finansavimą baigiamaisiais statybų etapais planuojama užtikrinti bendradarbiaujant savivaldybei ir Vyriausybei. Pasak mero, rangos sutartyse numatytos kainos yra fiksuotos, jei nekiltų didelių pasaulinių krizių. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad abu objektai svarbūs ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai, todėl siekiama juos užbaigti laiku.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) audros padarinių kompensacijoms skirs daugiau kaip 5 mln. eurų. Bendrovė ketvirtadienį pradėjo informuoti daugiau kaip 70 tūkst. vartotojų apie jiems priklausančias išmokas už per rugpjūtį kilusią audrą užsitęsusį elektros tiekimo atkūrimą. ESO vadovo Audriaus Rusecko teigimu, kompensacijos klientams, kurių banko sąskaitų duomenis bendrovė turi, bus pervedamos automatiškai, kitiems reikės pateikti mokėjimo informaciją. Tuo metu siūlymą sutrumpinti kompensacijų skyrimo terminą nuo 72 iki 24 valandų A. Ruseckas vertino palankiai, tačiau sake manantis, kad pokyčiams reikėtų ruoštis investuojant į tinklo infrastruktūrą, todėl juos siūlė svarstyti po 2030 metų.

Vijūnėlės korupcijos byloje nuteistas buvęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas buvusio mero skundas, ir grąžinti bylą į šią instanciją nagrinėti iš naujo. LAT dar spręs, ar priimti nagrinėti šį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už korupciją Vijūnėlės dvaro byloje nuteistam R. Malinauskui. Po teismo sprendimo politikas liko pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta 60 tūkst. eurų bauda. Be to, iš jo bus išieškota 30 tūkst. eurų. Taip pat pranešta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl R. Malinausko įdarbinimo vyriausiuoju patarėju Druskininkų savivaldybės administracijoje. Visgi surinkta informacija perduota kitoms institucijoms įvertinti.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad broliai Bareikos lieka kalti dėl savo tėvo nužudymo. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vyrai atliks jiems skirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Pernai spalį pirmos instancijos teismas Donatą Bareiką ir pastarojo brolį, baidarių-kanojų čempionatų nugalėtoją Domą Bareiką pripažino kaltais dėl savo tėvo nužudymo. Prokuratūra siekė pakeisti šį teismo sprendimą ir sugriežtinti vyrams skirtą bausmę, numatant, kad broliai kalėtų po 14 metų. Visgi Apeliacinis teismas šį prašymą atmetė. Bareikos nuteisti už tai, kad 2023 m. kovo 2-osios vakarą Trakuose kastuvu ir kirviu smogė savo tėvui Tomui Bareikai. Bylos duomenimis, konfliktas kilo dėl asmeninių santykių, nesuariant dėl turto ir tėvo elgesio su sūnumis. Anot teisėsaugos, tėvą sumušę Bareikos jo kūną įkėlė į mikroautobusą, nuvežė prie Užutrakio dvaro, apipylė benzinu ir padegė.

Kauno apylinkės teisme Kaišiadoryse parodymus davė 3 tūkst. eurų suma, vynu ir užkandžiais krašto apsaugos sistemos darbuotojo papirkimu kaltinamos Vilniaus statybų įmonės „Versiculus“ darbų vadovas Evaldas Gudynas. Kaltinamasis sako norėjęs tik įteikti kalėdinę dovaną už gerus darbinius santykius, bendradarbiavimą įgyvendinant darbų sutartį. Kaltinimai galimos korupcijos byloje pateikti minėtai statybų bendrovei „Versiculus“ ir vienam iš jos akcininkų, minėtam E. Gudynui. Bylos duomenimis, neteisėtas atlygis kariuomenės atstovui buvo perduotas pernai gruodį, Kaune, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“. Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Statinių priežiūros inžinierius Ignas Šaudys anksčiau teisme atskleidė, kaip jam galimai buvo perduotas kyšis už jo palankumą vertinant Lietuvos karininkų ramovės Kaune remonto darbus. Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra, tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad kyšis buvo duodamas už pageidaujamą asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, palankumą, vertinant bendrovės atliktus statybos darbus pagal viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su Krašto apsaugos ministerija. Sutarties vertė viršija 1 mln. 287 tūkst. eurų.

Pakistano šiaurės vakaruose įgriuvus privačios mokyklos stogui žuvo mažiausiai 32 vaikai ir mokytoja, dar daugiau kaip 50 žmonių liko sužeisti. Gelbėtojai Chaibero Pachtunchvos provincijos sostinėje Pešavare ieškojo po griuvėsiais įstrigusių žmonių. Stogo griūties priežastys tiriamos. Pešavaro policijos viršininkas pranešė, kad mokyklos savininkas buvo sulaikytas. Pasak jo, pastato konstrukcijos buvo silpnos. Pakistane pastatai griūva gana dažnai, nes statybos standartų laikymasis šalyje neretai kontroliuojamas nepakankamai. Daugelis pastatų statomi naudojant reikalavimų neatitinkančias medžiagas, o siekiant sumažinti išlaidas dažnai nepaisoma saugos taisyklių.

Ukraina atnaujina atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, ketvirtadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Financial Times“ (FT) pareiškė Ukrainos prezidentas. Praėjusią savaitę JAV prezidentas netikėtai paskelbė apie energetikos paliaubas kare. Kyjivas joms pritarė, tačiau Maskva į šį pareiškimą nereagavo. Šią savaitę Rusija smogė Ukrainos elektrinėms, dėl to visoje šalyje sutriko elektros tiekimas. Volodymyras Zelenskis FT sakė, kad po virtinės Rusijos smūgių Ukrainai Kyjivo kantrybė išseko, todėl Ukraina atnaujins atakas. Rusijos gynybos ministerija vėliau ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina „mėgino surengti“ didelio masto ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje, ir pridūrė, kad drono nuolaužoms nukritus į gamyklos teritoriją kilo gaisras. Kremlius savo ruožtu apkaltino Ukrainą, esą ši, atakuodama Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, priešinasi JAV prezidento pastangoms pasiekti taiką.

Turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas paragino Volodymyrą Zelenskį trauktis iš Ukrainos prezidento pareigų. Kyjivas šią savaitę apkaltino JAV padedant Rusijai, nes jos neperspėjo apie artėjančius raketų smūgius ir apribojo Ukrainos kariuomenės naudojamos E. Musko sukurtos palydovinio ryšio sistemos veikimą, taip apsunkindamos Ukrainos karinį atsaką. „Ir taip žudynės tęsiasi. Atėjo laikas Zelenskiui pasitraukti“, – savo platformoje „X“ rašė JAV technologijų milijardierius. Ukrainą pakeisti V. Zelenskį nauju lyderiu neseniai paragino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, griežtai sukritikavęs jį dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kurie esą prisidėjo prie dyzelino kainų augimo prieš rinkimus jo paties šalyje. E. Muskas taip pat tikino, kad už bet kokius „Starlink“ sutrikimus atsakinga JAV federalinė valdžia. JAV prezidento administracija savo ruožtu pareiškė neturinti nieko bendra su palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ veikimo apribojimais Ukrainoje. Vėliau ketvirtadienį šaltinis Ukrainos gynybos ministerijoje pranešė, kad „Starlink“ terminalų veikimas judant buvo atkurtas.

JAV svarsto galimybę prieš Irano energetikos infrastruktūrą ir branduolinius objektus panaudoti vadinamąją „visų bombų bombą“, pranešė CNN. Pasak su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių, tokių smūgių planai parengti tam atvejui, jei prezidentas Donaldas Trumpas nurodytų prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus arba po jų atnaujinti karines operacijas. Didžiausios JAV arsenale esančios nebranduolinės bombos GBU-43/B, dar vadinamos MOAB (angl. Mother of All Bombs), panaudojimas pirmą kartą per konfliktą su Iranu reikštų reikšmingą karo eskalaciją Artimuosiuose Rytuose. Tačiau, pasak kelių su vidinėmis kariuomenės diskusijomis dėl galimo šio ginklo panaudojimo susipažinusių šaltinių, abejojama, ar jis padėtų pasiekti bent vieną iš D. Trumpo deklaruotų strateginių tikslų ar pakeisti karo eigą. Taip pat nuogąstaujama, kad panaudojus tokį galingą ginklą gali žūti civilių gyventojų.